Sporto traumos: rūšys, gydymas ir prevencija

Sporto traumos yra neatsiejamą dalį aktyvaus gyvenimo būdo. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias sporto traumų rūšis, efektyvius gydymo metodus ir prevencijos būdus. Suprasti šias temas yra svarbu visiems, norintiems saugiai ir efektyviai užsiimti sportu. Mes sužinosime, kaip galime apsaugoti save nuo traumų, bei ką daryti, jei tokia trauma jau įvyko. Su tinkama žinių ir veiksmų deriniu, galime išvengti nemalonių situacijų ir išlaikyti savo kūną sveiką bei stiprų. Taigi, imkime spręsti šią svarbią temą kartu.

Apžvalga

Kas yra sportinės traumos?

Mankšta yra svarbi gerai sveikatai, tačiau žmonės dažnai nukenčia sportuodami ar užsiimdami kita fizine veikla. Sportinė trauma yra susijusi su kūno dalies pažeidimu dėl sporto, mankštos ar sportinės veiklos.

Sportinė trauma gali būti ūmi (staigi) arba lėtinė (išsivystyti laikui bėgant).

Kas gali gauti sportinę traumą?

Sporto traumos gali patirti bet ką, ypač žmonėms, kurie:

• Yra neformalios.
• Nedėvėkite tinkamų apsaugos priemonių.
• Mankštinkitės be apšilimo ir vėsinimo.
• Dalyvaukite kontaktinėse sporto šakose, kurios gali būti susijusios su susidūrimais ar susidūrimais.
• Dalyvaukite veikloje, kuri apima šokinėjimą, bėgimą ir greitą sukimąsi arba krypties keitimą.

Kokios kūno dalys dažniausiai pažeidžiamos?

Sportinės traumos gali paveikti bet kurią kūno dalį. Dažniausiai jie veikia:

• Achilo sausgyslės: Achilo sausgyslė yra storas laidas, jungiantis blauzdos (blauzdos) nugarą su kulnu. Tai padeda vaikščioti. Tačiau sausgyslė gali patinti, uždegti ir sustingti. Gali net plyšti. Tai vadinama Achilo sausgyslės plyšimu arba Achilo sausgyslės plyšimu.
• Kulkšnis: Jūsų koja ir pėda susijungia prie kulkšnies. Jame yra trys sąnariai, taip pat keli kaulai, kremzlės, raiščiai, raumenys ir sausgyslės. Kulkšnies skausmą dažnai sukelia patempusi kulkšnis.
• Alkūnė: Jūsų alkūnė yra sąnarys, kuris veikia kaip vyriai tarp viršutinės ir apatinės rankos. Žmonės dažnai jaučia alkūnės skausmą dėl kartotinių judesių ir per didelio naudojimo (pavyzdžiui, teniso alkūnė ir Little League alkūnė).
• Galva: Jūsų galva apima veidą, kaukolę ir smegenis. Viena dažniausių galvos traumų – smegenų sukrėtimas.
• Kelias: Jūsų kelias yra sudėtingas sąnarys, kuris veikia kaip vyriai tarp šlaunies ir blauzdos. Jame yra kaulai, kremzlės, raiščiai ir sausgyslės. Kelio skausmą gali sukelti šuolininko kelias arba bėgiko kelias. Kiti dažni sužalojimai yra menisko plyšimas ir priekinio kryžminio raiščio (ACL) plyšimas.
• Petys: Jūsų petys jungia žastą su kūno kamienu. Jame yra jūsų sukamoji manžetė, raumenų ir sausgyslių grupė, kuri laiko žastą peties įduboje. Rotatoriaus manžetės sausgyslių uždegimas ir sukamosios manžetės plyšimai yra dažnos sporto traumos.

Kokios yra dažniausios sportinės traumos?

Yra daug sporto traumų rūšių. Kai kurie iš labiausiai paplitusių yra:

• Lūžęs kaulas: Kaulo lūžis (kaulo lūžis) gali įvykti, kai kaulą veikia staigi jėga.
• Kremzlės plyšimas: Kremzlė yra tvirtas, bet lankstus amortizatorius, dengiantis ir apsaugantis kai kurių kaulų galus. Kremzlės pažeidimai gali atsirasti tokiuose sąnariuose kaip kelio ir peties.
• Smegenų sukrėtimas: Smegenų sukrėtimas yra smegenų sužalojimas, kurį sukelia smūgis ar smūgis į galvą.
• Dislokacija: Dislokacija atsiranda, kai kaulo galas sąnaryje pasislenka iš įprastos padėties. Pavyzdžiui, jei jūsų petys iššoka iš lizdo, jis yra išniręs.
• Tendinitas: Tendinitas atsiranda, kai jūsų audiniai, jungiantys raumenis su kaulais (sausgyslėmis), patinsta ir uždegami. Tai sukelia pasikartojantys judesiai laikui bėgant. Pavyzdys yra džemperio kelias (girnelės sausgyslių uždegimas).
• Patempimai: Patempimas įvyksta, kai raištis per daug išsitempia arba plyšta. Raiščiai jungia kaulus ir stabilizuoja sąnarius. Šie sužalojimai gali būti lengvi arba sunkūs, jie dažnai būna jūsų kulkšnies, kelio ir riešo srityse.
• Padermės: Įtempimas atsiranda, kai per daug ištempiate raumenį ir jis išsitempia arba plyšta. Pavyzdžiai: šlaunies raumenų įtempimas, nugaros ir pilvo įtempimas.

Simptomai ir priežastys

Kas sukelia sportines traumas?

Sporto traumos turi daug priežasčių, įskaitant:

• Nelaimingi atsitikimai, pavyzdžiui, kritimas.
• Blogi įpročiai mankštinant, pavyzdžiui, nepakankamas apšilimas ar tempimas.
• Trūksta saugos įrangos arba sugadinta arba netinkamai dėvėta įranga.
• Batai, kurie netinkamai priglunda arba suteikia pakankamai atramos.
• Staigus pratimų programos pradėjimas arba reikšmingas fizinio aktyvumo padidėjimas, prie kurio jūsų kūnas nėra pripratęs.

Kokie yra sporto traumos simptomai?

Sportinės traumos požymiai ir simptomai priklauso nuo traumos tipo. Dažni simptomai yra šie:

• Skausmai, skausmas ar jautrumas.
• Sumušimas.
• Deformacija, pvz., kaulas ar sąnarys atrodo ne vietoje.
• Sumažėjęs judesių diapazonas.
• Šlifavimo, trūkinėjimo, spragtelėjimo ar spragtelėjimo triukšmas.
• Nesugebėjimas pakelti svorio ant klubo, kojos ar pėdos.
• Oda, kuri yra šilta liesti.
• Sustingimas ar silpnumas.
• Patinimas.
• Sunku normaliai judinti kūno dalį (pavyzdžiui, negalite jos taip toli pajudinti arba ji užsifiksuoja, kai bandote judėti).

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama sportinė trauma?

Norėdami diagnozuoti sporto traumą, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas atlieka fizinį egzaminą. Jie užduos klausimus apie tai, kas atsitiko ir kokius simptomus turėjote. Jie taip pat apžiūrės sužeistą vietą, galbūt išbandys, kaip ji juda.

Atsižvelgdamas į sužalojimo tipą ir jo sunkumą, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas taip pat gali rekomenduoti vaizdo testus. Rentgeno spinduliai, kompiuterinė tomografija arba MRT gali sukurti jūsų kūno struktūrų nuotraukas. Vaizdai padės jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui suprasti, diagnozuoti ir gydyti konkrečią jūsų traumą.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydoma sportinė trauma?

Sportinių traumų gydymas labai skiriasi, priklausomai nuo tipo ir sunkumo. Daugelis sporto traumų užgyja per kelias dienas ar savaites taikant poilsio ir namuose strategijas.

Tačiau rimtesnių sužalojimų gydymas gali apimti:

• Imobilizavimas gipsu, įtvaru, stropu, vaikščiojimo batu ar kitu medicinos prietaisu.
• Injekcijos patinimui ir skausmui mažinti.
• Receptiniai vaistai nuo uždegimo.
• Chirurgija, skirta koreguoti lūžius arba taisyti raiščių, sausgyslių ar kremzlių plyšimus.
• Fizinė terapija (taip pat vadinama reabilitacija arba reabilitacija), skirta išgydyti ir sustiprinti sužalotas kūno dalis.

Prevencija

Kaip galiu sumažinti sporto traumų riziką?

Yra daug būdų, kaip išvengti sportinių traumų.

• Rinkitės mažiau pavojingas sporto šakas ir veiklą (pavyzdžiui, venkite sporto šakų, kurios yra susijusios su susidūrimais ir susidūrimais).
• Neužsiimkite tuo pačiu sportu ir neužimkite tos pačios veiklos ištisus metus. Tai ypač svarbu vaikams.
• Sumaišykite savo rutiną. Jūsų kūnui reikia širdies ir kraujagyslių (aerobinių) pratimų, jėgos treniruočių su svoriais ar pasipriešinimu ir lankstumo derinio.
• Gerkite daug vandens prieš bet kokį pratimą, jo metu ir po jo.
• Išmokite tinkamos technikos ir naudokite ją visą laiką.
• Klausykitės savo kūno ir nesiveržkite per toli. Pailsėkite, kai esate pavargę. Sustabdykite bet kokią netinkamą veiklą.
• Pradėkite lėtai ir statykite palaipsniui. Pavyzdžiui, pradėkite nuo ėjimo ir pradėkite bėgioti prieš pradėdami lenktynes.
• Ištempkite prieš ir po kiekvienos treniruotės. Prieš tai pašildykite, o po to atvėsinkite.
• Dėvėkite tinkamus batus ir saugos įrangą bei įsitikinkite, kad jie visada yra geros būklės.

Perspektyva / Prognozė

Ko galiu tikėtis, jei patyriau sportinę traumą?

Perspektyvos po sportinės traumos skiriasi priklausomai nuo tipo ir sunkumo. Dauguma sportinių traumų yra lengvos ir užgyja per kelias dienas ar savaites pailsėjus ir taikant paprastas atkūrimo strategijas. Kiti sužalojimai, tokie kaip kaulų lūžiai ir smegenų sukrėtimai, reikalauja medicininės intervencijos ir gali užtrukti keletą mėnesių.

Gyvenimas su

Kaip rūpintis savimi po sportinės traumos?

Jei fizinės veiklos metu susižeidžiate, nedelsdami nustokite žaisti ar mankštintis. Jei tęsite, galite padaryti daugiau žalos.

Naudojant RICE metodą, dauguma lengvų sportinių traumų pagerėja per kelias dienas:

• Poilsis: Kelias dienas nenaudokite pažeistos vietos. Jei susižeidėte apatinę kūno dalį, apsvarstykite galimybę naudoti ramentus, kad nesukeltumėte savo svorio ant sužeistos vietos.
• Ledas: Kad sumažintumėte skausmą ir patinimą, ant sužeistos vietos uždėkite ledo arba šalčio paketus (pavyzdžiui, 15–20 minučių kas keturias valandas).
• Suspaudimas: Sužalotą vietą apvyniokite elastiniu tvarsčiu, kad palaikytumėte ir sumažintumėte patinimą. Įsitikinkite, kad jis yra prigludęs, bet ne toks sandarus, kad skaudėtų ar nutrauktų kraujotaką.
• Aukštis: Padėkite pažeistą kūno dalį, jei įmanoma, aukščiau širdies lygio, kad ją pailsėtumėte ir sumažintumėte patinimą. Naudokite pagalvę ar ką nors panašaus, kad sužalojimas liktų virš širdies.

Taip pat galite apsvarstyti galimybę vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tokius kaip ibuprofenas ar naproksenas.

Kai pradėsite jaustis geriau, lėtai grįžkite į sportą ir kitą veiklą. Įsitikinkite, kad galite perkelti vietą be skausmo ar sustingimo. Tai padės užtikrinti, kad daugiau nesusižalotumėte arba nepablogintumėte sužalojimo.

Kada turėčiau kreiptis į gydytoją dėl sportinės traumos?

Nors daugelį sporto traumų galima gydyti namuose, turėtumėte kreiptis į gydytoją dėl:

• Skausmas, kuris trukdo judėti ir laikui bėgant negerėja.
• Didelis patinimas, kuris lėtai nemažėja.
• Stiprios mėlynės arba kraujavimas.
• Nesugebėjimas naudoti sužeistos vietos.
• Akivaizdi deformacija, pvz., kojos lenkimas neteisinga kryptimi.

Ko galiu paklausti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo apie mano sportinę traumą?

Štai keletas klausimų, kuriuos galite užduoti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, kad geriau suprastumėte konkretų sužalojimą:

• Kokių gydymo būdų man reikia?
• Ar turėčiau naudoti šilumą, ledą ar abu?
• Ar turėčiau vartoti vaistus nuo skausmo? Kiek ir kaip dažnai?
• Kiek laiko užtruks tai išgydyti?
• Ar sužeista vieta sugis normaliai?
• Kada vėl galėsiu sportuoti ir užsiimti kita fizine veikla?
• Ar man reikia fizinės terapijos?
• Ką daryti, kad išvengčiau pakartotinio sužalojimo?

Pratimai ir sportas yra svarbūs gerai sveikatai, tačiau dažnai sukelia traumas. Daugelis įprastų, lengvų sporto traumų gali būti gydomos namuose, taikant poilsio ir kitas strategijas. Tačiau kreipkitės į gydytoją, jei skausmas, patinimas, mėlynės ar negalėjimas naudoti sužeistos vietos nepagerėja per kelias valandas ar dienas.

Sporto traumos yra neprivalomas sporto dalis, tačiau jų prevencija ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs norint išvengti ilgalaikių pasekmių. Šiame straipsnyje aptarėme skirtingas sporto traumų rūšis, jų gydymo būdus bei prevencijos metodus. Svarbu suprasti, kad tinkama rūpestinga požiūris į sporto traumas gali padėti išvengti jų atsiradimo ir išgydyti esamas su minimaliomis pasekmėmis. Todėl būtina stebėti savo kūną bei laikytis saugių sportavimo taisyklių, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų.