Sveiki, ar kada nors jautėte drebėjimą savo rankose ar kūne ir pagalvojote, ar tai gali būti susiję su Parkinsono liga ar kita panašia būkle? Parkinsono liga yra lėtinė nervų sistemos liga, kuri gali sukelti drebėjimą, raumenų rigidumą ir kitus simptomus. Tačiau yra ir kitų ligų bei būklių, kurios gali imituoti Parkinsono ligą. Šiame straipsnyje aptarsime skirtumus tarp Parkinsono ligos ir ją imituojančių būklių bei kaip tinkamai diagnozuoti ir gydyti šias problemas.
Pirmiausia galite pastebėti drebėjimą rankose. Arba vaikštote šiek tiek netvirtai. Arba jaučiatės sustingęs ir lėtas.
Jei patikrinsite internetą, galite padaryti išvadą, kad sergate Parkinsono liga. Net jūsų šeimos gydytojas gali diagnozuoti šią lėtinę ir progresuojančią neurologinę ligą.
Tačiau kitos sąlygos labai panašios į Parkinsono ligą. Ir kadangi jie gydomi skirtingai, svarbu kuo greičiau nustatyti teisingą diagnozę.
„Kai kurių būklių prognozė, gydymas ir patarimai visiškai skiriasi nuo Parkinsono ligos“, – sako Hubertas Fernandezas, MD, Neurologinio atkūrimo centro direktorius.
Jis sako, kad neurologas yra geriausias pasirinkimas norint išsiaiškinti, ar sergate Parkinsono liga, ar dar kuo nors. Gydymo sprendimai, priimti ligos pradžioje, gali turėti įtakos jūsų ilgalaikei sėkmei valdyti būklę.
Kas atrodo kaip Parkinsono liga, bet ne?
Daktaras Fernandezas aprašo dvi pagrindines Parkinsono ligos pamėgdžiojimus:
Esminis tremoras. Taip pat žinomas kaip gerybinis esminis tremoras arba šeiminis tremoras, šis judėjimo sutrikimas sukelia trumpą, nekontroliuojamą drebėjimą.
Dažniausiai tai pažeidžia rankas, bet taip pat gali paveikti galvą ir kaklą, gerklas (balso dėžutę) ir kitas sritis. Retais atvejais tai paveikia ir apatinę kūno dalį.
Tačiau vienas patarimas gali padėti atskirti esminį tremorą nuo Parkinsono ligos.
„Tai nėra absoliuti taisyklė, bet jei drebulys atsiranda ramybėje, tai dažnai yra Parkinsono liga. Ir jei drebulys atsiranda veikiant, pavyzdžiui, kai rašote ar valgote, tai yra esminis tremoras“, – sako dr. Fernandezas.
Maždaug pusė pacientų, sergančių esminiu drebuliu, turi šeimos istoriją.
Skirtingai nuo Parkinsono ligos, esminis tremoras paprastai nėra suvokiamas kaip progresuojantis sutrikimas ir, jei jis yra lengvas, gydymo gali nereikėti.
Gydytojai gali skirti vaistų, kad sumažintų drebėjimą, tačiau tai nėra tie patys vaistai, vartojami Parkinsono ligai gydyti, sako jis.
Vaistų sukelta Parkinsono liga. Kartu su drebėjimu ši būklė gali sukelti daug simptomų, panašių į Parkinsono ligą, įskaitant sustingimą, lėtus judesius, veido išraiškos sumažėjimą ir kalbos pokyčius.
Kaip rodo pavadinimas, tam tikrų vaistų, dažniausiai antipsichozinių ir nuotaikos stabilizatorių, vartojimas gali sukelti šią būklę. Kiek laiko reikia sukurti, gali labai skirtis, priklausomai nuo to, kokį vaistą vartojate, kiek laiko jį vartojate ir nuo dozės.
Jūsų gydytojas greičiausiai gydys vaistų sukeltą Parkinsono ligą koreguodamas vaistus.
„Mes visada dirbame su psichiatru, kai mažiname savo laipsnį ir išbandome naujus vaistus“, – sako daktaras Fernandezas. „Norime daryti tai, kas geriausia kūnui ir smegenims.
Kiti neurologiniai sutrikimai patenka į kategoriją, vadinamą Parkinsono pliuso sindromais, kurie gali sukelti panašius simptomus. Gydytojai paprastai gydo šiuos sindromus taip pat, kaip gydo Parkinsono ligą.
„Mūsų skiriami vaistai yra tokie patys kaip ir Parkinsono ligai gydyti, tačiau tikimės skirtingų rezultatų“, – sako jis.
„Tačiau diagnozuojant esminį tremorą arba vaistų sukeltą Parkinsono ligą, reikia visiškai kitokio gydymo.
Teisinga diagnozė gali sutaupyti laiko (ir pinigų)
Kadangi Parkinsono ligos simptomai skiriasi ir dažnai sutampa su kitomis ligomis, iki 30% atvejų ji diagnozuojama klaidingai, sako gydytojas Fernandezas. Ankstyvosiose stadijose klaidinga diagnozė yra dar dažnesnė.
Nežinantys, kur kreiptis, pacientai gali užsirašyti pas reumatologą, ortopedą ar širdies specialistą, atlikti MRT, EMG ir kitus brangius tyrimus.
Tačiau tik neurologas gali atskirti Parkinsono ligą nuo esminio tremoro, vaistų sukelto Parkinsono ir Parkinsono pliuso sindromų, sako jis.
„Jei pacientai ateina pas mus su tipiniais Parkinsono ligos požymiais, mums nereikia užsakyti brangių tyrimų“, – sako jis.
Vietoj to, neurologai savo diagnozę grindžia išsamiu paciento tyrimu ir ligos istorija bei kita paciento, šeimos narių ar globėjų informacija.
„Visa tai įmaišoma į puodą“, – sako jis. „Kartais Parkinsono ligą galime diagnozuoti vienu apsilankymu. Kitais atvejais reikalingi keli tolesni vizitai.
Sužinokite daugiau apie mūsų redakcinį procesą.
Galutinis išvadas šiuo klausimu galima padaryti tik išsamiai ištirdžius ir diagnozuojant ieškant specialistų pagalbos. Parkinsono liga ir jos imitavimo būklės gali turėti panašių simptomų, tačiau tik tikslus medicininis vertinimas gali tiksliai nustatyti diagnozę. Svarbu susisiekti su gydytoju, jei turite įtarimų dėl jūsų drebėjimo priežasties, kad būtų gautas tinkamas gydymas ir palaikymas. Sveikata visada svarbiausia ir nereikėtų savęs diagnozuoti ar gydytis savarankiškai.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus