Stokholmo sindromas yra psichologinis reiškinys, kai įkaitas pradeda identifikuotis su savo gaujos nuteistu dalyku, įkalintojo ar netgi įsikiša į jų labui. Šių simptomų gali pasireikšti po stresinių, ekstremalių ar traumuojančių situacijų. Svarbu suprasti, kad šis sindromas yra realus ir gali turėti ilgalaikį poveikį aukai. Gydytojai rekomenduoja psichoterapiją ir laiku pagalbą, kad padėtų asmeniui atkurti normalų gyvenimą.
Apžvalga
Kas yra Stokholmo sindromas?
Stokholmo sindromas yra psichologinė reakcija į nelaisvę. Stokholmo sindromą turintys žmonės užmezga psichologinį ryšį su pagrobėjais ir pradeda juos užjausti.
Be pradinės pagrobėjo ir įkaito situacijos, Stokholmo sindromas dabar apima ir kitokias traumų rūšis, kai tarp smurtautojo ir asmens, kuris yra skriaudžiamas, yra ryšys.
Daugelis medicinos specialistų teigia, kad aukos jausmai smurtautojui yra psichologinė reakcija – įveikos mechanizmas, kurį jie naudoja tam, kad išgyventų dienas, savaites ar net metus po traumos ar prievartos.
Kitos glaudžiai susijusios psichologinės sąlygos yra:
- Traumos sujungimas.
- Išmoktas bejėgiškumas.
- Sumušto žmogaus sindromas.
Kaip gavo Stokholmo sindromo pavadinimą?
Ši sąlyga pavadinta dėl 1973 m. banko apiplėšimo incidento, įvykusio Stokholme, Švedijoje. Per šešias dienas trukusį konfliktą su policija daugelis nelaisvėje esančių banko darbuotojų užjautė banko plėšikus. Kai kurie banko darbuotojai po to, kai buvo paleisti į laisvę, teisme atsisakė duoti parodymus prieš banko plėšikus ir net surinko pinigų jų gynybai.
Įvykį tyręs kriminologas ir psichiatras sukūrė terminą „Stokholmo sindromas“, kad apibūdintų kai kurių banko darbuotojų polinkį į banko plėšikus.
Simptomai ir priežastys
Kokie yra Stokholmo sindromo simptomai?
Žmonės, turintys Stokholmo sindromą, turi:
- Teigiami jausmai pagrobėjams ar skriaudikams.
- Užuojauta už pagrobėjų įsitikinimus ir elgesį.
- Neigiami jausmai policijos ar kitų autoritetų atžvilgiu.
Kiti simptomai yra panašūs į potrauminio streso sutrikimą (PTSD) ir apima:
- Flashbacks.
- Jaučiasi nepasitikėjimas, susierzinimas, nervingumas ar nerimas.
- Negalite atsipalaiduoti ar mėgautis dalykais, kurie jums patiko anksčiau.
- Sunku susikaupti.
Kas sukelia Stokholmo sindromą?
Mokslininkai nežino, kodėl vieniems belaisviams išsivysto Stokholmo sindromas, o kitiems – ne.
Viena teorija teigia, kad tai išmokta technika, perduota iš mūsų protėvių. Ankstyvojoje civilizacijoje visada buvo rizika, kad tave užklups ar nužudys kita socialinė grupė. Ryšiai su pagrobėjais padidino galimybę išgyventi. Kai kurie evoliuciniai psichiatrai mano, kad ši protėvių technika yra natūralus žmogaus bruožas.
Kita teorija teigia, kad nelaisvės ar prievartos situacija yra labai emociškai įkrauta. Žmonės prisitaiko prie savo jausmų ir pradeda užjausti smurtautoją, kai laikui bėgant jiems parodomas gerumas. Be to, dirbdamos su smurtautoju ir nekovodamos su juo, aukos gali užtikrinti savo saugumą. Kai smurtautojas nepažeidžia, auka gali jaustis dėkinga ir netgi laikyti savo skriaudiką humanišku.
Diagnozė ir testai
Kaip diagnozuojamas Stokholmo sindromas?
Amerikos psichiatrų asociacija oficialiai nepripažįsta ir neįtraukia Stokholmo sindromo kaip būklės į savo naujausią diagnostikos vadovą – auksinį psichikos sveikatos ligų ir būklių standartą. Kadangi ji neįtraukta, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali atpažinti šią būklę arba nepripažinti. Tačiau visi sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai pripažįsta elgesį, atsirandantį dėl trauminės situacijos. PTSD arba ūminio streso sutrikimo kriterijai ir kai kurie gydymo būdai dažnai yra panašūs į Stokholmo sindromą.
Valdymas ir gydymas
Kaip gydomas Stokholmo sindromas?
Kadangi Stokholmo sindromas nepripažįstamas kaip psichologinė būklė, nėra standartinio gydymo. Tačiau, kaip ir gydant PTSS, Stokholmo sindromo gydymas paprastai apima psichiatrinį ir psichologinį konsultavimą („pokalbių terapiją“) ir (arba) vaistus. Jei jūs ar jūsų mylimas žmogus serga Stokholmo sindromu, išmoksite sveikų būdų, kaip susidoroti su savo trauma.
Terapija gali padėti:
- Suprask savo patirtį.
- Supraskite, kaip simpatiškas elgesys su pagrobėjais buvo išgyvenimo įgūdis.
- Sužinokite, kaip galite judėti į priekį savo gyvenime.
Jei turite simptomų, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali skirti vaistų, kurie padės jums užmigti arba sumažins nerimą ar depresiją.
Perspektyva / Prognozė
Kokia prognozė žmonėms, sergantiems Stokholmo sindromu?
Pirma, dauguma žmonių, kurie patiria prievartą, traumas ar nelaisvėje patiriančias situacijas, nesukelia Stokholmo sindromo. Stokholmo sindromas yra reta psichologinė reakcija į nelaisvę ar įžeidžiančią situaciją. Psichoterapija gali padėti jums ar mylimam žmogui pasveikti ir judėti pirmyn.
Papildomi bendri klausimai
Ar Stokholmo sindromas taikomas tik įkaitų situacijoms?
Nors Stokholmo sindromas buvo pavadintas atsižvelgiant į banko apiplėšimo ir įkaitų situacijos vietą, kai kurie tokie patys elgesys ir jausmai pastebimi ir kitų traumų aukoms, įskaitant:
- Seksualinė, fizinė ir emocinė prievarta.
- Prievarta prieš vaikus.
- Trenerio ir sportininko piktnaudžiavimas. Vienas iš pavyzdžių gali būti sportininkai, kurie sutinka su ekstremaliomis, įžeidžiančiomis treniruotėmis, nes mano, kad treneris žino, kas jiems geriausia.
- Seksualinė prekyba žmonėmis.
Stokholmo sindromas yra įveikos mechanizmas. Vietoj baimės, teroro ir priešiškumo savo skriaudėjui, galite pradėti jausti žmogiškumą ir užuojautą jiems. Jei jūs ar jūsų mylimas žmogus patyrė Stokholmo sindromą, žinokite, kad jūsų teigiami jausmai smurtautojui nėra kaltė. Tai, ką jaučiate, yra suprantamas būdas susidoroti su tuo, kas jums nutiko, ir išgyventi. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas dirbs su jumis, kad padėtų jums ar jūsų mylimam žmogui pasveikti.
Išvados metu galime sakyti, kad Stokholmo sindromas yra psichologinis reiškinys, kai grobikai ar kita paimtas asmuo pradeda jaučių simpatijas ir ryškią emocinę priklausomybę nuo savo grobikų. Svarbu suprasti simptomus, tokius kaip padidėjęs emocinis prisirišimas, baimė ir pagalba grobikams. Gydymas apima psichologinę pagalbą, kurios tikslas yra padėti aukoms atkurti savo tapatumą ir išvengti šio sindromo poveikio. Taigi, svarbu būti sąmoningiems ir rūpintis savo psichologine sveikata, siekiant išvengti šio sindromo atsiradimo.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus