Vaikystės traumų poveikis jūsų sveikatai

Sveiki! Esu ilgametę patirtį turintis gydytojas, čia Lietuvoje. Dažnai girdime apie fizines vaikystės traumas, bet ar žinojote, kiek jos gali paveikti jūsų sveikatą suaugus? Nuo lėtinių skausmų iki emocinių sunkumų – vaikystės traumų įtaka gali būti didžiulė. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai plačiau ir aptarsime, kaip atpažinti bei spręsti šiuos iššūkius. Skaitykite toliau ir sužinokite, kaip galite pagerinti savo savijautą.

Trauminiai įvykiai ne visada palieka fizinius randus, tačiau dažnai palieka emocinius ir psichologinius. Šie įspaudai gali paveikti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą ateinančiais metais – ir net suaugus.

Psichologė Kate Eshleman, PsyD, teigia, kad dažnai vaikai gali pereiti nuo trauminių įvykių ir klestėti. Tačiau jiems gali prireikti pagalbos rankos. „Yra dalykų, kuriuos tėvai ir globėjai gali padaryti, kad palaikytų vaiką po traumos.

Nepalankios vaikystės patirties supratimas

Vaikų sveikatos ekspertai dažnai kalba apie neigiamus vaikystės išgyvenimus (kartais vadinamus ACE) – traumuojančius vaiko gyvenimo įvykius.

Kai kurie ACE yra akivaizdžiai bauginantys, pavyzdžiui, piktnaudžiavimas, ekstremalaus smurto liudininkai arba stichinės nelaimės išgyvenimas.

Tačiau vaikai pasaulį mato kitaip nei suaugusieji ir gali patirti nerimą dėl dalykų, kurie suaugusiems gali atrodyti ne taip baisūs, sako dr. Eshleman. Tokie įvykiai kaip lėtinės patyčios mokykloje, šeimos nario mirtis ar skyrybos taip pat gali traumuoti vaiką.

„Tėvai turėtų nepamiršti, kad nors įvykis jiems neatrodo traumuojantis, jis gali būti traumuojantis jų vaiką“, – sako ji.

Ilgalaikis streso poveikis: rizikos veiksniai

Daugelis vaikų, patyrusių nepageidaujamą reiškinį, neturi ilgalaikio poveikio. Vis dėlto, kai kurie veiksniai padidina vėlesnių problemų tikimybę, sako dr. Eshleman:

Amžius

Trauma gali palikti antspaudą bet kuriame amžiuje. Tačiau vaikai, kurie patiria nepageidaujamą reiškinį iki 8 metų, gali būti ypač pažeidžiami.

Traumos lygis

Ne visi traumas patiria vienodai. Kai kurie vaikai gali atsigauti nuo didelių streso veiksnių, o kitus labiau paveikia dalykai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo ne tokie sunkūs. Apskritai, kuo stipresnė trauma, tuo didesnė ilgalaikių sunkumų rizika.

Traumos trukmė

Lėtinis ar pasikartojantis nepageidaujamų reiškinių poveikis padidina ilgalaikių sveikatos problemų riziką. Vaikai, kurie mato pasikartojantį smurtą nesaugioje kaimynystėje, arba tie, kurie yra skriaudžiami, dažniau turi ilgalaikių problemų nei vaikas, patyręs vienkartinį įvykį, pavyzdžiui, automobilio avariją.

Vaikystės traumų pasekmės

Praeities traumos gali likti su vaiku ir netgi paveikti jo fizinę sveikatą. Vaikai, patyrę trauminius įvykius, turi didesnę galimybę susirgti sveikatos sutrikimais, įskaitant:

• Nerimas.
• Vėžys.
• Depresija.
• Diabetas.
• Širdies problemos.
• Nutukimas.
• Potrauminio streso sutrikimas (PTSD).
• Insultas.
• Medžiagų vartojimo sutrikimai.

Dr. Eshleman paaiškina, kad yra du pagrindiniai būdai, kaip traumos gali sukelti tokius ilgalaikius padarinius:

Fizinės reakcijos

„Kūnas į emocinį stresą reaguoja panašiai kaip į fizinį stresą“, – sako dr. Eshleman.

Padidėjęs baltymų kiekis: Po fizinių galvos traumų, tokių kaip smegenų sukrėtimai, smegenyse gali padidėti baltymo, vadinamo S100B, lygis. Panašiai aukštą šio baltymo kiekį mokslininkai nustatė ir emocinę traumą patyrusiems vaikams. S100B yra susijęs su potencialiai žalingu smegenų uždegimu.

Didelis streso hormonų kiekis: Stresas veikia kūną nuo galvos iki kojų. Kai nutinka kažkas baisaus, streso hormonai verčia jūsų širdį plakti ir išpila šaltas prakaitas. Tačiau jei šie hormonai išlieka aukšti ilgą laiką, jie gali sukelti uždegimą organizme ir sukelti ilgalaikių sveikatos problemų. „Reakcija į stresą gali susidėvėti mūsų kūnuose“, – sako dr. Eshleman.

Emocinės reakcijos

„Kartais didelis stresas ar trauma gali sukelti psichikos sveikatos sutrikimus, tokius kaip nerimas ir depresija“, – sako dr. Eshleman. Ir žmonės, turintys negydomų psichikos sveikatos problemų, yra:

• Esant padidėjusiai ligų rizikai.
• Mažiau linkę rinktis sveikus sprendimus, pvz., reguliariai lankytis pas gydytoją ar tinkamai maitintis.
• Labiau tikėtina, kad kreipsis į nesveikus įveikos mechanizmus, tokius kaip gėrimas ir rūkymas.

Vaikų traumų palaikymas ir gydymas

Jei rūpinatės vaiku, išgyvenusiu traumą, galite jaustis priblokšti dėl visų galimų pasekmių. Verta pakartoti: šie rezultatai nėra neišvengiami. Kaip globėjas, galite imtis veiksmų, kad sumažintumėte riziką savo vaikui:

Klausykite, ką sako jūsų vaikas

„Kartais suaugusieji sumažina trauminio įvykio, pavyzdžiui, patyčių, reikšmę“, – sako dr. Eshleman. Galbūt bandote padėti savo vaikui, laikydamasis požiūrio „tai nėra taip blogai“.

Tačiau trauma gali priversti jūsų vaiką užsidaryti – kai norite, kad jis jus įsileistų. Patvirtinkite savo vaiko patirtį. Leiskite jiems suprasti, kad suprantate, kokia sunki buvo patirtis, ir kad esate pasiruošę padėti.

Stebėkite įkalčius

Vaikams ne visada lengva paaiškinti, ką jie galvoja. Po varginančio įvykio ieškokite elgesio pokyčių. Tai gali būti užuominos, kad jūsų vaikui sunku. Kai kurie įprasti pakeitimai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra šie:

• Valgyti daugiau ar mažiau nei įprastai.
• Miego pokyčiai, įskaitant miego sutrikimus arba poreikį miegoti daugiau nei įprastai.
• Regresija (pavyzdžiui, prie puoduko treniruotas ikimokyklinukas vėl pateko į nelaimingą atsitikimą arba kūdikis, kuris visą naktį miegojo, dabar dažnai prabunda).
• Irzlumas ir rūstumas.
• Prikibimas ir atsiskyrimo nerimas, ypač jaunesniems vaikams.

Išsikalbėk

„Paskatinkite galimybes diskutuoti ir leiskite vaikams išreikšti savo mintis ir jausmus“, – sako dr. Eshleman.

Paprašykite pagalbos

Psichikos sveikatos specialistai gali naudoti tokias priemones kaip į traumą orientuotas gydymas, kad padėtų vaikams atsigauti po traumos. Nežinote, nuo ko pradėti? Dr. Eshleman rekomenduoja pasikalbėti su savo pediatru dėl rekomendacijų.

Pasirūpink savimi

Jei jūsų vaikas patyrė traumą, yra didelė tikimybė, kad ši patirtis taip pat sukėlė stresą jums. „Įsitikinkite, kad gaunate reikiamą paramą ir elgiatės sveikai. Jei jums sunku susidoroti, ieškokite pagalbos ir sau“, – sako dr. Eshleman.

Suaugusieji: dar ne vėlu susidoroti su vaikystėje patirtomis traumomis

Ar visa tai skamba per daug pažįstamai? Ne visi vaikystėje gauna reikiamą paramą. Galbūt atpažinsite, kad jūsų pačių ACE atskleidė jums blogą kortą. Ir jūs vis tiek galite susidoroti su emocinėmis ir fizinėmis pasekmėmis.

Pagalba yra prieinama bet kuriame amžiuje. „Yra įvairių gydymo būdų, kurie yra labai veiksmingi gydant nerimą, depresiją ir PTSD”, – sako dr. Eshleman. „Niekada nevėlu dirbti su psichikos sveikatos specialistu.

Taigi, matome, kad vaikystės traumos – ne tik praeities šešėliai. Jos gali stipriai paveikti mūsų fizinę ir psichinę sveikatą suaugus. Per savo ilgametę praktiką mačiau daugybę tokių atvejų. Svarbu nepamiršti, kad kreiptis pagalbos – ne silpnumo, o stiprybės ženklas. Šiandien turime daugiau galimybių nei bet kada anksčiau išsilaisvinti iš praeities naštos ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Pasirūpinkite savimi!