Sustingimas ir dilgčiojimas: priežastys ir gydymas

Sustingimas ir dilgčiojimas yra bendras reiškinys, susiduriantis su daugeliu žmonių visas amžius. Tai gali būti labai diskomfortiškas, trukdantis kasdieniam gyvenimui. Šiose situacijose svarbu nustatyti pagrindines priežastis ir efektyvų gydymą. Supratimas apie tai, kas sukelia sustingimą ir dilgčiojimą, yra esminis žingsnis į sveikatą ir gerovę. Šiame straipsnyje išnagrinėsime šio reiškinio priežastis ir suteiksime naudingų patarimų, kaip efektyviai suvaldyti šią problemą.

Nutirpimas yra visiškas arba dalinis jausmo ar jutimo praradimas bet kurioje kūno vietoje. Dauguma tirpimo atvejų nėra rimti, tačiau sunkūs atvejai gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, nejausti skausmo. Jei jaučiate tirpimą, kuris neturi akivaizdžios priežasties, kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

Apžvalga

Kas yra tirpimas?

Sustingimas yra jausmo ar jutimo praradimas tam tikroje kūno vietoje. Jis gali būti pilnas (visiškai nejaučiamas) arba dalinis (mažiau nei įprastai). Paprastai jis pažeidžia rankas, pirštus, pėdas, rankas ar kojas, tačiau gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Sustingimas paprastai yra jūsų nervų problemos požymis, nors tai yra dažnas daugelio skirtingų sveikatos būklių simptomas.

Dauguma tirpimo atvejų nėra rimti. Sunkesniais atvejais tai gali sukelti komplikacijų, susijusių su skausmo nejaučiu (pavyzdžiui, nudegimų, jei negalite jausti skausmo nuo didelio karščio) arba nesuvokimu, kas vyksta su jūsų kūno dalimis (pavyzdžiui, nukritus, jei Jūs negalite jausti savo kojų padėties). Galbūt negalėsite atskirti karščio nuo šalčio arba nepajusti vibracijų. Sustingimas taip pat gali sukelti pusiausvyros ir koordinacijos problemų. Tai gali turėti įtakos jūsų gebėjimui vairuoti ar vaikščioti.

Kartu su tirpimu taip pat galite jausti dilgčiojimą ar dilgčiojimą kūne. Taip pat galite patirti silpnumą ir paralyžių.

Galimos priežastys

Kokios yra dažniausios tirpimo priežastys?

Nutirpimas turi daug galimų priežasčių. Simptomą dažniausiai sukelia vieno ar kelių nervų problema. Kai nervas yra pažeistas, tai trukdo jūsų kūnui jausti normalius pojūčius.

Kai kurie tirpimo atvejai apima nenormalų spaudimą nervams stubure ir aplink jį. Sąlygos, kurios gali sukelti šį tirpimą, yra šios:

• Sumažėjęs stuburas dėl osteoporozės.
• Periferinė neuropatija.
• Nervų suspaudimo sindromai.
• Neuropatinis skausmas.
• Plyšęs ar išvaržytas diskas.
• Suspaustas nervas dėl artrito ar kaulų ataugų.
• Nugaros smegenų, smegenų ar nervų sužalojimas.

Kitos sveikatos būklės, kurios gali sukelti tirpimą, yra šios:

• Riešo kanalo sindromas.
• Diabetas.
• Infekcijos, tokios kaip juostinė pūslelinė, ŽIV arba Laimo liga.
• Inkstų liga.
• Išsėtinė sklerozė (MS).
• Insultas.
• Artritas.
• Navikas.
• Vėžio išplitimas į stuburą.
• Migrenos.
• Priepuoliai.
• Sumažėjusi skydliaukės veikla (hipotirozė).
• Raynaud sindromas.

Kitos sąlygos, galinčios sukelti tirpimą, yra šios:

• Ilgą laiką stovėti ar sėdėti toje pačioje padėtyje.
• Vaistų ar narkotikų vartojimas.
• Vitamino B trūkumas.
• Gyvūnų ir vabzdžių įkandimai.
• Poveikis nuodams ar toksinams.
• Kraujo tiekimo trūkumas.
• Nenormalus kalio, kalcio ar natrio kiekis jūsų organizme.
• Nervų pažeidimas dėl alkoholio ar tabako vartojimo.
• Chemoterapiniai vaistai.
• Terapija radiacija.

Priežiūra ir gydymas

Kaip diagnozuojamas tirpimas?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai diagnozuoja tirpimą pagal jūsų simptomus, ligos istoriją ir fizinį egzaminą (tiršto prisilietimo, temperatūros, refleksų ir raumenų funkcijos). Jūsų paslaugų teikėjas paklaus jūsų apie paveiktą (-as) kūno dalį (-es) ir paprašys apibūdinti tirpimą. Kiti klausimai bus:

• Kai prasidėjo tirpimas.
• Kaip greitai prasidėjo tirpimas.
• Įvykiai ar veikla, kuria užsiėmėte maždaug tuo metu, kai prasidėjo tirpimas.
• Jei turite kitų simptomų.

Atsakymai į šiuos klausimus gali padėti jūsų paslaugų teikėjui nustatyti tirpimo priežastį.

Kokie tyrimai bus atliekami norint išsiaiškinti tirpimo priežastį?

Tyrimai, skirti nustatyti sutrikimą, sukeliantį tirpimą, apima kraujo tyrimus, vaizdo testus ir kitus tyrimus.

Kraujo tyrimai

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas paims kraujo mėginį, kad nustatytų būklių požymius, įskaitant diabetą, inkstų sutrikimus ir vitaminų trūkumą. Kraujo tyrimai gali apimti:

• Pilnas kraujo tyrimas (CBC).
• Elektrolito skydelis.
• Kepenų funkcijos tyrimai.
• Skydliaukės funkcijos tyrimai.
• Vitaminų kiekio matavimas.
• Toksikologinis patikrinimas.
• Sedimentacijos greitis.
• C reaktyvusis baltymas.

Vaizdo testai

Vaizdo testai leidžia sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ieškoti problemų, turinčių įtakos jūsų nervams ir nugaros smegenims, pvz., disko išvaržoms ar navikams. Jie gali naudoti vaizdinius tyrimus, kad apžiūrėtų jūsų smegenis dėl insulto, išsėtinės sklerozės, navikų ir kitų smegenų sutrikimų požymių. Vaizdo gavimo testai gali apimti:

• rentgeno spinduliai.
• Jūsų galvos ir stuburo kompiuterinė tomografija (kompiuterinė tomografija).
• Galvos ir stuburo MRT (magnetinio rezonanso tomografija).
• Angiograma.
• Kaklo kraujagyslių ultragarsas.
• Kraujagyslių ultragarsas.

Kiti tyrimai

Kiti tyrimai gali apimti:

• Nervų laidumo tyrimai: Šiame bandyme sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas uždeda elektrodus ant tiriamo nervo (-ų) ir nervo tiekiamo raumens. Į nervą siunčiamas trumpas elektros impulsas. Testas nustato, ar nervas signalą perdavė tinkamai ir įprastu greičiu. Jei ne, tai yra nervų pažeidimo ar pažeidimo požymis.
• Elektromiografija (EMG): Šiame teste paslaugų teikėjas į raumenį įterpia nedidelę adatą. Aparatas registruoja elektrinį aktyvumą, kai jūsų raumuo ilsisi ir susitraukęs. Šis testas, dažnai atliekamas su nervų laidumo tyrimais, padeda nustatyti nervų ir raumenų pažeidimus.
• Stuburo bakstelėjimas (juosmens punkcija): Teikėjai gali naudoti šį testą, kad pašalintų centrinės nervų sistemos sutrikimus.
• Genetinis tyrimas: Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti atlikti genetinius tyrimus, kad patikrintų, ar jūsų šeimoje nėra nervų problemų.

Kaip gydomas tirpimas?

Sustingimo gydymas skiriasi priklausomai nuo priežasties. Gydymo tikslas yra ištaisyti būklę, sukeliančią tirpimą. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas nustatys geriausią gydymą, atsižvelgdamas į pagrindinę būklę ir susijusius nervus. Kai kurie įprasti tirpimo gydymo būdai:

• Nervų skausmo vaistai.
• Cukraus kiekio kraujyje reguliavimas diabetu sergantiems žmonėms.
• Vitaminų papildai vitaminų trūkumui gydyti.
• Fizinės terapijos pratimai, skirti sustiprinti stuburą arba palengvinti judėjimą.
• Chirurgija, skirta pašalinti naviką arba pašalinti stuburo problemą.

Kada skambinti gydytojui

Kada turėčiau skambinti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui?

Kadangi tirpimo priežastys labai skiriasi, kai kuriais atvejais reikia skubesnės medicinos pagalbos nei kitais. Kreipkitės į greitąją medicinos pagalbą, jei jaučiate tirpimą kartu su:

• Sumišimas.
• Nesugebėjimas kontroliuoti šlapimo pūslės ar žarnyno judesių.
• Sąmonės netekimas.
• Sunku kvėpuoti.
• Jautrumo praradimas veide arba kūno kamiene.
• Paralyžius.
• Kalbos ar regėjimo pokyčiai.
• Staigus ar staigus silpnumas.

Taip pat kreipkitės į greitąją pagalbą, jei jaučiate tirpimą:

• Atsiranda staiga.
• Atsiranda jūsų „balno srityje“ (šlaunyse, sėdmenyse ir lytiniuose organuose).
• Paveikia visą ranką, visą koją arba visą kūno pusę.
• Atsiranda žemiau tam tikro lygio jūsų kūne (pavyzdžiui, žemiau krūtinės).
• Greitai plinta į kitas kūno vietas.

Dauguma tirpimo atvejų yra ne tokie skubūs, tačiau sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas vis tiek turėtų juos įvertinti. Susisiekite su savo paslaugų teikėju, jei jaučiate tirpimą:

• Neturi aiškios priežasties.
• Atsiranda pakartotinės veiklos / judesių metu.
• Sukelia jėgos ar raumenų kontrolės praradimą laikui bėgant.
• Yra kartu su bėrimu.

Sustingimas reiškia, kad jūs visiškai arba iš dalies praradote jausmą ar jutimą bet kurioje kūno vietoje. Tai turi daug galimų priežasčių, tačiau dažniausiai tai susiję su jūsų nervais. Dauguma tirpimo atvejų nėra rimti, tačiau sunkūs atvejai gali sukelti komplikacijų, susijusių su skausmo nejaučiu arba nežinojimu, kas vyksta su jūsų kūno dalimis. Jei jaučiate tirpimą, kuris neturi aiškios priežasties, kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

Sustingimas ir dilgčiojimas gali būti sukelti įvairiomis priežastimis, tokiomis kaip nutukimas, trauma ar netinkama fizinė veikla. Norint išvengti šių nemalonumų, svarbu reguliariai mankštintis, vengti sėdimo gyvenimo būdo ir stebėti savo mitybą. Gydymas gali apimti kineziterapiją, masažą ar net chirurginę intervenciją. Svarbu laiku kreiptis į specialistus ir stebėti savo sveikatą, kad būtų išvengta ilgalaikės diskomforto. Neišvengiamai, sveikas gyvenimo būdas ir judėjimas yra raktas į sveiką ir aktyvų gyvenimą be sušalimo ir dilgčiojimo.