Sveiki! Jau daugelį metų dirbu gydytoju Lietuvoje ir per savo praktiką teko susidurti su įvairiomis ligomis. Šiandien noriu pakalbėti apie marazmą – sunkų mitybos nepakankamumą. Marazmas išsivysto, kai trūksta tiek kalorijų, tiek ir svarbių maistinių medžiagų. Apie jo požymius, priežastis ir gydymą papasakosiu plačiau, kad galėtumėte atpažinti šią klastingą būklę.
Marazmas yra rimta nepakankama mityba – visų organizmui reikalingų makroelementų, įskaitant angliavandenius, baltymus ir riebalus, trūkumas. Marazmas sukelia matomą riebalų ir raumenų išeikvojimą po oda, todėl kūnas atrodo išsekęs. Tai sukelia vaikų augimo sulėtėjimą.
Apžvalga
Kas yra marazmas?
Marazmas yra sunki netinkamos mitybos forma, ypač baltymų ir energijos trūkumas. Tai atsiranda dėl bendro kalorijų trūkumo. Marazmas yra visų makroelementų trūkumas: angliavandenių, riebalų ir baltymų. Jei sergate marazmu, jums trūksta degalų, reikalingų normalioms kūno funkcijoms palaikyti. Žmonės, sergantys marazmu, yra akivaizdžiai išsekę, turi labai mažą svorį ir išsekę. Vaikai gali būti sustingę savo dydžiu ir išsivystymu. Užsitęsęs marazmas veda į badą.
Kuo marazmas skiriasi nuo kwashiorkor?
Marazmas ir kwashiorkor yra du skirtingi sunkaus baltymų ir energijos nepakankamumo variantai. Marazmas yra visų makroelementų trūkumas, o kwashiorkor yra baltymų trūkumas. Kwashiorkor pasireiškia žmonėms, kurie gali turėti prieigą prie angliavandenių – duonos, grūdų ar krakmolo – bet kurių dietoje trūksta baltymų. Marazmas atrodo išsekęs ir susiraukšlėjęs, o kwashiorkor sukelia edemą – patinimą skysčiu, ypač pilvo ir veido srityje.
Kam veikia marazmas?
Marazmas gali paveikti visus, kuriems trūksta bendros mitybos, tačiau jis ypač paveikia vaikus, ypač kūdikius, kuriems reikia daugiau kalorijų augančiam kūnui palaikyti. Jis labiau paplitęs besivystančiose šalyse, kuriose paplitęs skurdas ir maisto trūkumas, o parazitai ir infekcinės ligos gali prisidėti prie kalorijų išeikvojimo. Išsivysčiusiame pasaulyje vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys slaugos namuose ir ligoninėse arba gyvenantys vieni, turintys mažai išteklių, yra labiau rizikuojami.
Kas nutinka organizmui sergant marazmo liga?
Kai organizmas netenka energijos iš maisto, jis pradeda maitintis savo audiniais – pirmiausia riebaliniu audiniu (kūno riebalais), o paskui raumenimis. Jis taip pat pradeda išjungti kai kurias savo funkcijas, kad taupytų energiją. Širdies veikla sulėtėja, dėl to sumažėja širdies susitraukimų dažnis, žemas kraujospūdis ir žema kūno temperatūra. Kai kuriais atvejais tai sukelia širdies nepakankamumą. Imuninė sistema taip pat yra pažeista, todėl nepakankamai maitinami žmonės yra labiau linkę į infekcijas ir ligas ir lėčiau sveiksta.
Vaikai, sergantys lėtiniu marazmu, neturės fizinių išteklių augti ir vystytis taip, kaip turėtų. Jie gali būti sulėtėję arba turėti vystymosi vėlavimo ar intelekto sutrikimų. Šis poveikis gali būti ilgalaikis net ir gydomiems vaikams. Virškinimo sistemos dalys taip pat pradeda atrofuotis dėl nenaudojimo. Tai reiškia, kad net jei žmonės turi maisto, jie gali nesugebėti efektyviai įsisavinti maisto iš savo maisto. Ironiška, bet marazmas gali sukelti nepasitenkinimą maistu.
Simptomai ir priežastys
Kokios yra pagrindinės marazmo priežastys?
Pagrindinės visų amžiaus grupių priežastys:
- Skurdas ir maisto trūkumas.
- Išsekimo ligos, tokios kaip AIDS.
- Infekcijos, sukeliančios lėtinį viduriavimą.
- Anoreksija.
Papildomos priežastys, turinčios įtakos vaikams, yra šios:
- Nepakankamas kūdikių maitinimas krūtimi arba ankstyvas atjunkymas.
- Prievarta prieš vaikus / nepriežiūra.
Papildomos priežastys, turinčios įtakos suaugusiems, yra šios:
- Demencija.
- Prievarta prieš pagyvenusius žmones / nepriežiūra.
Kokie yra išoriniai marazmo požymiai?
- Matomas riebalų ir raumenų išeikvojimas.
- Iškilus skeletas.
- Galva atrodo didelė kūnui.
- Veidas gali atrodyti senas ir sudirgęs.
- Sausa, laisva oda (odos atrofija).
- Sausi, trapūs plaukai arba plaukų slinkimas.
- Nuskendę fontaneliai kūdikiams.
- Letargija, apatija ir silpnumas.
- Svorio netekimas daugiau nei 40%.
- KMI mažesnis nei 16.
Kokius kitus simptomus ir komplikacijas gali sukelti marazmas?
- Dehidratacija.
- Elektrolitų disbalansas.
- Žemas kraujo spaudimas.
- Lėtas širdies ritmas.
- Žema kūno temperatūra.
- Virškinimo trakto malabsorbcija.
- Sulėtėjęs augimas.
- Vystymosi vėlavimas.
- Anemija.
- Osteomalacija arba rachitas.
Diagnozė ir testai
Kaip diagnozuojamas marazmas?
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai pradės fiziškai apžiūrėdami žmogaus kūną. Marazmas turi keletą ryškių fizinių ypatybių, kurių pagrindinis yra matomas riebalų ir raumenų išeikvojimas. Žmonės su marazmu atrodo išsekę. Dėl riebalų ir raumenų netekimo po oda oda gali kabėti raukšlėse. Be išvaizdos, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai išmatuos žmogaus kūno aukštį arba ilgį ir žasto apimtį.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai naudoja keletą skirtingų diagramų, kad išmatuotų vaiko ar suaugusiojo svorio ir ūgio santykį pagal medicininius standartus, atsižvelgiant į jų amžių. Įvairiose diagramose marazmas apibrėžiamas skirtingai, tačiau jis visada yra gerokai mažesnis už vidutinį. Norėdami naudoti diagramą, kurią žino daugiau žmonių, marazmas turėtų būti mažesnis nei 16 pagal KMI (kūno masės indeksą). Taškais daugiausia siekiama patvirtinti diagnozę ir įvertinti jos sunkumą.
Kokie testai naudojami marazmui diagnozuoti?
Diagnozė visų pirma priklauso nuo kūno matavimų, kurie vėliau vertinami pagal skirtingas vaikų ir suaugusiųjų balų sistemas. Žastos apimtis ir ūgio bei svorio santykis padeda sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams įvertinti nepakankamos mitybos sunkumą. Ūgio ir amžiaus santykis padeda nustatyti vaikų augimo vėlavimą. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paprastai atpažįsta nepakankamos mitybos tipą (marazmą) pagal fizinius požymius.
Kitas žingsnis bus kraujo tyrimas, siekiant nustatyti antrinį marazmo poveikį, įskaitant specifinių vitaminų, mineralų, fermentų ir elektrolitų trūkumą. Tai padės nustatyti vaiko ar suaugusiojo mitybos poreikius maitinti. Pilnas kraujo tyrimas taip pat gali padėti atskleisti bet kokias infekcijas ar ligas, kurios galėjo būti marazmo priežastimi arba jo atsiradimo priežastys. Jie gali patikrinti išmatų mėginį, ar nėra parazitų. Infekcijas reikės gydyti atskirai.
Valdymas ir gydymas
Kaip gydomas marazmas?
Žmonėms, gydomiems nuo marazmo, gresia maitinimosi sindromas – gyvybei pavojinga komplikacija, kuri gali atsirasti, kai nepakankamai maitinamas kūnas bando per greitai persikrauti. Dėl šios priežasties reabilitacija vyksta etapais. Idealiu atveju žmonės, sergantys marazmu, turėtų būti gydomi ligoninėje, atidžiai prižiūrint gydytojui. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, išmokyti numatyti ir atpažinti maitinimo sindromą, gali padėti jo išvengti arba ištaisyti papildydami trūkstamus elektrolitus ir mikroelementus.
1 etapas: rehidratacija ir stabilizavimas
Pirmajame gydymo etape dėmesys skiriamas dehidratacijos, elektrolitų disbalanso ir mikroelementų trūkumo gydymui, kad organizmas būtų paruoštas maitinimuisi. Daugeliu atvejų visa tai gali būti gydoma viena formule – REhydration SOlution for MALnutrition (ReSoMal), duodama per burną arba per nazogastrinį zondą. Taip pat svarbu sušildyti žmogų, kad būtų išvengta hipotermijos ir būtų gydomos infekcijos, kurios kenkia jo menkiems energijos ištekliams. Priklausomai nuo asmens, gali praeiti nuo kelių valandų iki dienų, kol jie bus laikomi pakankamai stabiliais, kad būtų galima pradėti maitinimą.
2 etapas: mitybos reabilitacija
Maitinimas prasideda lėtai nuo skystų mišinių, kurie kruopščiai subalansuoja angliavandenius, baltymus ir riebalus. Stacionariems pacientams sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai teikia pirmenybę maitinimui iš vamzdelio, nes tai leidžia palaipsniui, bet nuolat maitintis. Kalorijos įvedamos maždaug 70% normalių rekomenduojamų žmogaus amžiaus verčių. Galų gale jie gali padidėti iki 140 % rekomenduojamų verčių, kad atitiktų sulėtėjusių vaikų augimo poreikius. Šis etapas gali trukti nuo dviejų iki šešių savaičių. Per tą laiką pacientai palaipsniui pereina prie įprastesnio geriamojo maitinimo kietu maistu.
3 etapas: stebėjimas ir prevencija
Kadangi marazmas gali pasikartoti, išsamus gydymo protokolas apima paciento ir (arba) jo slaugytojo švietimą ir pagalbą prieš juos išleidžiant. Besivystančiame pasaulyje tai gali reikšti paramą žindymui, saugaus geriamojo vandens ir maisto ruošimo gaires, imunizaciją ir švietimą, kad būtų išvengta plačiai paplitusių ligų. Išsivysčiusiame pasaulyje globėjams gali prireikti patarimų, kaip atpažinti netinkamos mitybos požymius tiems, kuriais jie rūpinasi. Netinkamos mitybos universalus atrankos įrankis (MUST) gali padėti nustatyti rizikos grupei priklausančius žmones.
Prevencija
Kaip išvengti marazmo?
Savo bendruomenėje galite padėti išvengti marazmo, gindami vaikų ir vyresniųjų, kurie gali nesugebėti pasisakyti už save, poreikius, ypač tų, kurie gyvena ligoninėse ir globos namuose.
Pasaulinėje bendruomenėje marazmo prevencija reiškia:
- Kova su skurdu.
- Maisto dykumų pašalinimas.
- Tobulinti mitybos ugdymą.
- Plačiai paplitusių infekcinių ligų kontrolė.
- Sanitarinių sąlygų gerinimas besivystančiose šalyse.
- Pagyvenusių žmonių priežiūros gerinimas išsivysčiusiose šalyse.
Perspektyva / Prognozė
Ar galite pasveikti nuo marazmo?
Vidutinis marazmo gydymo laikas yra 42 dienos. Po gydymo tie, kurie grįžta į rūpestingą aplinką su ištekliais, kurių jiems reikia gerai sveikatai palaikyti, paprastai gali tikėtis visiškai pasveikti. Atrodo, kad daugelis vaikų pasivyja savo augimo ir vystymosi trūkumus, nors šie ilgalaikiai rezultatai vis dar tiriami. Gali padėti nuolatinis vitaminų ir mineralų papildymas.
Marazmas atsiranda dėl bendro kalorijų trūkumo. Jai sukelti pakanka maisto trūkumo, tačiau jo poveikis yra daug sudėtingesnis. Taip yra todėl, kad marazmas nėra tiesiog alkis – tai laipsniškų adaptacijų, kurias organizmas atlieka bandydamas išgyventi alkį, serija. Norint atkurti bendrą sveikatą, prireiks laiko ir kruopštumo norint pakeisti šias adaptacijas. Tačiau turėdami šiuos išteklius žmonės gali stebuklingai pasveikti.
Taigi, mieli mano skaitytojai, marazmas – tai rimta ir sudėtinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos. Per savo ilgametę praktiką mačiau, kaip svarbu laiku atpažinti simptomus ir imtis veiksmų. Atminkite, kad ankstyva diagnostika ir tinkama mityba yra gyvybiškai svarbios kovojant su šia liga. Jei kyla abejonių, visada geriau pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Jūsų sveikata – jūsų rankose!
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus