Sistolinis širdies ūžesys: priežastys, simptomai ir gydymas

Sveiki! Esu gydytojas, jau daug metų dirbantis čia, Lietuvoje. Šiandien noriu pakalbėti apie dažną, bet ne visada aiškų širdies sutrikimą – sistolinį širdies ūžesį. Nors pats pavadinimas gali skambėti bauginančiai, svarbu žinoti, kad ne visi ūžesiai yra pavojingi. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sukelia sistolinį širdies ūžesį, kokie jo simptomai ir kada reikalingas gydymas.

Sistolinis širdies ūžesys yra nereguliarus „šūksėjimas“ arba „šnypštimas“, kai susitraukia širdies raumuo (sistolė). Kartais šis garsas atsiranda be žinomos priežasties ir nesukelia problemų. Kitais atvejais širdies ūžesiai rodo kitas širdies ligas. Sistolinio ūžesio gydymas gali apimti vaistus, gyvenimo būdo pokyčius ar operaciją.

Apžvalga

Kas yra sistolinis ūžesys?

Sistolinis (sis-TOL-ic) širdies ūžesys yra neįprastas širdies garsas, atsirandantis susitraukus širdžiai (sistolė, tariamai SIS-tah-lee). Šis garsas yra audringos kraujotakos rezultatas. Jūsų širdies plakimas yra jūsų širdies vožtuvų užsidarymo garsas. Pirmasis garsas yra atrioventrikulinių vožtuvų (mitralinio ir trišakio vožtuvų) uždarymas. Antrasis garsas yra pusmėnulio vožtuvų (aortos ir plaučių vožtuvų) uždarymas. Sistolė yra pirmoji širdies plakimo dalis, kai reikia uždaryti atrioventrikulinius vožtuvus. Didžiausias kraujospūdžio matavimo skaičius atspindi sistolinį spaudimą širdies susitraukimo metu.

Sistolinis ūžesys gali skambėti kaip „šnypštimas“ arba „šūksnis“ po pirmojo širdies garso. Kraujas, judantis jūsų širdyje per vožtuvą, yra dažniausia šio garso priežastis.

Dažnai širdies ūžesiai nėra pavojingi. Tačiau kartais jie gali rodyti pagrindinę širdies ligą. Jei jaučiate širdies ūžesį, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kad būtų atliktas tyrimas.

Kokie yra sistolinio širdies ūžesių tipai?

Teikėjai gali suskirstyti sistolinį širdies ūžesį į šias kategorijas:

• Funkcinis: Žmonės, turintys funkcinį ūžesį, neturi problemų su savo širdies struktūra.
• Ekologiškas: Žmonės, turintys organinį ūžesį, turi ūžesį dėl širdies struktūros problemų.

Sistolinis ūžesys taip pat gali būti dviejų tipų:

• Išstūmimo ūžesys paprastai prasideda pusmėnulio vožtuvuose. Šie širdies vožtuvai sujungia jūsų aortą ir plaučių arterijas su jūsų širdimi. Išstūmimo ūžesiai gali būti funkciniai arba organiniai.
• Regurgituojantis ūžesys atsiranda, kai jūsų širdies vožtuvai neužsidaro tinkamai, todėl kraujas nuteka atgal. Jie paprastai prasideda atrioventrikuliniuose vožtuvuose. Visi regurgituojantys sistoliniai ūžesiai yra organiniai.

Kuo skiriasi sistolinis ir diastolinis širdies ūžesys?

Visi širdies ūžesiai yra neįprasti garsai jūsų širdies plakimo metu.

Esant sistoliniam širdies ūžesiui, garsas atsiranda dėl to, kad širdies raumuo susitraukia širdies plakimo pradžioje arba jo metu. Diastolinio širdies ūžesio atveju šis garsas atsiranda, kai širdies raumuo atsipalaiduoja tarp dūžių.

Kuo skiriasi nekaltas ir nenormalus širdies ūžesys?

Kartais širdies ūžesiai nėra širdies problemos požymis. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai šiuos nekaltus širdies ūžesius vadina. Kitais atvejais širdies ūžesiai yra pagrindinės būklės simptomas. Teikėjai tai klasifikuoja kaip nenormalius širdies ūžesius.

Nekaltam širdies ūžesiui gydyti paprastai nereikia. Jei turite nenormalų širdies ūžesį, greičiausiai jums reikės gydymo, nukreipto į pagrindinę priežastį.

Požymiai ir simptomai

Kokie yra sistolinio ūžesio simptomai?

Kai kurie žmonės, turintys širdies ūžesį, neturi jokių pastebimų simptomų. Priklausomai nuo širdies ūžesio priežasties, galite turėti:

• Melsvas atspalvis jūsų odai.
• Lėtinis (ilgalaikis) kosulys.
• Apalpimas (sinkopė).
• Nuovargis.
• Skysčių susilaikymas ir kojų patinimas (edema).
• Apsvaigimas ar galvos svaigimas.
• Dusulys (dusulys).

Priežastys

Kas sukelia sistolinį širdies ūžesį?

Išstūmimo ūžesiai gali atsirasti dėl:

• Aortos stenozė: Aortos vožtuvo susiaurėjimas, dėl kurio kraujas iš širdies patenka į aortą.
• Prieširdžių pertvaros defektas: Skylė prieširdžių pertvaroje, kuri yra siena, skirianti dvi viršutines širdies kameras (prieširdžius).
• Hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija: Genetinė širdies būklė, kai tarp dviejų apatinių širdies kamerų (skilvelių) sustorėja pertvara.
• Plaučių stenozė: Plaučių vožtuvo, jungiančio jūsų širdį ir plaučius, susiaurėjimas.

Regurgituojantis ūžesys gali atsirasti dėl:

• Mitralinio vožtuvo regurgitacija: Paprastai kraujas išeina iš kairiojo prieširdžio (kairiosios pusės viršutinė kamera) diastolės (širdies prisipildymo periodo) metu per mitralinį vožtuvą, kol jis patenka į kairįjį skilvelį (kairiąją apatinę širdies kamerą). Per sistolę (širdies susitraukimo periodą) šie vožtuvai užsidaro, todėl kraujas gali tekėti viena kryptimi. Tačiau esant mitraliniam regurgitacijai, sistolės metu kraujotaka nuteka atgal į kairįjį prieširdį.
• Triburio vožtuvo regurgitacija: Triburis vožtuvas atskiria dešinįjį prieširdį (dešinę viršutinę kamerą) nuo dešiniojo skilvelio (dešinės apatinės kameros). Širdies prisipildymo metu vožtuvas atsidaro, kad kraujas galėtų užpildyti skilvelį, ir užsidaro diastolės metu, kad kraujas tekėtų viena kryptimi. Tačiau esant triburio regurgitacijai, sistolės metu kraujotaka nuteka atgal į dešinįjį prieširdį.
• Skilvelių pertvaros defektai: Skylė sienoje tarp jūsų širdies skilvelių.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas sistolinis ūžesys?

Paprastai jūsų paslaugų teikėjas aptinka sistolinį ūžesį, klausydamas jūsų širdies stetoskopu. Jūsų gydytojas gali įvertinti garsą:

• Ilgis.
• Vieta.
• Aukštis ir garsumas.
• Keičiasi, kai atliekate tokius veiksmus kaip keičiate savo poziciją.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas klausosi jūsų širdies stetoskopu, kad patikrintų, ar nėra įvairių širdies ūžesių, įskaitant sistolinį ūžesį.

Kokius tyrimus turėčiau atlikti norint diagnozuoti sistolinį širdies ūžesį?

Jei jums reikia daugiau tyrimų, jūsų paslaugų teikėjas gali nukreipti jus pas kardiologą (sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kuris specializuojasi širdies srityje). Širdies tyrimai suteikia kardiologui informacijos apie jūsų širdies struktūrą ir ritmą. Jūs galite turėti:

• Širdies kateterizacija Tai apima mažo vamzdelio (kateterio) įdėjimą į kirkšnį ar ranką. Naudodamas rentgeno spindulius ir kontrastinius dažus, jūsų kardiologas apžiūri jūsų arterijas.
• Krūtinės ląstos rentgeno spinduliai naudokite tikslinius spinduliuotės pluoštus, kad parodytumėte savo kaulų, širdies ir plaučių vaizdus.
• Echokardiogramos naudokite ultragarso bangas, kad padarytumėte savo širdies judėjimo vaizdą.
• Elektrokardiogramos (EKG) registruoja elektrinį aktyvumą jūsų širdyje.

Kokia yra sistolinio ūžesio vertinimo skalė?

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali įvertinti sistolinį ūžesį pagal jo intensyvumą. Įvertinimo skalė matuoja ūžesio trukmę, garsumą ir aukštį.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai širdies ūžesius skirsto į kategorijas nuo vieno iki šešių. Vienas balas yra tyliausias ūžesys, o šeši – stipriausias arba intensyviausias.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas sistolinis širdies ūžesys?

Jei ūžesys nekaltas, jis dažniausiai praeina be gydymo. Jei jaučiate nenormalų širdies ūžesį, jums gali tekti gydyti pagrindinę širdies ligą.

Paprastai širdies ūžesio gydymas apima vaistus, operaciją arba abu. Vaistai gali būti:

• Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai kaip kaptoprilis (Capoten®) arba benazeprilis (Lotensin®), kad sumažintų kraujospūdį.
• Beta blokatoriai kaip metoprololis (Lopressor®) arba bisoprololis (Cardicor®), kad sumažintų širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį.
• Kraujo skiedikliai kaip varfarinas (Coumadin®) arba aspirinas (Bayer®, Zorprin®), kad kraujas nesutriktų širdyje.
• Diuretikai, arba vandens piliulės, tokios kaip furosemidas (Lasix®) arba torsemidas (Demadex®). Tai pašalina iš organizmo skysčių perteklių, kuris gali pabloginti tam tikras širdies ligas.

Jei jūsų širdies būklė sunki, gali prireikti širdies vožtuvo operacijos ar kitos procedūros. Chirurgijos parinktys gali apimti:

• Vožtuvų remontas: Gali prireikti procedūros, kad atidarytumėte susiaurėjusį vožtuvą arba priveržtumėte nesandarią.
• Vožtuvo keitimas: Jei vožtuvas smarkiai susiaurėjo, jūsų kardiologas gali jį pakeisti audinių arba mechaniniu vožtuvu.
• Atvira širdies operacija: Jums gali prireikti operacijos prieširdžių ar skilvelių pertvaros defektui ištaisyti.

Prevencija

Kaip išvengti sistolinio širdies ūžesio?

Nėra garantuoto būdo užkirsti kelią sistoliniam širdies ūžesiui. Bet jūs galite pagerinti bendrą širdies sveikatą gyvendami sveiką gyvenimo būdą:

• Atlikite aerobikos pratimus 150 ar daugiau minučių per savaitę.
• Laikykitės dietos, kurioje gausu nesmulkintų grūdų, vaisių ir daržovių.
• Kofeino ir alkoholio apribojimas.
• Mesti rūkyti.
• Streso mažinimas naudojant sveikus įveikos metodus, tokius kaip meditacija.
• Miegokite bent nuo septynių iki aštuonių valandų naktį.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra sistolinio širdies ūžesio perspektyva?

Nekaltam sistoliniam ūžesiui gydyti tikriausiai nereikia. Jei jaučiate nenormalų širdies ūžesį, jums gali prireikti širdies ligos gydymo.

Laimei, keli gydymo būdai gali padėti gyventi sveikiau sergant širdies liga. Sveikų įpročių laikymasis taip pat gali padėti pagerinti širdies sveikatą.

Gyvenimas su

Ko dar turėčiau paklausti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo?

Taip pat galite paklausti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo:

• Kokia yra labiausiai tikėtina sistolinio širdies ūžesio priežastis?
• Kokių diagnostinių tyrimų man reikia?
• Ar man reikia gydyti sistolinį ūžesį?
• Kokio gydymo man reikia esant pagrindinei širdies ligai?
• Ar man būtų naudinga apsilankyti pas specialistą?
• Kokie gyvenimo būdo pokyčiai gali pagerinti mano širdies sveikatą?

Sistolinis širdies ūžesys yra neįprastas garsas, sklindantis susitraukus širdžiai. Dažnai sistolinis širdies ūžesys yra nekaltas, tai reiškia, kad jie nenurodo jokių pagrindinių širdies problemų. Tačiau kartais širdies ūžesys yra širdies ligos požymis. Jei turite nenormalų širdies ūžesį, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali pasiūlyti širdies gydymą. Sveikos gyvensenos įpročiai taip pat gali padėti gyventi aktyvesnį gyvenimą esant sistoliniam širdies ūžesiui.

Taigi, mieli skaitytojai, sistolinis širdies ūžesys dažnai nėra pavojingas, bet visada verta pasikonsultuoti su gydytoju. Mes, kardiologai, esame tam, kad įvertintume jūsų individualią situaciją ir, jei reikia, paskirtume tinkamą gydymą. Svarbiausia – rūpintis savo širdies sveikata!