Purpura yra kraujagyslių liga, kurią sukelia mažas kraujo krešulių skaičius (trombocitopenija) ir pasireiškia kaip kraujo dėmės ant odos. Šių dėmių simptomai gali skirtis nuo mažų purpurinių taškų iki didelių mėlynų mazgų, kurie gali būti skausmingi. Daugelis priežasčių gali lemti purpurą, įskaitant imuninę sistemos sutrikimus ar kraujo krešėjimo problemas. Svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti šią būklę, kad būtų išvengta komplikacijų.
Dėl purpuros ant odos atsiranda raudonų, violetinių arba rudų kraujo dėmių. Tai atsitinka, kai mažos kraujagyslės nuteka kraujas po jūsų odos paviršiumi. Yra įvairių rūšių purpuros. Purpuros gydymas priklauso nuo pagrindinės ją sukėlusios būklės.
Apžvalga
Purpura yra raudonos, violetinės arba rudos kraujo dėmės, atsirandančios ant jūsų odos.
Kas yra purpura?
Purpura yra purpurinės dėmės arba dėmės ant odos arba gleivinės (pvz., burnos ir gerklės). Dėmės atrodo skirtingai, priklausomai nuo jūsų odos tono. Pavyzdžiui, ant tamsesnės odos jie gali atrodyti rusvai juodi, o šviesesniuose – rausvai violetiniai. Purpura gali būti panaši į mėlynę arba atrodyti kaip kraujo dėmė po oda.
Jie atsiranda, kai mažos kraujagyslės nuteka kraujas po jūsų odos paviršiumi. Purpura nėra sveikatos būklė, o kitos būklės, sukeliančios kraujavimą, požymis. Purpurą taip pat gali sukelti vaistų sąveika, vitaminų trūkumas ar įgimti sutrikimai.
Yra daug skirtingų purpuros tipų. Jie klasifikuojami pagal juos sukeliančią būklę. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turėtų gydyti kraujavimą ar mėlynes po oda (tai nėra dėl žinomo sužalojimo), nes tai gali būti rimtesnės būklės požymis.
Kaip atrodo purpura?
Purpura yra mažos, plokščios dėmės ant jūsų odos. Ant šviesesnių odos atspalvių jie atrodo raudoni arba violetiniai, o ant tamsesnių – rudi arba juodi. Purpura paprastai vadinama kraujo dėmėmis po oda. Purpura paprastai susideda iš mažesnių taškelių, susitelkusių tam tikroje srityje, tačiau gali pasirodyti kaip vienas didesnis pleistras. Spaudimas šioje srityje neturi įtakos spalvai (odos blanšavimas).
Purpura gali išsivystyti bet kurioje jūsų odos vietoje. Dažniausiai jis pasireiškia ant galūnių (rankų, plaštakų, pėdų ir kojų), bet gali atsirasti burnoje arba ant bet kurios kitos gleivinės.
Kokios yra purpuros rūšys?
Du pagrindiniai purpuros tipai yra susiję su trombocitų kiekiu kraujyje. Trombocitai padeda jūsų kraujui krešėti ir apsaugo nuo sunkaus kraujavimo.
- Asmuo, sergantis trombocitopenine purpura, turi mažą trombocitų skaičių.
- Asmens, sergančio netrombocitopenine purpura, trombocitų kiekis yra normalus. Purpuros priežastis nėra susijusi su jūsų trombocitų kiekiu.
Dėl kitų rimtų (bet retų) purpuros tipų reikia skubios medicinos pagalbos. Jie apima:
- Heparino sukelta trombocitopenija: Atsiranda, kai dėl neigiamos reakcijos į vaistą hepariną jūsų kūnas per daug krešėja.
- Varfarino sukelta odos nekrozė: Jūsų odos audinys miršta po neigiamos reakcijos į vaistą varfariną.
- Diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIC): Jūsų kraujas per krešulius, nes baltymai, kontroliuojantys kraujo krešėjimą, yra pernelyg aktyvūs.
Jei sergate senatvine purpura, dėl amžiaus ar saulės poveikio ant odos gali atsirasti mėlynių ar dėmių. Šio tipo purpura atsiranda, kai susilpnėja mūsų kraujagyslės. Tai dažna vyresnio amžiaus žmonėms.
Kuo skiriasi petechijos ir purpura?
Petechijos yra mažos, taškinės purpuros. Purpura yra nuo 4 milimetrų (mm) iki 10 mm skersmens. Jei purpurinė dėmė yra mažesnė nei 4 mm pločio, ji vadinama petechijomis. Purpura, didesnė nei 1 centimetras (cm), vadinama ekchimoze (arba mėlynėmis).
Kas suserga purpura?
Purpura gali susirgti bet kas. Tai šiek tiek dažniau pasitaiko suaugusiems nei vaikams. Vaikai paprastai atsigauna greitai ir be gydymo. Suaugusiesiems purpura paprastai yra pagrindinės būklės požymis, tačiau ji taip pat gali išnykti be gydymo.
Galimos priežastys
Kokios yra dažniausios purpuros priežastys?
Purpuros priežastis priklauso nuo tipo.
Dažniausios trombocitopeninės purpuros priežastys:
- Vaistai arba vaistai, turintys įtakos trombocitų funkcijai arba krešėjimui.
- Imuninės sistemos sutrikimai, tokie kaip idiopatinė trombocitopeninė purpura (ITP) arba imuninė trombocitopenija.
- Infekcijos jūsų kraujyje.
- ŽIV, hepatitas C arba tam tikros virusinės infekcijos, tokios kaip raudonukė ir Epstein-Barr.
- Bakterinė infekcija nuo Uolinių kalnų dėmėtosios karštinės.
- Lupus.
- Kaulų čiulpų ligos.
Dažniausios netrombocitopeninės purpuros priežastys:
- Vaistai arba steroidai, kurie veikia trombocitų funkciją arba krešėjimą.
- Kraujo krešėjimo sutrikimai.
- Dėl amžiaus ar saulės poveikio susilpnėjusios kraujagyslės.
- Įgimtos sąlygos, tokios kaip Ehlers-Danlos, citomegalovirusas (CMV) arba telangiektazija.
- Jūsų kraujagyslių uždegimas (vaskulitas).
- Vitamino C trūkumas.
Kokie yra purpuros rizikos veiksniai?
Purpura nėra sveikatos būklė. Vietoj to, tai yra kitos būklės požymis. Paprastai nieko negalite padaryti, kad sumažintumėte riziką. Konkretūs purpuros rizikos veiksniai yra:
- Kraujo krešėjimo sutrikimai.
- Prasta kraujagyslių sveikata (silpnos, trapios arba uždegusios kraujagyslės).
- Maistinių medžiagų trūkumai.
- Įgimti sutrikimai, pažeidžiantys jungiamąjį audinį.
- Tam tikros vėžio formos ir kaulų čiulpų ligos.
Kokios yra purpuros komplikacijos?
Pati purpura paprastai nesukelia komplikacijų; tačiau pagrindinė būklė ar liga, sukelianti purpurą, gali. Jei purpurą sukelia kraujo krešėjimo sutrikimas, tai gali sukelti sunkų ar mirtiną kraujavimą. Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie bet kokias įtartinas kraujo dėmes ar mėlynes, kad jie galėtų pašalinti priežastį ir sumažinti komplikacijų riziką.
Priežiūra ir gydymas
Kaip diagnozuojama purpura?
Purpura nėra diagnozė. Tai kažko kito požymis. Kai jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas nustato, kad pakitusios odos dėmės yra purpura, jis turi nustatyti, kas ją sukelia.
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas pradės jūsų odos tyrimą. Jie aptars jūsų ligos istoriją ir visus vaistus ar vaistus, kuriuos vartojate. Jie atkreips dėmesį į purpuros dydį ir spalvą ir paklaus, kada jie pirmą kartą pasirodė.
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti tokius tyrimus kaip pilnas kraujo tyrimas (CBC) arba odos biopsija, kad nustatytų purpuros priežastį.
Nustatyti, ar purpura yra susijusi su kraujo krešėjimo sutrikimu ar trombocitų problema, yra pirmasis žingsnis diagnozuojant būklę, sukeliančią purpurą. Kraujo tyrimas parodys žemą trombocitų kiekį. Jei trombocitų kiekis yra geras, kitas žingsnis gali būti odos biopsija.
Kaip gydoma purpura?
Purpuros gydymas apima pagrindinės kraujavimo priežasties nustatymą ir sustabdymą. Kartais gydymo nereikia ir purpura praeina savaime. Kai jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas nustato priežastį, jis gali:
- Pakeiskite vaistus, sukeliančius purpurą.
- Valdyti arba gydyti pagrindinę ligą, sukeliančią purpurą.
- Aptarkite būdus, kaip padėti susidoroti su purpura (pvz., dėmių uždengimas).
Kai kurie įprasti purpuros gydymo būdai:
- Kortikosteroidai, skirti sustabdyti trombocitų sunaikinimą.
- Intraveninis imunoglobino (IVIG) gydymas, siekiant greitai padidinti trombocitų kiekį.
- Imunosupresiniai vaistai (pvz., rituksimabas [Rituxan®] arba azatioprino [Azasan®]), kad jūsų imuninė sistema nesunaikintų trombocitų.
- Trombopoetino receptorių agonistai (pvz., romiplostimas [Nplate®] arba eltrombopagas [Promacta®]) padidinti trombocitų kiekį.
- Kraujo perpylimas, skirtas trombocitams pridėti tiesiai į kraują.
- Splenektomija (chirurginis blužnies pašalinimas).
Kaip ir dauguma gydymo būdų, galimi šalutiniai poveikiai. Aptarkite tai su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad įsitikintumėte, jog žinote, ko tikėtis.
Kada skambinti gydytojui
Kada purpurą turėtų gydyti gydytojas?
Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei pastebėjote purpurą arba kraujo dėmių, pleistrų ar odos spalvos pakitimų. Purpura gali būti sunkios ligos ar pagrindinės būklės požymis. Pavyzdžiui, jei purpura yra susijusi su kraujo krešėjimo sutrikimu arba mažu trombocitų kiekiu, tai gali kelti pavojų jūsų gyvybei. Kitais atvejais purpura nėra rimta ir išnyksta minimaliai gydant. Jei jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas neapžiūrės, nėra būdo tuo įsitikinti.
Papildomi bendri klausimai
Ar purpura skauda?
Dauguma žmonių nepatiria niežulio ar skausmingos purpuros. Tačiau kai kurie žmonės gali jausti, kad jų oda yra jautresnė ar švelnesnė.
Ar purpura atrodo kaip mėlynė ar bėrimas?
Tai gali atrodyti tiek. Jei kraujuojate po oda, jis gali pasirodyti kaip vienas didesnis dėmė (mėlynė) arba keli mažesni taškeliai (petechijos). Petechijos dažnai primena bėrimą, nes taškeliai yra maži ir linkę susikaupti.
Purpura (arba kraujo dėmės) ant odos gali būti rimtesnės būklės požymis. Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei ant odos pastebėjote pakitusios spalvos dėmių, dėmių ar mėlynių. Purpuros gydymas apima priežasties nustatymą ir šios būklės ar ligos gydymą. Dėl tam tikrų sąlygų, pvz., sumažėjęs trombocitų skaičius arba kraujo krešėjimo sutrikimas, galite dažniau sirgti purpura. Daugeliu atvejų purpura nėra rimta ir išnyksta gydant.
Galų gale, purpura yra būklė, kurioje kūnas formuoja kraujo dėmes dėl sumažėjusio trombocitų kiekio. Tai gali būti išskirtinis simptomas arba pasireiškimas kitos ligos, tokios kaip autoimuninės ligos ar infekcijos. Svarbu laiku pastebėti simptomus ir kreiptis į gydytoją, kad būtų galima diagnozuoti ir gydyti būklę. Trombocitopenija gali būti pavojinga, todėl prevencija ir gydymas yra svarbios priemonės šios būklės valdymui.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus