Ženklai, kad jūsų nerimas auga

Vis daugiau žmonių patiria nerimą ir stresą šiandienos skubioje ir neapsaugotoje pasaulyje. Ženklai, kad jūsų nerimas auga, gali būti labai subtilūs ir lengvai nepastebimi. Tai gali būti nuovargis, nuotaikos svyravimai, miego sutrikimai ar net fizinių simptomų pasireiškimas. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos ženklus ir ieškoti pagalbos laiku, kad būtų galima išvengti sunkesnių pasekmių. Šioje straipsnyje aptarsime pagrindinius ženklus, kad jūsų nerimas auga, ir kaip su jais susidoroti.

Mes visi skirtingais gyvenimo momentais jaučiame baimę, nerimą ir stresą. Ir kartais tie jausmai gali mus užvaldyti. Bet jei tai yra įprasta žmonių būklė, kaip žinoti, ar jaučiate sveiką nerimą, ar turite nerimo sutrikimą? Kur yra linija?

Registruota psichoterapeutė Natacha Duke, MA, RP, sako, kad viskas priklauso nuo jūsų nerimo dažnio ir masto.

Kada nerimas yra kažkas, dėl ko turėtumėte nerimauti?

Visi jaučiame tam tikrą nerimą, kai susiduriame su grėsme – realia (pvz., kai automobilis įsuka į jūsų eismo juostą), arba numanomą (kaip laukiantis darbo susitikimas). Abi situacijos gali sukelti adrenaliną ir jūsų kūno reakciją „kovok arba bėk“ – fiziologinę reakciją, paruošiančią jus išgyventi.

Numanomos grėsmės dažnai gali jaustis kaip tikros grėsmės mūsų gerovei, nors realios žalos gali ir nebūti. Tačiau nesvarbu, ar šios grėsmės suvokiamos, ar ne, bet kokia grėsmė gali jaustis pakankamai reali, kai ji mus išstumia į priekį ir skatina mūsų gebėjimą jausti nerimą.

Bet kurioje iš šių situacijų galite pastebėti keletą nerimo požymių. Galite gauti fizinį atsaką, pavyzdžiui:

1. Lenktyniaujanti širdis.
2. Staigus prakaitavimas.
3. Mazgas tavo pilve.
4. Pykinimas ir vėmimas.
5. Raumenų įtampa.

Kiti simptomai, kurie gali pasirodyti, yra šie:

1. Neramumas.
2. Nuovargis.
3. Sunkumai fokusuojant.
4. Irzlumas ir nuotaikos pokyčiai.
5. Nesugebėjimas užmigti ir kiti miego sutrikimai.

Nerimo simptomai kiekvienam žmogui skiriasi ir didėja priklausomai nuo streso priežasties. Tačiau daugeliu atvejų nerimas kyla, kai suvokiama grėsmė sukelia šiuos simptomus ilgą laiką ir sutrikdo jūsų kasdienį gyvenimą. Galite jausti fizinius nerimo požymius arba psichinius ir emocinius nerimo požymius, o kartais net visus iš karto.

Svarbiausia suprasti, kada nerimas turi būti valdomas, yra žinoti, kaip jis pasireiškia jūsų kasdieniame gyvenime. Duke suskirsto nerimą į įprastus nerimo sutrikimus su įvairiais simptomais:

• Panikos sutrikimas. Galite patirti stiprią paniką ar panikos priepuolius. Tai gali jaustis kaip širdies plakimas ar plakimas, dusulys ar užspringimas.
• Fobijos. Jūsų nerimas pasiekia aukščiausią tašką, kai susiduriate su tam tikrais dalykais, pavyzdžiui, mažomis erdvėmis, socialinėmis situacijomis ar išeinate iš namų. Galite jausti pykinimą, prakaitavimą ar drebėjimą.
• Obsesinis kompulsinis sutrikimas. Jūs bijote, pavyzdžiui, mikrobų, dėl kurių priverstinai atliekate ritualus, tokius kaip nuolatinis rankų plovimas.
• Potrauminio streso sutrikimas (PTSD). Traumuojantis įvykis sukelia tokio tipo nerimą. Galite patirti panikos priepuolius arba bendresnius simptomus, tokius kaip miego sutrikimai, raumenų įtampa ar nuolatinis nerimas. Šie priepuoliai, susiję su PTSD, gali atsirasti iš niekur, net kai priežastis nenustatyta, tačiau jie dažnai kyla iš praeities trauminės patirties.
• Generalizuotas nerimas. Šiam nerimo tipui būdingas nuolatinis nerimas, kuris tvyro aplinkui ir nėra sukeltas konkrečių priežasčių. Bet kuriuo metu galite patirti bet kurį iš aukščiau išvardytų simptomų. Duke’as sako, kad tai tarsi: „Visada jautiesi šiek tiek pakilęs, o ne teigiamai, jaudinančiai“.

Kada kreiptis pagalbos

Duke paaiškina, kad yra keletas veiksnių, galinčių padėti atskirti „įprastą“ nerimą nuo klinikinio nerimo, kuriam būtų naudingas gydymas. Į šiuos veiksnius reikia atsižvelgti:

1. Intensyvumas. Ar jūsų nerimas sukelia didelį diskomfortą ar netoleruojamus simptomus? Ar jums sunku valdyti šiuos simptomus, kai jie atsiranda?
2. Dažnis. Ar pastebite, kad jūsų nerimas vis dažniau kyla?
3. Trukmė. Ar jūsų simptomai tęsiasi už nerimą keliančios patirties? Pavyzdžiui, kai patiriate stresą dėl testo, ar jūsų stresas tęsiasi visą dieną ar net kitą dieną? O gal visą laiką nerimauji dėl visko ir nieko?
4. Trukdymas. Ar jūsų nerimas sumažina jūsų gebėjimą veikti, todėl negalite dirbti ar atlikti kitų užduočių?
5. Trigeriai. Ar turite veiksnių, dėl kurių jaučiatės bejėgiai? Ar turite tiek daug aktyviklių, kad nustojate daryti tokius dalykus kaip išeiti iš namų ar važiuoti greitkeliu?
6. Įtakoja jūsų gyvenimą apskritai. Apsvarstykite, kaip nerimas veikia visas jūsų gyvenimo sritis, pavyzdžiui, darbą, santykius ir buvimą bendruomenės dalimi. Kaip atrodytų jūsų gyvenimas, jei neturėtumėte nerimo? Ar tai būtų žymiai kitokia?

„Jūs tikrai turite pagalvoti, kiek tai paveiks jūsų veikimą“, – sako Duke’as. „Galbūt pavyks išvengti kai kurių trigerių, pavyzdžiui, vorų. Bet jei bijote socialinių situacijų, to bus sunkiau išvengti ir tai greičiausiai paveiks jūsų gyvenimą daug daugiau.

Jei jaučiate kokių nors nerimo simptomų, kurie nuolat trikdo jūsų gyvenimą arba apsunkina kasdienę veiklą, ir tai turi įtakos jūsų gebėjimui veikti iki šešių mėnesių, turėtumėte pasikalbėti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju arba terapeutu apie galimybę turėti nerimo sutrikimą.

Kaip veikia gydymas

Jei nuspręsite gydytis, galite pradėti nuo savo pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo. Daugelis gydytojų gali padėti jums suprasti, koks stiprus yra jūsų nerimas. Tada jie gali rekomenduoti vaistus, gydymą arba abu.

Dviejų tipų vaistai gali padėti valdyti simptomus:

• Kasdien. Galite reguliariai vartoti kai kuriuos vaistus, kad išvengtumėte viso nerimo.
• Kaip reikia. Galite vartoti vaistus tik tada, kai įvyksta epizodas, siekiant sumažinti jūsų kūno reakciją į konkrečias akimirkas, kurios sukelia jūsų nerimą. Tai turbūt labiausiai naudinga, kai suteikiama aiškumo konkrečiai situacijai arba valdant fizinius nerimo simptomus, tokius kaip raumenų įtampa, pykinimas ir skrandžio skausmas, kai jie atsiranda.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas taip pat gali nukreipti jus pas psichiatrą, kuris gali padėti valdyti jūsų vaistus.

Daugeliu atvejų darbas su registruotu terapeutu gali padėti jums sužinoti, kaip pirmiausia išvengti nerimo. Jų naudojama priemonė yra kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda geriau suprasti nerimą keliančias akimirkas ir išmokti susidoroti su nerimu. Dažnai galite išmokti valdyti nerimą per mažiau nei tuziną seansų. Duke’as sako, kad vaistų ir terapijos derinimas dažnai yra labai veiksmingas mažinant nerimą.

Jei jūsų nerimas sekina, pasikalbėkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie savo konkrečius poreikius. Jei žinote, kokias problemas sukelia nerimas, galite turėti tinkamas valdymo priemones konkrečiai situacijai.

„Galbūt jums nereikės vaistų ar terapijos visą gyvenimą“, – sako Duke’as. „Tačiau svarbu išspręsti šią problemą, nes kartais nerimas laikui bėgant gali pablogėti, jei jis nebus gydomas.

Sužinokite daugiau apie mūsų redakcinį procesą.

Apibendrinant, svarbu atkreipti dėmesį į ženklus, kad jūsų nerimas gali didėti. Svarbu žinoti savo kūno ir psichologinį būklę bei ieškoti pagalbos, jei pastebite bet kokius nerimo požymius. Negalima ignoruoti savo jausmų ir bandyti spręsti problemas vienam. Rūpindamiesi savimi ir ieškodami pagalbos galime išvengti sunkesnių padarinių, susijusių su ilgalaikiu nerimu. Svarbiausia yra būti atidžiam ir bendradarbiauti su specialistais, kad būtų išsaugota gerovė ir geriausias sveikatos būklė.