Širdies ritmas ir kraujospūdis: pagrindiniai skirtumai

Sveiki! Jau daug metų, kaip gydytojas, stebiu pacientų širdies ritmą ir kraujospūdį. Dažnai žmonės painioja šiuos du svarbius rodiklius. Tad šiandien trumpai ir aiškiai aptarsime esminius skirtumus tarp širdies ritmo – kaip dažnai plaka jūsų širdis, ir kraujospūdžio – jėgos, kuria kraujas teka jūsų kraujagyslėmis. Pasidalinsiu praktiniais patarimais, kaip juos stebėti ir kada kreiptis pagalbos.

Kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis daugumos žmonių mintyse eina koja kojon. Galų gale, šie du gyvybiniai požymiai paprastai matuojami tuo pačiu metu gydytojo kabinete.

Tačiau kiekvienas matuoja skirtingus veiksnius, susijusius su jūsų širdies sveikata.

Kardiologas Luke’as Laffinas, MD, paaiškina kai kuriuos pagrindinius skirtumus ir griauna kai kuriuos bendrus mitus.

Širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis: koks skirtumas?

Kai galvojate apie širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, jūsų mintys tikriausiai krypsta tiesiai į jūsų krūtinę. Ir nors abu matavimai yra susiję su jūsų širdies ir kraujagyslių sistema, jie atlieka skirtingus vaidmenis.

Širdies susitraukimų dažnis (kartais vadinamas pulsu) yra jūsų širdies plakimų skaičius kiekvieną minutę. Širdies ritmo pokyčius gali įtakoti tokie veiksniai kaip fizinis aktyvumas, emocijos ir vaistai.

Kraujospūdis yra kraujo tekėjimo prieš jūsų arterijų sieneles jėga. Jūsų kraujospūdžio reikšmės rodo jūsų širdies ir kraujagyslių sistemos būklę ir gali padėti suprasti tokias sąlygas kaip hipertenzija (aukštas kraujospūdis) arba hipotenzija (žemas kraujospūdis).

Koks ryšys?

Jūsų širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis gali paveikti vienas kitą įvairiais būdais. Paprastai tai galite pamatyti, kai jūsų širdies susitraukimų dažnis arba kraujospūdis yra kraštutiniai – labai aukšti arba žemi.

„Tiesa, kad kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis dažnai kyla ir krinta kartu“, – sako dr. Laffinas. Pavyzdžiui, kai susiduriate su pavojumi, jūsų kraujospūdis ir pulsas gali šokti aukštyn tuo pačiu metu. Tačiau daktaras Laffinas taip pat pažymi, kad jei jūsų širdies susitraukimų dažnis pakyla, tai automatiškai nereiškia, kad padidės jūsų kraujospūdis – arba atvirkščiai.

„Kai jie abu yra atjungti, galite žvelgti į konkrečią problemą“, – sako jis. „Pavyzdžiui, jei esate dehidratuotas, kraujuojate arba sergate sunkia infekcija, kraujospūdis paprastai sumažėja ir širdies susitraukimų dažnis padažnėja.”

Kaip išmatuoti abu

Dr. Laffin pataria, kad norėdami išmatuoti širdies ritmą ir kraujospūdį ramybės būsenoje, pasirinkite patikimą ir atkuriamą laiką. Idealiu atveju patikrinkite ryte prieš vaistus ir retkarčiais vakare, maždaug vakarienės metu. Neimkite rodmenų iškart po treniruotės – nebent bandote nustatyti pradinį vadinamąjį aktyvų kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.

Skaitymų metu norisi būti poilsio padėtyje nesukryžiuotomis kojomis. Daugelis žmonių nesuvokia, kad sistolinis kraujospūdis gali padidėti nuo aštuonių iki dešimties taškų sukryžiavus kojas.

Kuri priemonė svarbesnė? Tai taip pat priklauso nuo jūsų sveikatos. Žmonėms, sergantiems prieširdžių virpėjimu, gali būti svarbiau stebėti širdies ritmą, tačiau daugelis kitų širdies ligų labiau priklauso nuo kraujospūdžio. Kad būtumėte saugūs, išmatuokite abu.

„Beveik visi automatiniai rinkiniai, kuriuos perkate parduotuvėje, rodo kraujospūdį ir pulsą vienu metu”, – sako dr. Laffin. „Tai patogu, o abiejų skaičių žinojimas padeda geriau suprasti, kaip koreguoti gyvenimo būdą ir vaistus.”

Mitai ir tiesos apie širdies ritmą ir kraujospūdį

Štai keletas kitų dalykų, kurių galbūt nežinote apie širdies susitraukimų dažnio ir kraujospūdžio ryšį.

Mitas ar tiesa: kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis turi „normalų“ tikslinį skaičių

Mitas: Yra gairių, bet tai, kas įprasta, kiekvienam žmogui skiriasi. Paprastai normalus kraujospūdis svyruoja nuo mažesnio nei 120 mm Hg sistolinio (tai yra spaudimo, kai plaka širdis) ir mažesnio nei 80 mm Hg diastolinio – tai yra slėgis atsipalaiduojant širdžiai. Jūsų ramybės būsenos širdies susitraukimų dažnis yra nuo 60 iki 100 dūžių per minutę (BPM).

Atminkite, kad širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis yra individualūs. Turite dirbti su savo gydytoju, kad nustatytumėte jums įprastą bazinę liniją.

Mitas ar tiesa: žemas pulsas ar kraujospūdis visada rodo problemą

Mitas: Tai, kas sveika vienam, kitam gali reikšti pavojų. Pavyzdžiui, sveiko žmogaus širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje gali būti per 50 metų, o kai kuriais atvejais net per 40 metų. „Tai iš tikrųjų gali būti geros formos ženklas“, – sako dr. Laffinas.

Žemas kraujospūdis gali būti šiek tiek sudėtingesnis, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga širdies ligomis. Jei jums gresia žemas kraujospūdis, jūsų kūnas jums pasakys.

„Tai iš tikrųjų priklauso nuo to, kaip tu jautiesi“, – sako dr. Laffinas. „Ar jautiesi silpnas? Skaičiai patys savaime nepasako istorijos; tai skaičiai, susieti su simptomais, kuriuos galite turėti.

Mitas ar tiesa: aukštas kraujospūdis yra pavojingesnis nei dažnas širdies susitraukimų dažnis

Tiesa: Vėlgi, tai, kas laikoma normalia, skiriasi. Tačiau daktaras Laffinas teigia, kad yra pakankamai klinikinių įrodymų, kad kai kraujospūdis laikui bėgant net šiek tiek viršija tipinį vidurkį, širdies ligų ir insulto rizika didėja. Fizinis aukšto kraujospūdžio poveikis kenkia jūsų kraujagyslėms.

„Iš esmės, kiekvieną kartą padidinus 20 mmHg virš 115 mmHg sistolinio slėgio, jūsų širdies priepuolio, insulto, širdies nepakankamumo ar lėtinės inkstų ligos rizika padvigubėja”, – teigia dr. Laffinas.

Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis taip pat gali būti pavojaus ženklas, tačiau priežasties ir pasekmės ryšys nėra toks aiškus. „Tyrimai rodo, kad žmonės, kurių pradinis širdies susitraukimų dažnis yra greitesnis, dažniau turi širdies problemų ir ankstyvos širdies mirties”, – priduria jis.

„Tačiau nesame tikri, ar tai yra problemos priežastis, ar tik ženklas to, kas vyksta. Dažniausia dažno širdies susitraukimų dažnio ramybės būsenoje priežastis yra dekondicionavimas (kitaip tariant, neformalus).

Mitas ar tiesa: kuo greitesnis širdies susitraukimų dažnis, tuo trumpesnė gyvenimo trukmė

Tiesa: Atliekant didelį tyrimą, kuriame dalyvavo žmonės, kurie eina pasitikrinti sveikatą, tų, kurių širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje greitis buvo nuo 80 iki 90 k./min., gyvenimo trukmė buvo 40 % trumpesnė nei tų, kurių širdies susitraukimų dažnis buvo mažesnis – nuo ​​60 iki 69 k./min.

Tačiau gera žinia yra ta, kad 15–30 minučių kasdienės vidutinio sunkumo mankštos, tokios kaip greitas ėjimas, gali pašalinti padidėjusį mirtingumą ir pakeisti gyvenimo trukmės praradimą, teigia mokslininkai.

Tyrimas pabrėžia svarbų fizinio aktyvumo vaidmenį išlaikant jūsų širdį sveiką ir suteikiant jums ilgesnį gyvenimą.

„Net vidutinė veikla turi naudos“, – pabrėžia dr. Laffinas. „Taigi, nebėra jokios priežasties likti ant sofos“.

Apatinė eilutė

Jūsų širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis skiriasi, tačiau abu vaidina svarbų vaidmenį jūsų kūno sveikatai. Svarbu žinoti, kaip perskaityti savo širdies ritmą ir kraujospūdį, ir atkreipti dėmesį į tai, kai vienas iš jų tampa per aukštas arba per žemas.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas paprastai patikrins abu šiuos gyvybiškai svarbius rodiklius per kasmetinius susitikimus, tačiau būtinai praneškite jiems, jei pastebėsite staigius širdies ritmo ar kraujospūdžio pokyčius.

Taigi, draugai, širdies ritmas ir kraujospūdis – du skirtingi, bet svarbūs rodikliai. Per daugelį metų praktikos mačiau, kaip žmonės juos painioja. Ritmas – tai širdies dūžiai per minutę, o spaudimas – jėga, kuria kraujas teka arterijomis. Abu svarbūs sveikatai, tad stebėkite juos ir, kilus klausimams, kreipkitės į savo gydytoją. Juk geriau apsidrausti, nei paskui gailėtis!