Lėtinis visiškas okliuzija: simptomai ir gydymas

Sveiki, esu patyręs gydytojas, dirbantis čia, Lietuvoje. Jau daugybę metų konsultuoju pacientus dėl įvairiausių sveikatos problemų, o pastaruoju metu vis dažniau susiduriu su lėtinės visiškos okliuzijos (LVO) atvejais. Šiame straipsnyje paprastai ir aiškiai papasakosiu apie LVO simptomus ir gydymo galimybes. Nors ši liga gali būti rimta, svarbu žinoti, kad greitas diagnozavimas ir tinkamas gydymas gali ženkliai pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Taigi, skaitykite toliau ir sužinokite daugiau apie LVO.

Lėtinis visiškas okliuzija (CTO) yra vainikinių arterijų, kraujagyslių, tiekiančių kraują į širdį, užsikimšimas. Užsikimšimas dažniausiai atsiranda dėl riebalinės medžiagos, vadinamos apnašomis, susikaupimo ir arterijų susiaurėjimo. Didesnė tikimybė susirgti CTO, jei sergate vainikinių arterijų liga.

Apžvalga

Kas yra lėtinis visiškas okliuzija?

Lėtinis visiškas okliuzija (CTO) yra visiškas vienos iš jūsų vainikinių arterijų užsikimšimas, trunkantis tris ar daugiau mėnesių. Jūsų vainikinės arterijos yra kraujagyslės, pernešančios kraują į jūsų širdį. CTO riboja kraujo tekėjimą į jūsų širdį, o tai gali sukelti krūtinės skausmą, dusulį ar širdies priepuolį.

Kas gali susirgti lėtiniu visišku okliuzija?

Lėtinė visiška okliuzija dažniau pasitaiko žmonėms, sergantiems vainikinių arterijų liga (CAD). Iki 1 iš 3 žmonių, sergančių CAD, taip pat turi CTO.

CTO vystymosi rizikos veiksniai yra labai panašūs CAD. Didesnė tikimybė susirgti CTO, jei rūkote arba turite kitų rizikos veiksnių, tokių kaip:

• Kūno masės indeksas (KMI) yra 30 ar didesnis.
• Diabetas.
• Šeimos širdies ligų istorija.
• Aukštas kraujospūdis (hipertenzija).
• Didelis cholesterolio kiekis (hiperlipidemija).
• Širdies priepuolių ar vainikinių arterijų šuntavimo operacijos istorija.
• Neaktyvus gyvenimo būdas.

Kaip dažnos lėtinės visiškos okliuzijos?

CTO dažniau pasitaiko žmonėms senstant. CTO turi įtakos:

• Maždaug 37% jaunesnių nei 65 metų žmonių.
• Apie 40% žmonių nuo 65 iki 79 metų.
• Vyresnių nei 85 metų žmonių apie 41 proc.

Tikrasis CTO paplitimas gali būti didesnis, nei įvertina ekspertai. Kai kurie CTO nesukelia simptomų, todėl žmonės gali turėti CTO be oficialios diagnozės.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra lėtinio visiško okliuzijos simptomai?

CTO simptomai gali būti:

• Krūtinės skausmas, spaudimas ar spaudimas.
• Galvos svaigimas.
• Nuovargis.
• Nereguliarus širdies plakimas.
• Pykinimas.
• Lenktynės arba greitas širdies plakimas.
• Dusulys (dusulys).
• Viršutinės rankos skausmas.

CTO simptomai dažnai pablogėja, kai darote fizinį krūvį, ir sumažėja poilsio metu. Tačiau simptomus galite patirti ir ramybėje. Taip pat galite neturėti jokių simptomų.

Kas sukelia lėtinį visišką okliuziją?

Lėtinė visiška okliuzija paprastai atsiranda, kai vienoje ar keliose vainikinėse arterijose susikaupia riebalinė medžiaga, vadinama apnašomis. Šis apnašų kaupimasis, vadinamas ateroskleroze, sukelia arterijų susiaurėjimą ir sukietėjimą. Kai aterosklerozė pasireiškia jūsų vainikinėse arterijose, tai vadinama vainikinių arterijų liga.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama lėtinė visiška okliuzija?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paprastai diagnozuoja lėtinį visišką okliuziją naudodami vainikinių arterijų angiogramą. Koronarinės angiogramos metu jūsų paslaugų teikėjas į kraujagysles suleidžia kontrastinį dažiklį. Dažai išryškina jūsų kraujagysles rentgeno spinduliuote ir parodo, kaip kraujas juda per jūsų vainikines arterijas.

Jūsų teikėjas taip pat gali naudoti testus, tokius kaip:

• Širdies MRT pažvelgti į anatomiją ir kraujotaką širdyje.
• Širdies streso testas kad pamatytumėte, kaip jūsų širdis reaguoja į pratimą.
• Echokardiograma (echo) įvertinti savo širdies sieneles, vožtuvus ir pamatyti, kaip kraujas teka per širdį.
• Elektrokardiograma (EKG) pažvelgti į elektrinius signalus ir širdies ritmą.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydoma lėtinė visiška okliuzija?

CTO gydymo plane daugiausia dėmesio skiriama simptomų mažinimui ir su širdimi susijusių įvykių, pvz., širdies priepuolio, rizikos mažinimui. Jums reikalingas gydymas priklauso nuo to, kokie sunkūs yra jūsų simptomai ir ar jau esate pagal CAD gydymo planą. Jūsų paslaugų teikėjas gali rekomenduoti:

• Perkutaninė koronarinė intervencija (PCI): Jūsų paslaugų teikėjas įterpia nedidelį tuščiavidurį vamzdelį (kateterį) per kraujagyslę jūsų kirkšnyje ar rieše. Jie nukreipia kateterį į vainikinę arteriją, tada į arteriją pripučia nedidelį balionėlį, kad apnašos būtų pašalintos iš kelio. Jie įdeda į arteriją mažą tinklinį vamzdelį (stentą), kad ji liktų atvira ir atkurtų kraujotaką.
• Vainikinių arterijų šuntavimo transplantatas (CABG): Tai atvira širdies operacija, kurios metu jūsų paslaugų teikėjas paima arteriją ar veną iš kitos kūno vietos ir naudoja ją, kad sukurtų aplinkkelį aplink užblokuotą vainikinę arteriją.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra lėtinio visiško okliuzijos perspektyva?

Lėtinis visiškas okliuzija yra rimta būklė, tačiau gydymas gali padėti. Kai kurie tyrimai parodė, kad PCI sėkmingai gydo CTO iki 86% pacientų. Kiti tyrimai parodė, kad CABG sėkmingai išgydo šią būklę maždaug 60 % pacientų.

Gyvenimas su

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui?

Jei turite lėtinį visišką okliuziją arba manote, kad galite, galite paklausti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo:

• Kokie yra ankstyvieji CTO požymiai?
• Kokius testus reikia atlikti norint diagnozuoti CTO?
• Kokius gyvenimo būdo pokyčius galiu padaryti, kad sumažinčiau CTO išsivystymo tikimybę?
• Kokios yra CTO gydymo galimybės?
• Kokia tikimybė, kad po gydymo man vėl išsivystys CTO?

Lėtinis visiškas okliuzija yra visiškas vienos iš jūsų vainikinių arterijų užsikimšimas, kuris buvo tris mėnesius ar ilgiau. CTO riboja kraujo tekėjimą į jūsų širdį ir gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant širdies priepuolį. Gydymo tikslas yra valdyti simptomus. Tai dažnai apima perkutaninę vainikinių arterijų intervenciją arba vainikinių arterijų šuntavimo transplantaciją. Abi galimybės sėkmingai gydo CTO.

Taigi, draugai, kalbant apie lėtinę visišką okliuziją, svarbiausia – nepanikuoti. Per savo praktiką mačiau ne vieną tokį atvejį. Simptomai gali būti įvairūs, nuo visai nejaučiamų iki stipraus skausmo. Gydymo būdai irgi priklauso nuo situacijos – vaistai, intervencijos, kartais netgi chirurgija. Svarbu laiku kreiptis į specialistą, kad išsiaiškintume konkrečią priežastį ir parinktume tinkamiausią gydymo planą. Rūpinkitės savimi!