Raumenų sustingimas: priežastys ir gydymas

Raumenų sustingimas gali būti labai nepatogus ir skausmingas reiškinys, kurio priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai šis sutrikimas kyla dėl pernelyg intensyvaus fizinio krūvio, ilgalaikio buvimo nejudančioje padėtyje ar netinkamos mitybos. Svarbu suprasti, kad raumenų sustingimas gali būti simptomas kito, rimtesnio sutrikimo. Todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus. Gydymas gali būti įvairus, nuo mankštos ir masažo iki specializuotų vaistų vartojimo. Svarbiausia – neignoruoti šio simptomo ir ieškoti tinkamo gydymo.

Raumenų sustingimas yra skausmo ar įtempimo pojūtis jūsų raumenyse. Daugelis žmonių jaučia raumenų sustingimą po intensyvaus fizinio krūvio ar neveiklumo laikotarpių. Paprastai raumenų sustingimą galite sumažinti naudodami namų gynimo priemones, pvz., Pažeistos vietos tempimą ar apledėjimą. Retai raumenų sustingimas gali būti rimtos infekcijos ar lėtinės ligos simptomas.

Apžvalga

Kas yra raumenų sustingimas?

Raumenų sustingimas – tai raumenų įtempimo, mėšlungio ar skausmingų pojūčių pojūtis. Tikriausiai tam tikru savo gyvenimo momentu patyrėte raumenų sustingimą.

Miegojimas nepatogioje padėtyje, per sunkus pratimas ar sėdėjimas prie kompiuterio visą dieną gali sukelti raumenų skausmus, įtempimus. Tačiau paprasti gydymo būdai paprastai gali sumažinti diskomfortą ir atlaisvinti įtemptus raumenis.

Ar raumenų sustingimas kelia susirūpinimą?

Paprastai raumenų sustingimas praeina be medicininio gydymo ir nėra pagrindinė nerimo priežastis. Tempimas, dažnesni pratimai ir laikysenos gerinimas gali padėti sumažinti raumenų sustingimą.

Retai raumenų sustingimas gali rodyti pagrindinę, rimtesnę infekciją ar sveikatos būklę. Raumenų sustingimas gali kelti susirūpinimą, kai jis pasireiškia kartu su tokiais simptomais kaip:

• Karščiavimas.
• Raumenų silpnumas.
• Kaklo standumas.
• Patinimas.

Kaip dažnas yra raumenų sustingimas?

Raumenų sustingimas yra labai dažnas. Dauguma žmonių tam tikru savo gyvenimo momentu patiria trumpalaikį (ūmų) raumenų skausmą. Iki 1 iš 4 žmonių patiria ilgalaikį (lėtinį) raumenų skausmą ir sustingimą.

Galimos priežastys

Kas sukelia raumenų sustingimą?

Daugelis žmonių patiria ūminį raumenų sustingimą dėl:

• Dehidratacija ir elektrolitų disbalansas.
• Uždelstas raumenų skausmas (DOMS), raumenų skausmas ir laikinas uždegimas, atsirandantis po intensyvios treniruotės.
• Vabzdžių įkandimai ar įgėlimai.
• Operacijos metu naudojami vaistai ar anestezija.
• Raumenų patempimai arba patempimai.
• Neaktyvumo periodai, pavyzdžiui, valandų valandas sėdėti prie stalo.

Rečiau raumenų sustingimas gali rodyti pagrindinę infekciją ar ligą, pavyzdžiui:

• ŽIV/AIDS.
• Infekcinė mononukleozė (mono).
• Legioneliozės liga.
• Meningitas.
• Poliomielitas.
• Stabligė (užraktas).
• Slėnio karštligė (kokcidioidomikozė).

Raumenų sustingimas taip pat gali būti lėtinės ligos simptomas, pavyzdžiui:

• Fibromialgija.
• Lupus (sisteminė raudonoji vilkligė).
• Reumatinė polimialgija.
• Kieto žmogaus sindromas.

Jei sergate infekcija ar lėtine liga, kartu su raumenų sustingimu paprastai pasireiškia ir kitų simptomų. Kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei turite raumenų sustingimą ir tokius simptomus kaip galvos skausmas, karščiavimas, nuovargis, gerklės ar krūtinės skausmas. Šie simptomai gali rodyti infekciją ar kitą būklę.

Priežiūra ir gydymas

Kaip namuose atsikratyti sustingusių raumenų?

Daugelis žmonių gali sumažinti raumenų sustingimą naudodamiesi nereceptinėmis arba namų gynimo priemonėmis. Galite pabandyti:

• Kaitaliojama šilumos ir šalčio terapija po 20 minučių, kelis kartus per dieną.
• Masažuokite įtemptus raumenis kelis kartus per dieną.
• Poilsis tol, kol sumažės standumas.
• Sėdėti šiltoje vonioje, kad padidėtų kraujotaka.
• Tempimas visą dieną, ypač prieš ir po treniruotės.
• Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), tokių kaip ibuprofenas, vartojimas.

Kaip gydomas raumenų sustingimas?

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti tolesnius gydymo būdus, jei namuose vartojamos priemonės nepalengvina įtemptų raumenų.

Jūsų paslaugų teikėjas taip pat gali rekomenduoti fizinę terapiją. Fizinis terapeutas gali padėti jums padidinti judrumą ir jėgą bei sumažinti skausmą, atlikdamas nurodytų pratimų rinkinį. Jei turite pagrindinę būklę, sukeliančią raumenų sustingimą, jums gali prireikti papildomo gydymo, kad būtų pašalinta pagrindinė sustingimo priežastis.

Kaip galima išvengti raumenų sustingimo?

Norėdami išvengti raumenų sustingimo, galite imtis kelių veiksmų, įskaitant:

• Pasiekti ir išlaikyti svorį, atitinkantį jūsų amžių, lytį ir kūno tipą.
• Venkite sėdėti ilgą laiką.
• Laikykitės maistingos dietos ir gerkite daug vandens, kad išlaikytumėte hidrataciją.
• Reguliariai mankštinkitės, užtikrindami, kad prieš ir po treniruotės tinkamai sušiltumėte ir atvėstumėte.
• Optimizuokite savo darbo vietą ir baldus, kad galėtumėte išlaikyti tinkamą laikyseną visą dieną.
• Tempimas kelis kartus per dieną.
• Sportuodami dėvėkite tinkamą avalynę.

Ką turėčiau valgyti, kad išvengtumėte raumenų sustingimo?

Tyrimai rodo, kad dehidratacija padidina raumenų sustingimo ir skausmo tikimybę. Dauguma ekspertų rekomenduoja kasdien išgerti bent 64 uncijas vandens. Jums gali prireikti daugiau, atsižvelgiant į jūsų aktyvumo lygį ir kūno dydį.

Magnis ir kalcis taip pat yra svarbios maistinės medžiagos raumenų sveikatai. Ekspertai rekomenduoja suaugusiesiems iki 50 metų kasdien gauti bent 1000 miligramų (mg) kalcio. Moterys ir žmonės, kuriems gimus priskiriamos vyresnės nei 50 metų moterys, o vyrai ir vyrai, kuriems gimus vyresni nei 70 metų, turėtų siekti apie 1200 mg kalcio. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai rekomenduoja, kad visi suaugusieji kasdien gautų apie 310 mg magnio.

Dauguma žmonių gali gauti reikalingo kalcio ir magnio subalansuota mityba. Galbūt norėsite paklausti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo apie papildus, jei jums sunku gauti pakankamai kalcio ir magnio. Įprasti kalcio ir magnio maisto šaltiniai yra šie:

• Avokadai.
• Bananai.
• Pieno produktai.
• Tamsūs lapiniai žalumynai.
• Riebi žuvis.
• Praturtintas maistas, pvz., apelsinų sultys ir pusryčių dribsniai.
• Riešutai ir sėklos.

Kada skambinti gydytojui

Kada sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turėtų gydyti raumenų sustingimą?

Kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei raumenų sustingimas trunka ilgiau nei kelias dienas. Jūsų paslaugų teikėjas gali atlikti testus, kad nustatytų raumenų sustingimo priežastis.

Taip pat turėtumėte nedelsdami kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei raumenų sustingimą lydi raudonos vėliavos simptomai, tokie kaip:

• Karščiavimas.
• Raumenų silpnumas.
• Kaklo standumas.
• Patinimas.

Nors ir retai, šie simptomai gali rodyti rimtas infekcijas, tokias kaip meningitas.

Papildomi bendri klausimai

Kaip sustingę ir įtempti raumenys gali sukelti nugaros skausmus?

Kai judate, jūsų smegenys siunčia elektrinius signalus jūsų raumenų ląstelėms, liepdamos joms plėstis arba susitraukti. Panašiai šios ląstelės siunčia elektrinius signalus atgal į jūsų smegenis, kai jūsų raumenys yra pažeisti arba įsitempę. Jūsų smegenys šiuos signalus interpretuoja kaip skausmą. Taigi, sustingę ar įtempti nugaros raumenys gali sukelti nugaros skausmą.

Kaip atpalaiduoti sustingusius kaklo raumenis?

Daugelis žmonių gali atpalaiduoti sustingusius kaklo raumenis naudodamiesi namų gydymu, pavyzdžiui:

• Karščio ir šalčio terapija.
• Masažas.
• Nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai.

Taip pat galite pabandyti ištempti kaklo raumenis. Galite išbandyti judesius, kurie skatina:

• Prailginimas ir lenkimas: Ištieskite smakrą link dangaus, tada pritraukite smakrą prie krūtinės.
• Šoninis lenkimas: Pritraukite kairę ausį prie kairiojo peties, palaikykite kelias sekundes, tada pakartokite kitoje pusėje.
• Pasukimas: Pasukite galvą iš vienos pusės į kitą.

Visuose kaklo ruožuose laikykite stuburą tiesiai, o pečius atokiai nuo ausų. Kaklo tempimą galite kartoti kelis kartus per dieną.

Ar negydomas raumenų sustingimas gali sukelti rimtesnių problemų?

Raumenų sustingimas paprastai nesukelia rimtesnių problemų, ypač gydant namuose. Be jokio gydymo sustingę kaklo ar nugaros raumenys gali suspausti nervą. Reguliarus tempimas gali padėti atpalaiduoti sustingusius raumenis ir sumažinti suspausto nervo riziką. Kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei turite raumenų sustingimą, kuris nepraeina gydant namuose. Tai gali būti kažko rimtesnio simptomas.

Kuo skiriasi raumenų standumas ir raumenų spazmas?

Raumenų sustingimas – tai užsitęsusio įtempimo ar skausmo pojūtis, trukdantis įprastinei veiklai ir judesiams. Dėl raumenų spazmo raumenys nevalingai įsitempia, pojūtis vadinamas raumenų spazmu. Spastiškumas yra susijęs su keliomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip išsėtine skleroze (MS), cerebriniu paralyžiumi ir amiotrofine šonine skleroze (ALS).

Kuo skiriasi raumenų ir sąnarių sustingimas?

Raumenų sustingimas yra jūsų raumenų skausmas arba įtempimas, o sąnarių sustingimas yra riboto judesio ar judesių diapazono jausmas. Žmonės, turintys sąnarių sustingimą, gali pajudinti savo sąnarį per visą judesių diapazoną, tačiau judėjimui gali prireikti jėgos. Sąnarių sustingimas dažnai yra reumatoidinio artrito ar kito uždegiminio artrito simptomas.

Kuo skiriasi raumenų sustingimas ir raumenų silpnumas?

Raumenų sustingimas jaučiasi kaip skausmas ar įtempimo pojūtis raumenyse. Raumenų silpnumas yra jėgos trūkumas. Paprastai raumenų sustingimas yra trumpalaikis ir išnyksta gydant namuose. Raumenų silpnumas gali atsirasti dėl fizinio krūvio stokos. Arba tai gali būti lėtinės ligos, pvz., MS arba mialginio encefalomielito/lėtinio nuovargio sindromo (ME/CFS), simptomas.

Jei susiduriate su raumenų sustingimu, nesate vieni. Dauguma žmonių tam tikru savo gyvenimo momentu patiria ūminį raumenų sustingimą. Beveik 25% patiria ilgalaikį standumą. Tačiau namų gynimo priemonės paprastai palengvina. Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei raumenų sustingimas trunka ilgiau nei kelias dienas arba pasireiškia kitais simptomais.

Taigi, raumenų sustingimas gali būti sukeltas įvairiomis priežastimis, įskaitant pernelyg intensyvų fizinį krūvį, sėdimą gyvenimo būdą ar netinkamą mitybą. Svarbu laiku pastebėti simptomus ir imtis veiksmų, kad išvengtume ilgalaikių komplikacijų. Gydymo metu svarbu konsultuotis su gydytoju, kad būtų nustatyta tinkama terapija. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į prevenciją, įtraukiant į savo kasdienį gyvenimą fizinį aktyvumą, tinkamą mitybą ir pakankamą poilsį. Visi šie veiksniai gali padėti išvengti raumenų sustingimo ir išlaikyti bendrą kūno sveikatą.