Streso lūžiai: simptomai, priežastys ir gydymas

Stresas yra dažnas reiškinys mūsų visuomenėje, bet dažnai jo poveikis gali būti nepastebimas ir pavojingas. Streso lūžiai gali turėti žalingų pasekmių mūsų fiziniam ir psichologiniam sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime streso lūžių simptomus, priežastis ir galimus gydymo būdus. Supratę šiuos faktus, galėsime geriau kontroliuoti savo emocinį ir fizinį būklę bei išvengti ilgalaikių pasekmių, kurias gali sukelti per didelis stresas.

Apžvalga

Pėdos kaulai.

Kas yra stresinis lūžis?

Įtemptas lūžis yra mažas įtrūkimas viename iš jūsų kaulų. Tai kaulų lūžių tipas (medicininis kaulų lūžių terminas).

Stresiniai lūžiai yra būtent taip, kaip skamba jų pavadinimas – lūžiai, kurie įvyksta, kai kažkas per daug apkrauna jūsų kaulą. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai stresinius lūžius kartais vadina pernelyg dideliais sužalojimais, nes pasikartojantis tos pačios kūno dalies naudojimas dažniausiai juos sukelia. Taip pat galite pastebėti stresinius lūžius, vadinamus plaukų linijos lūžiais. Šis pavadinimas reiškia plaukų linijos įtrūkimą, susidarantį jūsų kaule.

Bet koks pasikartojantis judesys ar veikla, kuri daro spaudimą jūsų kaulams, gali sukelti streso lūžį – sportavimas ar fizinis darbas yra dažnos priežastys. Apsilankykite pas sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei jaučiate skausmą, patinimą ar jautrumą ant kaulo ar šalia jo (ypač fizinės veiklos metu arba po jo).

Įtempių lūžių tipai

Dėl stresinių lūžių dažniausiai pažeidžiami apatinės kūno dalies kaulai. Tai kaulai, kurie palaiko jūsų kūno svorį stovint ar judant. Labiausiai tikėtina, kad patiriate streso lūžį:

• Apatinė blauzda (blauzdikaulis ir šeivikaulis).
• Pėda (ypač padikauliai, jungiantys kulkšnį ir kulną su kojų pirštais).
• Kulnas (calcaneus).

Jie yra mažiau paplitę, tačiau stresiniai lūžiai taip pat gali turėti įtakos jūsų kaulams:

• Apatinė nugaros dalis (stuburo juosmeninė dalis).
• Klubai.
• Rankos ir riešai.

Kaip dažni streso lūžiai?

Stresiniai lūžiai yra dažnos sportininkų ir fizinį darbą dirbančių žmonių traumos. Ekspertai apskaičiavo, kad stresiniai lūžiai sudaro apie 20% visų sporto traumų.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra streso lūžio simptomai?

Dažniausi streso lūžio simptomai yra šie:

• Skausmas, kuris prasideda ir sustiprėja fizinio aktyvumo metu.
• Skausmas, kuris nepraeina nutraukus veiklą.
• Skausmas, kuris labiau pastebimas ilsintis.
• Jautrumas net lengvai prisilietus prie pažeisto kaulo ar šalia jo.
• Patinimas.

Kaip jaučiamas streso lūžis?

Dauguma žmonių, patyrusių streso lūžį, nustoję fizinę veiklą jaučia mažiau skausmo. Bet jūs galite jausti skausmą visą laiką, priklausomai nuo to, kur yra streso lūžis. Kadangi stresiniai lūžiai dažniau pasitaiko jūsų blauzdose ir pėdose, skausmas paprastai būna stipresnis, kai einate ar stovite su svoriu ant pažeisto kaulo.

Tikriausiai pajusite skausmą, kuris sutelktas (lokalizuotas) vienoje vietoje šalia lūžio. Pavyzdžiui, jei pėdos lūžis yra įtemptas, gali skaudėti visą pėdą, tačiau sritis aplink pažeistą kaulą bus skausmingiausia ir jautriausia.

Kas sukelia stresinius lūžius?

Stresiniai lūžiai beveik visada yra traumos dėl per didelio krūvio. Tai reiškia, kad jie nutinka, kai kažkas per daug spaudžia kaulą ir kaulas neturi pakankamai laiko atsigauti po fizinės veiklos. Įtempti lūžiai dažniausiai išsivysto lėtai, laikui bėgant, kai atliekate pasikartojančius judesius (pvz., treniruojatės sportuodami arba visą dieną atliekate tą patį judesį darbe).

Stresiniai lūžiai prasideda kaip uždegimas ant kaulo paviršiaus (sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai tai vadina streso reakcija). Streso reakcijos yra tarsi gilios kaulų mėlynės. Jei kažkas nuolat daro spaudimą ta pačiai vietai, kol streso reakcija gali išgyti, jūsų kaulas gali įtrūkti ir sukelti streso lūžį. Laikui bėgant mėlynė pasieks giliau kaulą, kol ji taps pakankamai silpna, kad sulaužytų. Štai tada streso reakcija tampa streso lūžiu.

Kai kurios dažniausiai pasitaikančios streso lūžių priežastys:

• Per dažnai treniruojatės ar treniruojatės pakankamai nepailsėję.
• Naujos sporto šakos ar fizinės veiklos pradžia be tinkamos treniruotės, vadovavimo ar įrangos.
• Greitai padidinkite savo aktyvumo lygį (staigiai padidinkite treniruotes, treniruotes ar kitą fizinę veiklą).
• Pakeisti dangą, ant kurios treniruojatės ar dirbate (bėgimo uždaroje trasoje perėjimas prie bėgimo keliu arba darbo, kuriam reikia stovėti ant kietų grindų, pavyzdžiui, betono, pradžia).
• Darbas ar mokymas be tinkamos įrangos.
• Per anksti specializuojamės vienoje sporto šakoje (vaikai, kurie žaidžia tą pačią sporto šaką ištisus metus be pertraukos tarp sezonų, dažniau patiria streso lūžius nei vaikai, kurie užsiima įvairiomis sporto šakomis).

Streso lūžių rizikos veiksniai

Sportininkai, užsiimantys sportu, sukeliančiu didelį stresą apatinei kūno daliai, dažniau patiria stresinius lūžius, įskaitant:

• Bėgimas (tiek ilgų nuotolių bėgimas, tiek lengvosios atletikos sportas).
• Krepšinis.
• Tenisas.
• Gimnastika (gimnastams taip pat dažniau išsivysto plaštakos ir riešo lūžiai).
• Šokis.

Tam tikros sveikatos sąlygos gali padidinti streso lūžio riziką, įskaitant:

• Osteoporozė (tiekėjai kartais vadina šiuos nepakankamumo lūžius).
• Bunions.
• Aukštos arkos pėdos.
• Plokščios pėdos.
• Vitamino D trūkumas.
• Turintys antsvorio ar nutukimo.
• Valgymo sutrikimai.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojami stresiniai lūžiai?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas diagnozuos streso lūžį atlikdamas fizinį egzaminą. Jie gali naudoti vaizdo testus, kad patvirtintų diagnozę ir padarytų lūžio nuotraukas. Jie ištirs tą kūno dalį, kurią skauda. Pasakykite jiems, ką darėte, kai pirmą kartą pastebėjote skausmą ir kitus simptomus.

Jūsų paslaugų teikėjas gali paprašyti jūsų atsistoti arba šokinėti ant vienos, o paskui ant kitos kojos. Tai padės jiems suprasti, kur galite patirti streso lūžį ir kiek tai turi įtakos jūsų gebėjimui normaliai judėti.

Kokie testai gali padėti diagnozuoti streso lūžius?

Jūsų paslaugų teikėjas gali naudoti kai kuriuos iš šių testų, kad padarytų jūsų kaulų nuotraukas:

• rentgeno spinduliai.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
• Kompiuterinė tomografija (CT).
• Viso kūno kaulų skenavimas.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomi stresiniai lūžiai?

Jūsų paslaugų teikėjas pasiūlys gydymą, atsižvelgdamas į lūžio vietą ir simptomų sunkumą. Dažniausi streso lūžių gydymo būdai yra šie:

• Poilsis: Nutraukite fizinę veiklą, ypač sportą ar veiklą, dėl kurios įvyko lūžis.
• Glajus: Ant pažeisto kaulo užtepkite ledo arba šalto maišelio. Apvyniokite ledo pakuotes į ploną rankšluostį, kad jos nepatektų tiesiai ant odos. Jūsų paslaugų teikėjas pasakys, kaip dažnai (ir kiek laiko) turėtumėte apledėti traumą.
• Skausmą malšinantys vaistai: Nereceptiniai (OTC) nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir acetaminofenas (Tylenol®) gali sumažinti skausmą ir sumažinti patinimą. Jūsų paslaugų teikėjas gali rekomenduoti nereceptinius lidokaino pleistrus, kad nutirptų plotas aplink lūžį. Nevartokite skausmą malšinančių vaistų ilgiau nei 10 dienų iš eilės nepasitarę su savo paslaugų teikėju.
• Padidinkite savo traumą: Stenkitės kuo dažniau pažeistą kaulą laikyti aukščiau širdies lygio. Pavyzdžiui, jei streso lūžis yra jūsų kojoje ar pėdoje, gulėdami galite paremti koją pagalvėmis ar pagalvėlėmis.
• Suspaudimas: Suspaudimas padeda sumažinti kraujo tekėjimą į pažeistą kaulą ir mažina patinimą. Aplink lūžio vietą uždėkite kompresinį tvarstį arba apvyniokite.
• Imobilizacija: Gali tekti dėvėti gipsą, batus ar specialius batus, kad išlaikytumėte traumą ir sumažintumėte spaudimą.
• Ramentai: Jūsų paslaugų teikėjas gali pasiūlyti naudoti ramentus, kad sumažintumėte sužaloto kaulo spaudimą.

Streso lūžių chirurgija

Daugumai žmonių nereikia operacijos streso lūžiui gydyti. Jūsų paslaugų teikėjas gali pasiūlyti operaciją, jei lūžis negyja taip, kaip turėtų, arba jei jaučiate sunkių simptomų. Jums gali prireikti operacijos, jei lūžis yra kaule, kuris gali sukelti kitų komplikacijų (pvz., klubo sąnarį).

Chirurgas atliks procedūrą, vadinamą vidine fiksacija. Jie įsmeigs kaiščius, varžtus ar metalines plokštes į jūsų kaulą, kad laikytų jį kartu, kol jis gyja. Jūsų paslaugų teikėjas ir chirurgas pasakys, ko tikėtis ir kiek laiko reikės pasveikti.

Kaip greitai po gydymo pasijusiu geriau?

Turėtumėte pradėti jaustis geriau, kai tik nustosite įtempti pažeistą kaulą ir pradėsite gydyti simptomus. Neatnaujinkite treniruočių, treniruočių ar pratybų, kol paslaugų teikėjas nepasakys, kad tai saugu, net jei jaučiatės geriau. Tikriausiai prireiks mažiausiai kelių savaičių, kol jūsų kaulas pakankamai sugis, kol galėsite grįžti prie fizinės veiklos. Lūžis gali atsinaujinti arba pablogėti, jei per anksti atnaujinsite veiklą.

Prevencija

Kaip galiu išvengti streso lūžių?

Šie veiksmai gali padėti išvengti streso lūžių:

• Nustokite mankštintis ar treniruotis, kai tik pajusite skausmą. Niekada „nežaisk per skausmą“.
• Prieš fizinę veiklą apšilkite ir atsivėsinkite.
• Visoms sporto ir fizinėms veikloms dėvėkite tinkamą įrangą.
• Laikykitės jums naudingos dietos ir mankštos plano.
• Apsilankykite pas sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kai tik pastebėsite skausmą ar kitus simptomus.

Perspektyva / Prognozė

Kiek laiko užtrunka atsigauti po streso lūžio?

Dauguma žmonių turi pailsėti bent kelias savaites po patirto streso lūžio. Gali tekti kelis mėnesius vengti sporto ir kitos fizinės veiklos.

Tol, kol jaučiate skausmą, kaulas vis dar yra trapus toje vietoje ir gali vėl lūžti toje pačioje vietoje. Paprastai streso lūžis išgydo nuo šešių iki aštuonių savaičių. Gydydami nutraukite veiklą, kuri sukėlė streso lūžį.

Jūsų paslaugų teikėjas jums pasakys, kiek laiko jums reikia padaryti pertrauką nuo sporto ar treniruotės.

Gyvenimas su

Kaip rūpintis savimi po streso lūžio?

Neatnaujinkite fizinės veiklos, kol sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas nepasakys, kad tai saugu. Jei dar kartą įtempsite kaulą, kol jis nespės sugyti, labiau tikėtina, kad jį vėl sužalosite.

• Paklauskite savo paslaugų teikėjo, kada saugu padidinti savo aktyvumo lygį.
• Pasitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju prieš pradėdami mankštos programą arba prieš imdamiesi darbo, kurio metu fizinis aktyvumas bus didesnis nei esate įpratę.
• Jei esate bėgikas, dėvėkite gerai prigludusius bėgimo batelius. Bėgimo batus turėtumėte keisti kas 300 mylių.
• Išbandykite mažai veikiančią veiklą (pvz., Plaukimą ar važiavimą dviračiu).

Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?

Apsilankykite pas sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kai tik pastebėsite naujus simptomus, tokius kaip skausmas ir patinimas. Net jei neturite streso lūžio, jūsų paslaugų teikėjas gali ištirti jūsų sužalojimą ir pasiūlyti gydymą, kad būtų išvengta rimtesnių komplikacijų.

Klausykitės savo kūno, jei jaučiate skausmą fizinės veiklos metu ir po jo. Skausmas dažnai yra pirmasis ženklas, kad reikia sustoti ir pailsėti. Galite išvengti streso lūžių, kol jis neįvyks, nustoję fizinę veiklą ir apsilankę pas sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kai tik pastebėsite skausmą ir kitus simptomus.

Kada turėčiau eiti į greitąją pagalbą?

Nedelsdami eikite į greitosios pagalbos skyrių, jei patyrėte traumą.

Jei manote, kad turite kaulų lūžį, turite kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Eikite į greitosios pagalbos skyrių, jei patiriate bet kurį iš šių simptomų:

• Intensyvus skausmas.
• Jūs negalite perkelti savo kūno dalies.
• Jūsų kūno dalis atrodo pastebimai kitaip arba ne įprastoje vietoje.
• Jūs galite pamatyti savo kaulą per odą.
• Patinimas.
• Naujos mėlynės, atsirandančios kartu su bet kuriuo iš šių simptomų.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo paslaugų teikėjui?

• Ar turiu streso lūžį ar kitą traumą?
• Kokių gydymo būdų man reikės?
• Ar man reikės operacijos?
• Kiek laiko turėčiau vengti sporto ar fizinės veiklos?
• Kaip turėčiau paspartinti savo veiklą, kai saugu vėl pradėti treniruotis?

Papildomi bendri klausimai

Ar galite vaikščioti patyrę streso lūžį?

Galbūt galėsite normaliai vaikščioti patyrę streso lūžį. Tai priklauso nuo to, kuris kaulas yra lūžęs ir kokie sunkūs jūsų simptomai. Jūsų paslaugų teikėjas jums pasakys, kurie judesių tipai yra saugūs gydant. Nebėgiokite, nebėgiokite, nesportuokite ir neužimkite jokios intensyvios fizinės veiklos nepasikalbėję su paslaugų teikėju.

Ar streso lūžis užgis savaime?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turi diagnozuoti ir gydyti visus streso lūžius. Nors poilsis ir laiko suteikimas kūnui išgyti yra dažniausiai naudojami gydymo būdai, jums vis tiek reikia, kad jūsų sužalojimas būtų ištirtas ir diagnozuotas paslaugų teikėjo, kad galėtumėte grįžti į sportą ar kitą fizinę veiklą.

Apsilankykite pas paslaugų teikėją, jei patiriate streso lūžių simptomus. Kuo anksčiau tai diagnozuojama, tuo greičiau jūsų kaulas gali pradėti gyti. Jūsų paslaugų teikėjas padės suprasti, kodėl įvyko streso lūžis ir kaip galite išvengti traumų ateityje.

Stresiniai lūžiai yra viena iš labiausiai paplitusių traumų, kurias patiria sportininkai ir fiziškai aktyvūs žmonės. Apmaudu žinoti, kad jūsų mėgstamiausia sporto šaka ar treniruočių režimas galėjo sukelti jūsų traumą. Tačiau neskubėkite atsigauti. Jūsų kaulams ir kūnui reikia laiko sugyti.

Apsilankykite pas sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kai tik pastebėsite bet kokius streso lūžio simptomus. Jie diagnozuos jūsų sužalojimą ir pasiūlys gydymo būdus, kurie padės jums grįžti į aikštę, aikštelę ar trasą, kai tik tai bus saugu.

Išanalizavus streso lūžių simptomus, priežastis ir gydymo galimybes, galima daryti išvadą, kad svarbu įsiklausyti į savo kūno signalus ir tinkamai reaguoti į streso išgyvenimus. Neretai streso poveikis gali būti labai žalingas, todėl svarbu laiku ieškoti pagalbos ir gydytis. Svarbu suprasti, kad stresas yra neatsiejama kasdienybės dalis, tačiau jį įveikti ir išvengti lūžių yra svarbu mūsų fiziniam ir psichologiniam sveikatai. Svarbiausia, nebijoti kreiptis į specialistus ir ieškoti tinkamų gydymo metodų.