Seksualinė disfunkcija: sutrikimai, priežastys, tipai ir gydymas

Sveiki! Esu ilgametę patirtį turintis gydytojas, dirbantis čia, Lietuvoje. Šiandien noriu pakalbėti apie seksualinę disfunkciją – temą, kuri daugeliui gali būti nepatogi, bet labai svarbi. Aptarsime dažniausius sutrikimus, jų priežastis, tipus ir, žinoma, gydymo galimybes. Nesvarbu, ar tai liečia jus, ar jūsų artimąjį, svarbiausia žinoti – jūs ne vieni ir yra būdų, kaip pagerinti gyvenimo kokybę.

Seksualinė disfunkcija gali būti bet kokia problema, kuri neleidžia asmeniui ar porai patirti pasitenkinimo seksualine veikla. Iki 43 % moterų ir žmonių, kuriems gimimo metu priskirta moteris (AFAB) ir 31 % vyrų ir žmonių, kuriems gimimo metu priskirti vyrai (AMAB), praneša apie tam tikrą seksualinės funkcijos sutrikimą.

Apžvalga

Kas yra seksualinė disfunkcija?

Seksualinė disfunkcija yra viskas, kas trukdo jums jausti malonumą iš seksualinės veiklos. Nesugebėjimas mėgautis ar nenoras užsiimti seksualine veikla gali būti seksualinės disfunkcijos požymis. Tai labai dažna ir gerai gydoma. Tai gali sukelti tokie dalykai kaip stresas, sveikatos būklė, vaistai ar buvusios seksualinės traumos.

Seksualinė disfunkcija gali atsirasti bet kuriuo seksualinio atsako ciklo momentu. Seksualinio atsako ciklas – tai keturių pakopų žmogaus reakcijos į seksualinę stimuliaciją modelis. Jame yra:

• Jaudulys: Ši fazė apima sekso troškimą ir susijaudinimą. Tai apima didžiąją dalį seksualinės veiklos prieš lytinį aktą, pavyzdžiui, preliudiją, varpos stačią arba klitorio patinimą.
• Plokščiakalnis: Tai fazė prieš pat orgazmą. Sustiprėja širdies susitraukimų dažnis, raumenų įtampa ir kvėpavimas. Iš varpos gali išsiskirti priešejakuliatas (pre-cum).
• Orgazmas: staigus seksualinės įtampos ir malonumo išsiskyrimas jūsų lytiniuose organuose. Ejakuliacija įvyksta orgazmo metu.
• Rezoliucija: Nurimo laikotarpis iškart po orgazmo. Jūsų kūnas atsipalaiduoja, o lytiniai organai grįžta į normalią būseną.

Nors tyrimai rodo, kad seksualinė disfunkcija yra įprasta, daugelis žmonių nemėgsta apie tai kalbėti. Vis dėlto, kadangi yra gydymo galimybių, turėtumėte pasidalyti savo rūpesčiais su savo partneriu (-iais) ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

Kokie yra seksualinės disfunkcijos pavyzdžiai?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai seksualinę disfunkciją skirsto į keturias kategorijas arba tipus:

• Troškimo sutrikimai: Lytinio potraukio ar susidomėjimo seksu trūkumas. Tai gali reikšti, kad nesidomite jokia seksualine veikla.
• Susijaudinimo sutrikimai: Nesugebėjimas fiziškai susijaudinti ar susijaudinti seksualinės veiklos metu. Galite jausti potraukį seksui, bet jūsų kūnas nereaguoja. Žmonėms, turintiems penį, tai gali reikšti, kad jūs negalite pasiekti erekcijos.
• Orgazmo sutrikimai: Orgazmo vėlavimas arba nebuvimas (kulminacija). Galite jausti norą ir susijaudinimą, bet nesugebėsite patirti orgazmo.
• Skausmo sutrikimai: Dėl skausmo lytinio akto metu nenorite turėti lytinių santykių.

Kaip dažnai pasireiškia seksualinė disfunkcija?

Seksualinė disfunkcija gali turėti įtakos bet kokio amžiaus žmonėms, nors ji dažniau pasitaiko vyresniems nei 40 metų žmonėms. Seksualinė disfunkcija tam tikru gyvenimo momentu paveikia 30–40 % žmonių.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra seksualinės disfunkcijos simptomai?

Kai kurios seksualinės disfunkcijos rūšys vyrams ir žmonėms, kuriems gimimo metu priskiriami vyrai (AMAB), labiau paveikia nei moteris ir žmones, kuriems gimimo metu priskirta moteris (AFAB). Ir atvirkščiai, kai kurios seksualinės disfunkcijos rūšys paveikia moteris ir žmones AFAB labiau nei vyrus ir žmones AMAB.

Žmonėms, gimimo metu priskirtiems vyrams:

• Nesugebėjimas pasiekti arba išlaikyti erekcijos (kieto varpos) lytinių santykių metu (erekcijos disfunkcija).
• Nėra (anejakuliacijos) arba uždelsta ejakuliacija, nepaisant pakankamai seksualinės stimuliacijos.
• Nesugebėjimas kontroliuoti ejakuliacijos laiko (priešlaikinė ejakuliacija).

Žmonėms, kuriems gimus priskirta moteris:

• Nesugebėjimas pasiekti orgazmo (anorgazmija).
• Makšties sausumas prieš lytinį aktą ir jo metu. Tai gali būti dėl makšties atrofijos.
• Nesugebėjimas pakankamai atpalaiduoti makšties raumenų, kad būtų galima pradėti lytinius santykius (vaginizmas).

Seksualinė disfunkcija, kuri paveikia visus:

• Nepasidomėjimas seksu ar jo troškimas (žemas lytinis potraukis).
• Nesugebėjimas susijaudinti.
• Skausmas lytinių santykių metu (dispareunija).
• Tam tikros sveikatos sąlygos, gydymas ar vaistai.
• Hormonų pokyčiai, tokie kaip mažas estrogeno kiekis arba mažas testosterono kiekis.

Kokios dažniausios seksualinės funkcijos sutrikimo priežastys?

Seksualinės funkcijos sutrikimui gali būti fizinių ir psichologinių priežasčių.

Fizinės seksualinės disfunkcijos priežastys

Fizinės seksualinės disfunkcijos priežastys gali būti:

• Lėtinės būklės, tokios kaip inkstų ar kepenų nepakankamumas.
• Diabetas.
• Širdies ir kraujagyslių ligos.
• Neurologiniai sutrikimai, tokie kaip išsėtinė sklerozė (MS) arba nervų pažeidimas.
• Hormoniniai disbalansai.
• Vėžys.
• Alkoholio vartojimo sutrikimas ir medžiagų vartojimo sutrikimas (SUD).
• Nėštumas ir žindymas (maitinimas krūtimi).
• Menopauzė.

Be to, kai kurių vaistų, įskaitant antidepresantus, šalutinis poveikis gali turėti įtakos seksualinei funkcijai.

Psichologinės seksualinės disfunkcijos priežastys

Jūsų emocijos ir jausmai taip pat gali turėti įtakos seksualinei disfunkcijai. Tai gali būti:

• Stresas ar nerimas.
• Santuokos ar santykių problemos.
• Depresija.
• Prastas kūno vaizdas.
• Seksualinės traumos ar prievartos istorija.
• Depresija ar kaltės jausmas.
• Susirūpinimas dėl jūsų seksualinės veiklos.

Kokie vaistai gali sukelti seksualinę disfunkciją?

Tiek nereceptiniai (OTC), tiek receptiniai vaistai gali turėti seksualinį šalutinį poveikį. Kai kurie vaistai gali paveikti jūsų libido, o kiti gali turėti įtakos jūsų gebėjimui susijaudinti arba pasiekti orgazmą.

Nereceptiniai vaistai, sukeliantys seksualinę disfunkciją

Kai kurie nereceptiniai antihistamininiai vaistai ir dekongestantai (dažni gydant peršalimą ar alergiją) gali sukelti erekcijos sutrikimus arba ejakuliacijos problemas. Tai apima tokius vaistus kaip:

• Cetirizinas (Zyrtec®).
• Loratadinas (Claritin®).
• Difenhidraminas (Benadryl®).

Antidepresantai, sukeliantys seksualinę disfunkciją

Šie vaistai gali sukelti žemą libido, nesugebėjimą susijaudinti ir sunkumus pasiekti orgazmą:

• Tricikliai antidepresantai, įskaitant amitriptiliną (Elavil®, Vanatrip®), doksepiną (Sinequan®), imipraminą (Tofranil-PM®) ir nortriptiliną (Aventil®), Pamelor®.
• Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI), įskaitant fenelziną (Nardil®) ir tranilciprominą (Parnate®).
• Antipsichoziniai vaistai, įskaitant tioridaziną (Mellaril®), tiotikseną (Navane®) ir haloperidolį (Haldol®).
• Vaistai nuo manijos, tokie kaip ličio karbonatas (Eskalith®).
• Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), tokie kaip fluoksetinas (Prozac®), sertralinas (Zoloft®) ir paroksetinas (Paxil®).

Antihipertenziniai vaistai (vaistai nuo aukšto kraujospūdžio), kurie sukelia seksualinės funkcijos sutrikimą

Erekcijos sutrikimą gali sukelti šie vaistai nuo aukšto kraujospūdžio:

• Diuretikai.
• Alfa blokatoriai.
• Beta blokatoriai.

Kokios yra seksualinės disfunkcijos komplikacijos?

Jūsų seksualinė sveikata yra svarbi jūsų bendros gyvenimo kokybės dalis. Jei esate nepatenkinti savo seksualiniu gyvenimu, galite jaustis vieniši ir nusivylę. Tai gali sukelti intymumo problemų su jūsų seksualiniu partneriu (-iais). Svarbu gydyti seksualinę disfunkciją, kaip ir bet kurią kitą sveikatos būklę, ir kreiptis į gydymą, jei jis pradeda varginti ar sukelti problemų kasdieniame gyvenime.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama seksualinė disfunkcija?

Daugeliu atvejų jūs atpažįstate, kad kažkas trukdo jūsų (arba partnerio) mėgautis seksualiniais santykiais. Jūsų paslaugų teikėjas paprastai pradeda nuo visos simptomų istorijos ir fizinio. Jie gali užsisakyti diagnostinius tyrimus, kad pašalintų medicinines problemas, kurios gali prisidėti prie disfunkcijos. Paprastai laboratoriniai tyrimai atlieka labai ribotą vaidmenį diagnozuojant seksualinę disfunkciją.

Požiūrio į seksą, taip pat kitų galimų prisidedančių veiksnių – santykių problemų, nerimo, seksualinės istorijos, vaistų, piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais ir kt. – įvertinimas padeda jūsų paslaugų teikėjui suprasti pagrindinę problemos priežastį ir rekomenduoti tinkamą gydymą.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydoma seksualinė disfunkcija?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gydo daugumą seksualinės disfunkcijos tipų, spręsdami pagrindines fizines ar psichologines problemas. Kitos gydymo strategijos apima:

• Vaistai: Kai disfunkcijos priežastis yra vaistas, gali padėti vaisto pakeitimas. Žmonėms, turintiems hormonų trūkumo, gali būti naudingos hormonų injekcijos, tabletės ar kremai. Žmonėms AMAB vaistai, įskaitant sildenafilį (Viagra®), tadalafilį (Cialis®), vardenafilį (Levitra®, Staxyn®) ir avanafilį (Stendra®), gali padėti pagerinti lytinę funkciją, nes padeda pasiekti erekciją. Žmonėms, sergantiems AFAB, vaistai gali padėti padidinti lytinį potraukį ar libido. Tai gali būti buspironas (BuSpar®), bupropionas (Wellbutrin®), flibanserinas (Addyi®) ir bremelanotidas (Vylseesi®). Hormonų terapija gali padėti žmonėms, kurių seksualinis potraukis yra mažas dėl menopauzės.
• Mechaninės pagalbinės priemonės: Pagalbinės priemonės, tokios kaip vakuuminiai prietaisai ir varpos implantai, gali padėti esant erekcijos disfunkcijai (nesugebėjimui pasiekti ar išlaikyti erekcijos). Taip pat yra vakuuminis prietaisas žmonėms AFAB. Plečiamieji vaistai gali padėti žmonėms, kuriems dėl menopauzės susiaurėja makštis. Tokie prietaisai kaip vibratoriai gali padėti pagerinti seksualinį malonumą ir pasiekti kulminaciją.
• Sekso terapija: Sekso terapeutai gali padėti žmonėms, turintiems seksualinių problemų, kurių negali išspręsti jų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas. Terapeutai dažnai taip pat yra geri vedybų konsultantai. Porai, kuri nori pradėti mėgautis savo seksualiniais santykiais, verta skirti laiko ir pastangų dirbti su apmokytu profesionalu.
• Elgesio gydymas: Tai apima įvairius metodus, įskaitant įžvalgas apie žalingą elgesį santykiuose arba metodus, tokius kaip savęs stimuliavimas, siekiant išspręsti susijaudinimo ir (arba) orgazmo problemas.
• Psichoterapija: Terapija su apmokytu konsultantu gali padėti išspręsti praeities seksualines traumas, nerimo, baimės, kaltės jausmą ir prastą kūno įvaizdį. Visi šie veiksniai gali turėti įtakos seksualinei funkcijai.
• Švietimas ir bendravimas: Švietimas apie seksą ir seksualinį elgesį bei atsakymus gali padėti įveikti nerimą dėl seksualinės funkcijos. Atviras dialogas su partneriu (-iais) apie jūsų poreikius ir rūpesčius taip pat padeda įveikti daugelį sveiko seksualinio gyvenimo kliūčių.

Prevencija

Ar galiu užkirsti kelią seksualinei disfunkcijai?

Ne, tu negali tam užkirsti kelio. Tačiau galite imtis veiksmų, kad sumažintumėte jo poveikį jūsų gyvenimui. Pirmas žingsnis – tai suvokti ir atpažinti, kada laikas kreiptis pagalbos. Priėmus pagalbą gali būti apmaudu ir apmaudu. Tačiau daugeliu atvejų jūs nieko nepadarėte, kad sukeltumėte seksualinę disfunkciją. Laimei, daugumą seksualinės disfunkcijos priežasčių galima išgydyti.

Perspektyva / Prognozė

Ar seksualinė disfunkcija išnyksta?

Seksualinės disfunkcijos gydymo sėkmė priklauso nuo pagrindinės problemos priežasties. Perspektyva apskritai gera, dauguma žmonių po gydymo grįžta į sveiką ir malonų lytinį gyvenimą.

Gyvenimas su

Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?

Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei seksualinės funkcijos sutrikimas trunka tris mėnesius ar ilgiau. Jei tai pradeda trukdyti jūsų santykiams arba sukelti jums ir (arba) jūsų partneriui (-iams) kančių, laikas ieškoti pagalbos. Jūsų paslaugų teikėjas paprašys jūsų ligos istorijos ir išsamaus visų vaistų ir papildų, kuriuos vartojate, sąrašo, kad išsiaiškintumėte pagrindinę priežastį.

Seksualinė disfunkcija yra sudėtinga būklė. Daugumą seksualinės disfunkcijos priežasčių galima išgydyti konsultuojant, šviečiant ir gerinant partnerių bendravimą. Nenusiminkite – pasikalbėkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie savo seksualinę sveikatą ir bet kokias problemas, kurias patiriate. Jie yra tam, kad surastų problemos priežastį ir padėtų jums mėgautis sveiku ir maloniu seksualiniu gyvenimu.

Taigi, mieli skaitytojai, seksualinė disfunkcija – tai ne pasaulio pabaiga. Svarbiausia – atpažinti problemą, nesigėdyti kreiptis pagalbos ir laikytis gydytojo nurodymų. Atminkite, kad esu čia, kad padėčiau jums susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir džiaugsmą miegamajame!