Šizoidinis asmenybės sutrikimas: simptomai ir gydymas

Šizoidinis asmenybės sutrikimas yra psichikos liga, kurioje žmogus turi išraiškingų emocinių ryšių stoką su kitais žmonėmis, bei tendenciją pasitraukti ir atsiskirti nuo socialinio gyvenimo. Simptomai gali apimti emocinį atšaldymą, izoliaciją ir nuolatinį fantazuojimą. Gydymas dažnai apima psichoterapiją, kuri padeda pacientui suprasti savo jausmus ir elgesį bei galimai pakeisti savo santykių su kitais būdą. Svarbu suprasti, kad šizoidinis asmenybės sutrikimas nėra bausmė, o galima gydyti ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Apžvalga

Šizoidinis asmenybės sutrikimas yra psichinės sveikatos būklė, kuriai būdingas nuoseklus atsiribojimas nuo socialinių santykių ir bendras nesidomėjimas jais.

Kas yra šizoidinis asmenybės sutrikimas?

Šizoidinis asmenybės sutrikimas (ScPD) yra psichinės sveikatos būklė, kuriai būdingas nuoseklus atsiribojimas nuo socialinių santykių ir bendras nesidomėjimas jais. Žmonės, turintys šizoidinį asmenybės sutrikimą, bendraujant su kitais žmonėmis taip pat turi ribotą emocijų spektrą.

Šizoidinis asmenybės sutrikimas yra viena iš būklių, vadinamų „A grupės“ asmenybės sutrikimais, grupės, kuri apima neįprastą ir ekscentrišką mąstymą ar elgesį. Asmenybės sutrikimai yra lėtiniai (ilgalaikiai) disfunkciniai elgesio modeliai, kurie yra nelankstūs, paplitę ir sukelia socialinių problemų bei kančių.

Žmonės, turintys šizoidinį asmenybės sutrikimą, gali atrodyti nuošalūs, atsiriboję ir nutolę. Jie dažnai nesuvokia, kad jų elgesys yra neįprastas ar problemiškas.

Kuo skiriasi šizoidinis asmenybės sutrikimas nuo šizofrenijos?

Šizofrenija yra daugybė psichikos sveikatos sutrikimų, sukeliančių didelį atitrūkimą nuo realybės. Šizofrenija sergantis žmogus gali patirti haliucinacijų, kliedesių ir labai netvarkingo mąstymo bei elgesio derinį, kuris smarkiai pablogina jų kasdienę veiklą.

Šizoidinis asmenybės sutrikimas nesukelia haliucinacijų ar kliedesių, o būklė paprastai neturi didelės įtakos kasdieniam žmogaus funkcionavimui.

Kuo skiriasi socialinis nerimo sutrikimas nuo šizoidinio asmenybės sutrikimo?

Socialinis nerimo sutrikimas (anksčiau vadintas socialine fobija) yra psichikos sveikatos būklė, kai žmogus patiria stiprią ir nuolatinę baimę būti kitų kritikuojamas ar teisiamas. Norėdami susidoroti su šia baime, jie kiek įmanoma vengia socialinių santykių ar situacijų.

Socialinis nerimo sutrikimas skiriasi nuo šizoidinio asmenybės sutrikimo (ScPD), nes žmonės, sergantys ScPD, nevengia socialinio bendravimo dėl baimės būti kritikuojami ar teisiami. Greičiau tai yra dėl bendro nesidomėjimo užmegzti santykius su kitais.

Kam turi įtakos šizoidinis asmenybės sutrikimas?

Dauguma asmenybės sutrikimų prasideda paauglystėje, kai asmenybė toliau vystosi ir bręsta, tačiau šizoidinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės gali pasireikšti ir ankstyvesniame amžiuje.

Šizoidinis asmenybės sutrikimas yra šiek tiek labiau paplitęs tarp žmonių, kuriems gimus priskirtas vyras (AMAB).

Kaip dažnas šizoidinis asmenybės sutrikimas?

Šizoidinis asmenybės sutrikimas yra gana retas. Apie 3,1–4,9% žmonių Jungtinėse Valstijose turi šią būklę.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra šizoidinio asmenybės sutrikimo požymiai ir simptomai?

Pagrindinis šizoidinio asmenybės sutrikimo bruožas yra nuoseklus atsiribojimas nuo socialinių santykių ir bendras nesidomėjimas formuoti ir palaikyti socialinius santykius.

Asmuo, turintis šizoidinę asmenybę, paprastai:

• Nenori ir nesimėgauja artimų santykių, net su šeimos nariais.
• Renkasi pomėgius, veiklą ir darbus, kurie yra vienišo pobūdžio.
• Mažai arba visai netrokšta seksualinės veiklos.
• Retai išgyvena ar išreiškia stiprias emocijas.
• Akivaizdžiai abejingas kitų pagyrimams ar kritikai.

Kas sukelia šizoidinį asmenybės sutrikimą?

Asmenybės sutrikimai, įskaitant šizoidinį asmenybės sutrikimą, yra viena iš mažiausiai suprantamų psichinės sveikatos būklių. Mokslininkai vis dar bando išsiaiškinti tikslią jų priežastį. Iki šiol jie įtaria, kad šizoidinio asmenybės sutrikimo vystymąsi gali sukelti šie veiksniai:

• Genetiniai veiksniai: Kai kurie tyrinėtojai mano, kad tarp šizofrenijos ir šizoidinio asmenybės sutrikimo gali būti genetinis ryšys. Be to, kai kurios autizmo spektro sutrikimo ypatybės primena šizoidinį asmenybės sutrikimą, todėl mokslininkai mano, kad tarp jų gali egzistuoti genetinis ryšys.
• Aplinkos faktoriai: Kai kurie tyrimai rodo, kad žmonės, turintys šizoidinį asmenybės sutrikimą, dažnai ateina iš aplinkos, kurioje trūksta emocinio ugdymo. Kitaip tariant, globėjai, kurie vaikystėje buvo emociškai šalti, nerūpestingi ir atskirti, gali prisidėti prie šizoidinio asmenybės sutrikimo vystymosi.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas šizoidinis asmenybės sutrikimas?

Asmenybė toliau vystosi vaikystėje, paauglystėje ir ankstyvoje pilnametystėje. Dėl šios priežasties sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paprastai diagnozuoja šizoidinį asmenybės sutrikimą tik po 18 metų amžiaus.

Asmenybės sutrikimus, įskaitant šizoidinį asmenybės sutrikimą, gali būti sunku diagnozuoti, nes dauguma asmenybės sutrikimą turinčių žmonių nemano, kad jų elgesys ar mąstymas turi problemų, ir nemano, kad jiems reikia keisti savo elgesį.

Kai jie kreipiasi pagalbos, tai dažnai lemia kartu egzistuojančios sąlygos, tokios kaip nerimas ar depresija, o ne pats sutrikimas.

Kai psichikos sveikatos specialistas, pavyzdžiui, psichologas ar psichiatras, įtaria, kad kažkas gali turėti šizoidinį asmenybės sutrikimą, jie dažnai užduoda klausimus, kurie paaiškins:

• Vaikystės istorija.
• Santykiai.
• Darbo istorija.
• Realybės testavimas.

Kadangi asmuo, įtariamas sergančiu šizoidiniu asmenybės sutrikimu, gali nesuvokti savo elgesio, psichikos sveikatos specialistai dažnai dirba su asmens šeima ir draugais, kad surinktų daugiau informacijos apie jo elgesį ir istoriją.

Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai šizoidinio asmenybės sutrikimo diagnozę grindžia Amerikos psichiatrų asociacijos nustatytais kriterijais. Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas šizoidinis asmenybės sutrikimas?

Deja, šizoidinis asmenybės sutrikimas yra vienas mažiausiai ištirtų asmenybės sutrikimų. Dėl šios priežasties yra nedaug gydymo galimybių ir nedaug tyrimų apie gydymo veiksmingumą.

Psichoterapija (pokalbių terapija) paprastai yra pasirinktas asmenybės sutrikimų gydymo būdas, tačiau tai gali būti sunku žmonėms, turintiems šizoidinį asmenybės sutrikimą, nes jie linkę intelektualizuotis ir atsiriboti nuo emocinių išgyvenimų. Kadangi jiems trūksta susidomėjimo kitais žmonėmis, jie gali nebūti motyvuoti keistis.

Psichoterapijos tipai, kurie gali būti naudingi žmonėms, sergantiems šizoidiniu asmenybės sutrikimu, yra šie:

• Šeimos terapija: Dažnai šizoidinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės atvyksta gydytis šeimos narių prašymu. Kai kuriais atvejais šeimos terapija gali padėti suprasti šeimos lūkesčius santykiams ir spręsti bet kokį šeimos elgesį, kuris gali pabloginti asmens pasitraukimą.
• Grupinė terapija: Tai psichoterapijos rūšis, kurios metu grupė žmonių susitinka, kad kartu apibūdintų ir aptartų savo problemas, prižiūrint terapeutui ar psichologui. Grupinė terapija gali padėti asmeniui, turinčiam šizoidinį asmenybės sutrikimą, ugdyti socialinius įgūdžius.
• Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Tai struktūrizuota, į tikslą orientuota terapijos rūšis. Terapeutas ar psichologas padeda kam nors atidžiau pažvelgti į savo mintis ir emocijas, kad suprastų, kaip jų mintys veikia jų veiksmus. Asmeniui, turinčiam šizoidinį asmenybės sutrikimą, terapeutas gali ištirti iškreiptus lūkesčius ir suvokimą apie santykių su kitais svarbą ir naudingumą.

Prevencija

Ar galima išvengti šizoidinio asmenybės sutrikimo?

Nors šizoidinio asmenybės sutrikimo paprastai negalima išvengti, gydymas gali leisti asmeniui, linkusiam į šią būklę, išmokti produktyvesnių būdų, kaip pakeisti nenaudingą elgesį ir mintis.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra šizoidinio asmenybės sutrikimo prognozė (perspektyva)?

Žmonės, turintys šizoidinį asmenybės sutrikimą (ScPD), paprastai gyvena gerai pritaikytą gyvenimą. Palyginti su žmonėmis, turinčiais kitų tipų asmenybės sutrikimų, ScPD sergantys žmonės rečiau patiria nerimą ar depresiją, ypač jei jie nėra socialinėje, švietimo ar profesinėje situacijoje, kuri daro spaudimą jų ribotiems socialiniams įgūdžiams.

Svarbu atsiminti, kad šizoidinis asmenybės sutrikimas (ScPD) yra psichinės sveikatos būklė. Kaip ir visų psichikos sveikatos sutrikimų atveju, pagalbos kreipimasis iš karto, kai tik atsiranda simptomų, gali padėti sumažinti kažkieno gyvenimo sutrikimus. Psichikos sveikatos specialistai gali pasiūlyti gydymo planus, kurie gali padėti ScPD sergantiems žmonėms valdyti savo mintis ir elgesį.

Šizoidiniu asmenybės sutrikimu sergančių žmonių šeimos nariai dažnai patiria stresą, depresiją ir izoliaciją. Kaip šeimos nariui svarbu rūpintis savo psichine sveikata ir kreiptis pagalbos, jei jaučiate šiuos simptomus.

Išvada yra, kad šizoidinis asmenybės sutrikimas yra rimta būklė, kuriai būdingi įvairūs simptomai, tokių kaip izoliacija, emocinė šalčio, ir sumažėjęs poreikis bendrauti su kitais. Svarbu kreiptis į specialistus, norint gauti tinkamą diagnozę ir pradėti gydymą, kuris gali apimti terapiją ir vaistus. Rūpestingas požiūris ir parama iš artimųjų taip pat gali padėti pagerinti paciento būklę ir kokybę gyvenimo.