ŽIV testavimas: tipai, kaip dažnai, ko tikėtis ir rezultatai

ŽIV testavimas yra svarbus sveikatos patikrinimas, kuris padeda nustatyti ar asmuo yra užsikrėtęs ŽIV virusu. Įvairūs testavimo tipai, tokiu kaip kraujo tyrimai ar sulaikymo testas, galės padėti nustatyti infekcijos buvimą. Svarbu suprasti, kiek dažnai turėtumėte atlikti šį testą, ypač jei esate rizikos grupei priklausantis asmuo. Rezultatai gali būti neaiškūs ar gali sukelti nerimą, tačiau svarbu būti sąmoningam ir pasitikėti specialistų patarimais. Įsitikinkite, kokius veiksmus imtis, jei ŽIV testas bus teigiamas, ir būkite pasiruošęs bet kokį rezultatą priimti.

Apžvalga

Kas yra ŽIV testas?

ŽIV testas parodo, ar nesate užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). ŽIV yra lytiniu keliu plintanti infekcija (LPI), kuri atakuoja jūsų imuninę sistemą, todėl jūsų organizmui sunkiau kovoti su infekcijomis. Kai kuriais, bet ne visais, atvejais ŽIV gali sukelti įgytą imunodeficito sindromą (AIDS), kuris gali būti pavojingas gyvybei.

Išsityrimas dėl ŽIV yra svarbus, nes kuo anksčiau sužinosite apie infekciją, tuo greičiau galėsite gauti gydymą. Dabartiniai ŽIV gydymo būdai gali sustiprinti jūsų imuninę sistemą ir veiksmingiau kovoti su virusu. Ankstyvas gydymas gali užkirsti kelią AIDS išsivystymui.

Šiuolaikiniai ŽIV testai yra labai veiksmingi nustatant ŽIV. Dabartiniai ŽIV tyrimo protokolai leidžia patikimai nustatyti tikslią diagnozę.

Kokie yra trys ŽIV testai?

Norėdami diagnozuoti ŽIV, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali užsisakyti bet kurį iš trijų tipų testų. Priklausomai nuo testo, pateiksite kraujo mėginį (iš venos ar dūrio pirštu) arba geriamojo skysčio mėginį, kurį bus galima ištirti dėl ŽIV. Burnos skystyje yra ląstelių iš jūsų burnos. Tai skiriasi nuo seilių.

  • Nukleino rūgšties (NAT) testas: NAT testas gali aptikti ŽIV RNR, ŽIV genetinę medžiagą. Tyrimas taip pat gali nustatyti, kiek viruso yra jūsų kraujyje (viruso kiekis). NAT yra išsamus laboratorinis tyrimas, kurio metu reikia paimti kraują (sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas paima kraują iš venos). Tai gali būti brangu.
  • Antigeno / antikūnų tyrimas: Atliekant kombinuotus antigeno ir antikūnų tyrimus tikrinama, ar nėra viruso požymių, o ne paties viruso, kaip ir NAT testo atveju. Pirma, jis tiria antigenus. Antigenas yra medžiaga, kuri aktyvina jūsų imuninę sistemą kovojant su ŽIV. Jei sergate ŽIV, jūsų kraujyje bus antigeno p24. Testas taip pat patikrina, ar nėra ŽIV antikūnų. Jūsų imuninė sistema gamina ŽIV antikūnus, kad kovotų su virusu. Antigenai jūsų kraujyje atsiranda anksčiau nei antikūnai.
  • Antikūnų tyrimai: Šis testas tikrina, ar nėra ŽIV antikūnų.

Kadangi NAT testas yra brangesnis, retai atliksite šį testą, kad patikrintumėte ŽIV, nebent turite simptomų. Jei esate užsikrėtęs ŽIV, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali užsisakyti NAT testą, kad patikrintų jūsų viruso kiekį arba viruso kiekį kraujyje.

Norėdami patikrinti ŽIV, greičiausiai pirmiausia atliksite antikūnų testą arba kombinuotą antigeno ir antikūnų testą. Jei rezultatai bus teigiami, jums reikės tolesnio tyrimo, kad patvirtintumėte rezultatus.

Kada reikėtų atlikti ŽIV testą?

JAV ŽIV prevencinių tarnybų darbo grupė rekomenduoja kiekvienam nuo 15 iki 65 metų amžiaus bent kartą gyvenime atlikti ŽIV testą. ŽIV ne visada sukelia simptomus ankstyvosiose stadijose. ŽIV testas gali būti vienintelis būdas aptikti virusą ir užkirsti kelią jo plitimui kitiems.

Taip pat turėtumėte išsitirti, jei turite didelę ŽIV riziką arba esate nėščia.

ŽIV tyrimas didelės rizikos grupėms

ŽIV užsikrečiama per sekso metu pasikeičiančius kūno skysčius ir per kraują. Esate laikomas didelės rizikos asmeniu, jei tikėtina, kad šiais skysčiais patekote iš ŽIV užsikrėtusio asmens. Neapsaugoti lytiniai santykiai (be prezervatyvo ar dantų užtvaros) su ŽIV užsikrėtusiu partneriu labai padidina ŽIV riziką.

Jums gali prireikti reguliarių ŽIV testų, jei:

  • Turite vaginalinį, analinį ar oralinį seksą su ŽIV užsikrėtusiu partneriu arba partneriu, kurio ŽIV statuso nežinote.
  • Turite lytinių santykių su daugiau nei vienu partneriu arba jūsų partneriai turi lytinių santykių su daugiau nei vienu partneriu.
  • Jūs esate asmuo, turintis varpą, turintis lytinių santykių su kitais žmonėmis, turinčiais varpą (vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, arba MSM).
  • Jūs sergate lytiškai plintančia infekcija, o ne ŽIV (sergate LPI, galite tapti labiau imlūs užsikrėsti ŽIV).
  • Jūs dalinatės adatomis narkotikų suleidimui.
Loe rohkem:  Baltymų C koncentrato injekcija

Reguliarus tikrinimas gali reikšti, kad testą atliksite kartą per metus ar net dažniau. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) rekomenduoja vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, tikrintis kas tris ar šešis mėnesius. Paklauskite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo, kaip dažnai turėtumėte pasitikrinti.

Taip pat turėtumėte pasitikrinti, jei patiriate seksualinę prievartą. Tokiais atvejais kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kad pradėtumėte ŽIV profilaktiką po kontakto (PEP). PEP yra vaistų, galinčių užkirsti kelią ŽIV, serija. Turite pradėti juos vartoti per 72 valandas nuo galimo poveikio, kad jie veiktų.

ŽIV tyrimas nėštumo metu

ŽIV testą rekomenduojama atlikti nėštumo metu ir pageidautina pirmąjį nėštumo trimestrą, nes ŽIV gali užsikrėsti motina arba gestacinis tėvas ir vaisius. ŽIV taip pat gali būti perduodamas per motinos (krūtinės) pieną. Gydymas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali užkirsti kelią viruso perdavimui naujagimiui.

Jei esate nėščia ir manote, kad yra didelė rizika užsikrėsti ŽIV, nėštumo metu turėtumėte pakartotinai ištirti bent du ar tris kartus.

Kur galiu pasidaryti ŽIV testą?

Turite daug galimybių išbandyti svetaines (įskaitant savo namus).

  • Galite išsitirti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo biure, klinikoje arba bendruomenės sveikatos centre.
  • CDC leidžia įvesti savo adresą į paieškos juostą ir rasti ŽIV ir kitų LPI tyrimų vietas. Daugelis šių svetainių siūlo nemokamą testavimą.
  • Galite ieškoti LPI tyrimų vietų naudodami ŽIV testavimo vietų ir priežiūros paslaugų lokatorių.
  • ŽIV testo rinkinį galite įsigyti namuose parduotuvėse arba internetu, jei esate 17 metų ar vyresni. Šiuo metu OraQuick® ŽIV testas namuose yra vienintelis FDA patvirtintas ŽIV testas namuose.

Testo detalės

Kaip veikia ŽIV testas?

ŽIV testas ieško ŽIV požymių jūsų kraujyje arba burnos skystyje. Tai gali būti pats virusas, ŽIV antigenai ir antikūnai arba tik antikūnai. Jei testas teigiamas, rezultatams patvirtinti reikės papildomų tyrimų. Jei testas neigiamas, tai reiškia, kad greičiausiai nesate užsikrėtę virusu. Norėdami pasitikėti rezultatais, turėsite būti tikri, kad testą atlikote tinkamu laiku, kad aptiktumėte virusą. Po to, kai buvote užsikrėtę virusu, užtrunka šiek tiek laiko, kol jį aptiks ŽIV testas.

Po kiek laiko po užsikrėtimo ŽIV testas gali aptikti virusą?

ŽIV testai negali aptikti ŽIV iš karto po to, kai susidūrėte su juo. Prireikia laiko, kol organizmas gamina antikūnus, reaguodamas į virusą. Lango laikotarpis yra laiko tarpas nuo tada, kai susidūrėte su virusu, ir tada, kai testas gali aptikti virusą. Pasibaigus lango laikotarpiui norėsite pasitikrinti. Lango laikotarpis skiriasi priklausomai nuo asmens ir testo tipo.

  • Nukleino rūgšties (NAT) testas turi trumpiausią lango laikotarpį. Jis gali pasakyti, ar esate užsikrėtęs ŽIV, praėjus 10–33 dienoms po kontakto.
  • Antigenų/antikūnų tyrimai gali aptikti infekciją nuo 18 iki 45 dienų po poveikio (kraujo paėmimo tyrimams) arba 18–90 dienų po poveikio (pirštų dūrio testams).
  • Antikūnų tyrimai (greičiausi ir namuose atliekami testai) gali aptikti infekciją praėjus 23–90 dienų po kontakto.

Jei testas yra neigiamas ir jaučiate, kad buvote paveikti, atlikite pakartotinį tyrimą.

Kaip pasiruošti ŽIV testui?

Jums nereikia nieko daryti, kad pasiruoštumėte tyrimams su kraujo paėmimu. Atliekant tyrimus namuose, kurių metu renkamas burnos ertmės skystis, gali tekti nevalgyti ir negerti likus 30 minučių iki tyrimo. Vykdykite instrukcijas ant rinkinio.

Ko turėčiau tikėtis ŽIV testo metu?

Jūsų patirtis priklausys nuo to, kurį testą laikysite ir kur jį laikysite.

Laboratoriniai ŽIV tyrimai

Daugumos ŽIV testų metu sveikatos priežiūros specialistas paima kraują ir siunčia jį į laboratoriją analizei. Šie testai gali būti atliekami jūsų paslaugų teikėjo biure arba klinikoje. Jei testas teigiamas, jūsų paslaugų teikėjas atliks papildomus tyrimus, kad patvirtintų rezultatus. CDC rekomenduoja atlikti tokią ŽIV testų seką:

  • 1 testas: An antigeno/antikūnų tyrimas patikrinti, ar nėra ŽIV antigeno p24 ir ŽIV antikūnų. Jei testas yra teigiamas, jums reikės antrojo testo, kad patvirtintumėte rezultatus.
  • 2 testas: An antikūnų tyrimas patikrinti, ar nėra antikūnų, susijusių su dviem ŽIV tipais – ŽIV-1 ir ŽIV-2. Antrasis teigiamas rezultatas patvirtins, kad esate užsikrėtęs ŽIV. Jei rezultatai neaiškūs, turėsite atlikti trečią testą.
  • 3 testas: A NAT testas patikrinti, ar jūsų kraujyje nėra ŽIV.

Šis tyrimų derinys yra beveik 100% veiksmingas diagnozuojant ŽIV.

Greiti ŽIV testai

Greitieji testai tikrina jūsų kraujyje ar burnos ertmėje, ar nėra ŽIV antikūnų. Taip pat yra greitas ŽIV antigeno/antikūnų tyrimas. Sveikatos priežiūros specialistas gali paimti kraują, paimdamas kraują iš venos arba įdūręs pirštu. Norint paimti burnos skysčio mėginį, reikės tampono iš burnos.

Kai kurie greitieji testai gali pateikti rezultatus vos per penkias minutes. Atminkite, kad šie rezultatai yra preliminarūs. Jei jūsų rezultatas yra teigiamas, turėsite pasikonsultuoti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju ir atlikti papildomą testą, kad sužinotumėte savo ŽIV statusą.

ŽIV testai namuose

Vienintelis FDA patvirtintas testas namuose yra OraQuick® – greitasis ŽIV testas, tikrinantis, ar nėra ŽIV antikūnų. Norėdami jį naudoti, tamponu nuvalykite viršutines ir apatines dantenas, kad paimtumėte burnos skysčio mėginį. Tamponą įdedate į buteliuką, kurio rezultatas yra teigiamas arba neigiamas (panašus į nėštumo testą). Rezultatus galite pamatyti per 20–40 minučių.

Jei rezultatai yra teigiami, jums reikės papildomų tyrimų, kad patvirtintumėte rezultatus.

Kokia šio testo rizika?

ŽIV testas nekelia jokios rizikos. Galite jausti diskomfortą paimant kraują arba pradūrę pirštą.

Rezultatai ir tolesni veiksmai

Kada turėčiau žinoti testo rezultatus?

Kaip greitai gausite rezultatus, priklauso nuo testo tipo. Kai kurie greitieji tyrimai, pvz., antigeno / antikūnų ir antikūnų tyrimai, gali duoti rezultatus per mažiau nei 20 minučių. NAT testas turi trumpiausią ŽIV aptikimo laikotarpį po kontakto. Vis dėlto, norint gauti rezultatus, reikia laukti ilgiau. Gali tekti palaukti kelias dienas, kol gausite NAT testo rezultatus.

Kokius rezultatus gaunate ir ką jie reiškia?

Bandymo rezultatai bus neigiami arba teigiami.

  • A neigiamas rezultatas reiškia, kad testas neaptiko viruso požymių. Šie rezultatai gali reikšti, kad nesate užsikrėtę ŽIV arba kad jau per anksti nuo jūsų ŽIV poveikio, kad būtų atliktas testas virusui nustatyti.
  • A teigiamas rezultatas reiškia, kad testas aptiko viruso požymių. Šie rezultatai gali reikšti, kad esate užsikrėtę ŽIV arba kad jums reikės papildomų tyrimų, kad patvirtintumėte rezultatus.

Ką daryti, jei mano rezultatai yra neigiami?

Jei jūsų pirmasis testas yra neigiamas ir yra tikimybė, kad testą atlikote per anksti, kad aptiktumėte ŽIV, antrąjį testą atlikite pasibaigus lango laikotarpiui. Antrasis testas gali patvirtinti jūsų neigiamą rezultatą, jei buvote ištirtas anksčiau nei infekcija buvo aktyvi jūsų organizme.

Net ir gavus neigiamą rezultatą, svarbu apsisaugoti ateityje. Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, ar PrEP (pre-exposure profilaktika) jums tinka. Kasdieninės PrEP tabletės gali sumažinti riziką užsikrėsti ŽIV per lytinius santykius 99%. Žmonėms, vartojantiems IV vaistus, rizika sumažėja 74%. Jei esate ŽIV neigiamas, o jūsų partneris yra ŽIV užsikrėtęs, būtina vartoti PrEP, kaip nurodyta.

Net jei vartojate PrEP, rekomenduojama naudoti prezervatyvą arba dantų užtvanką, kad sumažintumėte riziką užsikrėsti ŽIV ir kitomis LPI.

Ką daryti, jei mano rezultatai yra teigiami?

Jei vieno tyrimo metu gaunate teigiamą rezultatą, norėsite atlikti papildomus tyrimus su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad įsitikintumėte. Kai jūsų diagnozė bus patvirtinta, norėsite dirbti su savo paslaugų teikėju dėl gydymo plano. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas nustatys, kiek ŽIV pažengė į priekį, ir rekomenduos vaistus, kurie padės jums jį valdyti. Gydymas nuo ŽIV arba antiretrovirusinis gydymas gali padėti jūsų organizmui kovoti su virusu ir užkirsti kelią AIDS. Mokslininkai gamina labai aktyvius vaistus nuo viruso. Jei jie naudojami nuosekliai ir teisingai, jie gali užkirsti kelią ligos progresavimui ir padėti gyventi sveikai.

Taip pat norėsite pasikalbėti apie savo diagnozę su savo seksualiniu partneriu. Jei jūs ir jūsų partneris turėjote nesaugių lytinių santykių, galėjote jiems perduoti virusą. Jie taip pat turėtų būti išbandyti.

Papildoma informacija

Kada turėčiau atlikti ŽIV testą?

Turėtumėte atlikti ŽIV testą bent kartą gyvenime – ir net daugiau, jei kyla didelė rizika užsikrėsti. Būtinai atlikite testą pasibaigus lango periodui, kai galite pasitikėti, kad testas gali aptikti virusą.

Ar normalus kraujo tyrimas gali aptikti ŽIV?

ŽIV kraujo tyrimai apima paprastus kraujo paėmimus, kurie yra tokie patys kaip dauguma kraujo tyrimų. ŽIV testas skiriasi tuo, kaip ištiriamas jūsų kraujas, kai jis siunčiamas į laboratoriją. Jūsų kraujas turės būti specialiai ištirtas dėl ŽIV požymių, įskaitant antigenus, antikūnus arba ŽIV RNR.

Koks yra normalus ŽIV testo rezultatas?

Neigiamas ŽIV testo rezultatas laikomas normaliu.

Kuo skiriasi ŽIV-1 testas nuo ŽIV-2?

Yra dviejų tipų ŽIV: ŽIV-1 ir ŽIV-2. Kai kurie antikūnų tyrimai gali nustatyti, ar jūsų kraujyje nėra ŽIV-1 ar ŽIV-2 antikūnų (arba abiejų). ŽIV-1 yra labiausiai paplitęs ŽIV tipas ir yra lengviau užkrečiamas nei ŽIV-2.

Jei nerimaujate, kad galite būti užsikrėtę ŽIV, suburkite savo paramos tinklą. Pasikalbėkite su draugais ir šeimos nariais, kuriais pasitikite. Pasikalbėkite su konsultantu arba terapeutu, kuris gali padėti jums, kai tikitės atlikti testą ir gauti rezultatus. Gauti teigiamą rezultatą gali būti baisu, tačiau verta tai tiksliai žinoti, kad galėtumėte informuoti seksualinius partnerius ir pradėti gydymą. ŽIV gydymas labai pažengė į priekį nuo tada, kai virusas pirmą kartą buvo aptiktas devintajame dešimtmetyje. Daugelis šiuo metu užsikrėtusių ŽIV žmonių gyvena sveikai.

Viską apsvarsčius, ŽIV testavimas yra svarbus žingsnis saugumo ir savo bei artimųjų sveikatos apsaugojimo procese. Svarbu žinoti, kad yra keletas testavimo tipų, kurie gali būti atliekami skirtingais tikslais. Taip pat svarbu atsiminti, kad testavimą reikia atlikti reguliariai, ypač esant rizikai. Turint tinkamą informaciją apie tai, ką tikėtis ir kaip elgtis po testavimo, galime pasiruošti bet kokius galimus rezultatus ir priimti teisingus sprendimus savo sveikatos labui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pasiūlytų jums geresnę naršymo patirtį. Naršydami šioje svetainėje sutinkate su mūsų slapukų naudojimu.