Ryšys tarp permiegojimo ir depresijos

Sveiki, esu gydytojas, jau daugelį metų dirbantis Lietuvoje. Pastebiu, kad vis daugiau žmonių susiduria su miego sutrikimais ir depresija. Ar žinojote, kad tarp permiegojimo ir depresijos egzistuoja glaudus ryšys? Nors kartais atrodo, kad ilgas miegas padeda atsigauti, iš tiesų jis gali signalizuoti apie gilesnes problemas. Pakalbėkime apie tai plačiau ir kaip galime padėti sau bei savo artimiesiems.

Scena gali būti pažįstama: draugas, šeimos narys ar net jūs, miegantis tol, kol patekės saulė, vėl ir vėl spustelėjus snaudimo mygtuką, kol knarkiate pusę dienos.

Žinoma, kartais mums visiems reikia papildomo poilsio, kad atsigautume, tačiau lėtinis permiegojimas gali būti rimtesnio požymis, nei tiesiog pasivyti po vėlyvo vakaro, įskaitant sąsajas su depresija.

Miego psichologė Michelle Drerup, PsyD, DBSM, teigia, kad nors nemiga dažniau siejama su depresija, o ne su permiegojimu, vis tiek gali būti, kad per didelis miegas yra ženklas, kad kažkas negerai.

Netipinės depresijos požymis

Dr. Drerup teigia, kad permiegojimas yra simptomas 15 % depresija sergančių žmonių, ir ji pažymi, kad tai dažniau būna susijusi su netipine depresija.

Netipinė depresija – tai specifinė depresijos rūšis, kai žmogaus nuotaika gali pagerėti reaguodama į teigiamą įvykį. Bet nors jų nuotaika gali praskaidrėti, tai tik laikina, o šaknų depresija išlieka.

„Dažnai jie nesuvokia, kad serga depresija“, – priduria dr. Drerup. Be permiegojimo, kiti simptomai yra padidėjęs apetitas ir tarpasmeninis jautrumas, pavyzdžiui, atstumto jausmas. Ir tai, kad depresija priklauso nuo kitų priežasčių, miegas gali būti labai paveiktas.

Kas sukelia permiegojimą?

Nors permiegojimas gali būti netipinės depresijos simptomas, prie jo taip pat prisideda įvairūs veiksniai. „Kai kas nors serga depresija, tai gali būti todėl, kad jie miega kaip pabėgimo forma“, – sako dr. Drerup. „Jie gali galvoti:” Aš neturiu ko laukti, tai kodėl aš net pradedu dieną?

Taip pat gali būti, kad jei jūs ar kas nors kitas permiegate, yra miego sutrikimas. „Miego apnėja dažnai būna kartu su depresija“, – priduria ji. „Tokiu atveju žmogus dažnai užmiega negrįžtamai naktimis, todėl nėra pailsėjęs net po aštuonių valandų. Taigi jie permiega bandydami pasivyti.

Miego apnėjos metu žmogus nuolat nustoja kvėpuoti miego metu, kartais šimtus kartų per naktį. Dėl to, ką daktaras Drerupas vadina „suskaldžiusiu ir sutrikusiu miegu“, jie dažnai neįeina į gilesnius miego etapus arba neužima tiek REM miego, kiek jiems reikia. Dėl to jie jausis išsekę, net jei miegojo pakankamai valandų.

Kitas veiksnys, galintis sukelti permiegojimą depresija sergančiam asmeniui, yra žmogaus cirkadinio ritmo, kūno vidinio laikrodžio sutrikimas. Tiesą sakant, pasak daktaro Dr. Drerup, kartais ne tiek žmogus permiega, kiek tiesiog miega atidėto miego fazėje.

„Jie negali pabusti ryte arba miega gerokai anksčiau nei žadintuvas, nes jų cirkadinis ritmas vėluoja“, – sako ji. „Jie negali anksti užmigti, todėl miega iki ryto, o kartais ir ankstyvą popietę“.

Užburtas ratas

Svarbu atsiminti, kad per didelis miegas yra galimas depresijos simptomas ir kad permiegojimas nesukelia depresijos. Tačiau tai gali sustiprinti ir pabloginti depresijos simptomus, aiškina dr. Drerup. „Jei kas nors permiega, jis gali pabusti ir pasijusti taip, lyg praleido tą dieną“, – sako ji. „Jie jaučiasi atsilikę ir negali padaryti to, ko norėjo“.

Tie, kurie serga miego apnėja, taip pat gali patekti į šį ciklą. „Jie gali sirgti depresija, bet iš tikrųjų niekada nebuvo įvertinti dėl miego sutrikimų“, – pažymi dr. Drerup. Štai kodėl ji rekomenduoja pasirūpinti, kad jūsų miego poreikiai būtų patenkinti, jei sergate depresija. „Jei jie turi nemigą ar nediagnozuotą miego apnėja ar kitą sutrikimą, gydyti depresiją ir pagerinti simptomus yra daug sunkiau, jei šios problemos nėra sprendžiamos.”

Pernelyg didelis miegas, kaip ir per mažas miegas, gali turėti ir kitokio didelio neigiamo poveikio jūsų sveikatai. „Tai gali apimti padidėjusią diabeto riziką, taip pat padidėjusį širdies ligų ir insulto dažnį“, – sako dr. Drerup. „Tai taip pat buvo siejama su vaisingumo problemomis, pažinimo nuosmukiu ir net nutukimu.

Paaugliai ir permiegojimas

Tai sudėtingas metas paauglių tėvams, nes gali būti sunku atskirti permiegojimą, susijusį su depresija, ir įprastus nenuoseklius paauglių miego modelius. Dr. Drerup „Gali būti sunku įvertinti paauglių miegą, nes jie paprastai turi labai skirtingą, nenuoseklų miego modelį, palyginti su suaugusiųjų“, – sako ji.

Vaikams augant ir tampant paaugliams, jų cirkadinis ritmas natūraliai sulėtėja, o jų polinkis vėliau nemiegoti yra biologiškai nulemtas bruožas. Tačiau pandemija išvedė kai kuriuos miego įpročius, sako dr. Drerup.

Įprastu laiku, kai nėra pandemijos, vaikai ir paaugliai paprastai trumpiau miega per savaitę, nes jie guli vėliau ir anksti keliasi į mokyklą. Vadinasi, savaitgaliais jie gali labiau permiegoti. „Tokiu atveju, – sako ji, – tai ne depresija, o miego trūkumo pasivyjimas.

Kadangi tiek daug paauglių dėl pandemijos dabar mokosi namuose, jų miego režimas gali būti geriau pritaikytas. „Tai buvo įdomus netyčinis miego eksperimentas“, – priduria dr. Drerup. „Jei jie pradeda lankyti mokyklą iš namų 9 val. ryto, o ne keltis 6 val., kad ruoštųsi į mokyklą, miego trūkumas nebus toks didelis.

Tačiau, pasak dr. Drerup, permiegojimas yra dažnesnis paauglių ir jaunų suaugusiųjų depresijos simptomas. Ir nors tai gali būti sunkiau įvertinti, vis tiek svarbu stebėti tam tikrus ženklus. Jei atrodo, kad jie daug miega 8–10 valandų, nuolat, bet vis tiek skundžiasi, kad jaučiasi pavargę arba atrodo pernelyg mieguisti ar pavargę, tai gali būti viena susirūpinimo priežasčių.

Be to, ji sako, ieškokite tų kitų depresijos simptomų, įskaitant nuotaikos ir apetito pokyčius. „Dėl pandemijos nuotaikos komponentas šiuo metu bus dažnesnis. Jie toli nuo draugų, jiems trūksta veiklos. Taigi tiesiog žinokite, kad tai gali būti ne depresija, o greičiau prisitaikymas prie šio neįprasto laiko.

Grįžimas į vėžes

Jei permiegojimas yra depresijos simptomas, svarbiausia kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kuris išgydytų šią depresiją. Ir net jei kas nors gydomas nuo depresijos, miego sutrikimai gali būti liekamieji. „Miegas gali išlikti sunkumas, nes jis sukūrė savo gyvenimą ir tapo labai įprastas“, – sako ji.

Dr. Drerup turi keletą pasiūlymų, kaip išvengti blogų miego įpročių, kurie gali pabloginti miego situaciją. „Šie metodai gali labai pakeisti žmones, kai jie įgyvendina tokius elgesio pokyčius, nes nuotaikos simptomai jų nekenkia.”

Dr. Drerup sako, kad jei žmonės gali pakilti iš lovos ir nuosekliau pradėti savo dieną, tai gali pagerinti jų dieną. „Jie jaučia, kad gali būti produktyvesni ir pasiekti daugiau rezultatų. Ir tai gali padėti pagerinti jų nuotaiką ir leisti jiems laikui bėgant atlikti kitus pokyčius, kurie padeda padidinti malonesnę veiklą ir bendrauti su žmonėmis, o ne permiegoti ir vengti bendravimo.

Nuleiskite rankas nuo snaudimo mygtuko

Tai gali būti nepopuliari idėja, atsižvelgiant į tai, kad daugeliui iš mūsų tai yra ritualas. Tačiau daktaras Drerupas pabrėžia, kad pakartotinis snaudimo mygtuko paspaudimas jums tikrai nepadeda. „Kai paspausite snaudimo mygtuką ir užsnūsite per tuos trumpus septynių ar aštuonių minučių žingsnius, atsiranda trumpi, fragmentiški miego laikotarpiai. Galbūt manote, kad pamažu tampate budresnis, tačiau iš tikrųjų atsiranda miego inercija ir jūsų kūnas nori miegoti.

Pabusti savaitgaliais

Kitas patarimas – nemiegoti savaitgaliais. „Niekas nenori to girdėti, – sako ji, – bet svarbu išlikti nuosekliems. Jei miegate nuo vidurnakčio iki 9 ryto, stenkitės laikytis to, nesvarbu, ar tai savaitgalis, ar darbo diena.

Subalansuokite šviesą

Jei ryte gausite daug šviesos ir venkite jos prieš miegą, galite išlaikyti nuoseklų miego režimą. „Šviesa padeda išjungti melatonino gamybą, – sako dr. Drerupas, – todėl verta išeiti ir išvesti šunį pasivaikščioti dienos metu arba išeiti į lauką užsiimti veikla.

Tačiau naktį, pasak jos, reikėtų vengti šviesos, ypač mėlynos šviesos iš telefono ir elektroninių prietaisų ekranų, nes žinoma, kad tai slopina melatoniną. Ji taip pat pažymi, kad paaugliai gali būti labiau pažeidžiami dėl šios problemos, nes jiems būdingas ilgesnis ekrano laikas, todėl jiems taip pat gali padėti įsitikinti, kad jie tam tikru metu padeda telefonus.

Per daugelį metų praktikos matau, kaip glaudžiai permiegojimas ir depresija susiję. Nors kartais atrodo, kad ilgas miegas galėtų padėti atsigauti, dažnai tai – jau depresijos požymis arba net ją gilinantis veiksnys. Tad jei pastebite, kad miegate gerokai ilgiau nei įprastai, ir jaučiatės prislėgti, nedelskite kreiptis į gydytoją. Rūpinkitės savimi ir nepamirškite, kad pagalba visada pasiekiama.