PTSD (potrauminio streso sutrikimas): simptomai ir gydymas

Sveiki! Esu ilgametę patirtį turintis gydytojas, dirbantis čia, Lietuvoje. Šiandien noriu pakalbėti apie potrauminio streso sutrikimą (PTSS), dažną, bet dažnai nesuprastą būklę. Aptarsime dažniausiai pasitaikančius simptomus, tokius kaip įkyrūs prisiminimai, košmarai ir nerimas, bei efektyviausius gydymo būdus, įskaitant terapiją ir vaistus. Skaitykite toliau, kad sužinotumėte daugiau apie PTSS ir kaip galime padėti sau ir savo artimiesiems.

Potrauminio streso sutrikimas (PTSD) yra dažna psichinės sveikatos būklė, kuri gali išsivystyti po trauminio įvykio. Tai apima tokius simptomus kaip prisiminimai, nerimas, neigiamos mintys ir įsitikinimai, padidėjęs budrumas ir kt. Pagrindinis PTSD gydymas yra psichoterapija (pokalbių terapija).

Apžvalga

Kas yra PTSD?

PTSD (potrauminio streso sutrikimas) yra psichinės sveikatos būklė, kuri kai kuriems žmonėms išsivysto po to, kai patiria trauminį įvykį arba yra jo liudininkai. Traumuojantis įvykis gali būti pavojingas gyvybei arba kelti didelę grėsmę jūsų fizinei, emocinei ar dvasinei gerovei. PTSD paveikia įvairaus amžiaus žmones.

Žmonėms, sergantiems PTSD, kyla intensyvių ir įkyrių minčių ir jausmų, susijusių su patirtimi, kuri tęsiasi ilgai po įvykio. PTSD apima streso reakcijas, tokias kaip:

• Nerimas, prislėgta nuotaika arba kaltės ar gėdos jausmas.
• Prisiminimai ar košmarai.
• Situacijų, vietų ir veiklos, susijusios su traumuojančiu įvykiu, vengimas.

Šie simptomai sukelia nerimą ir trukdo jūsų kasdieniam darbui.

Kas yra traumuojantis įvykis?

Trauma ar traumuojantis įvykis yra viskas, kas kelia rimtą grėsmę jūsų egzistavimui ar saugumo jausmui. Tai nebūtinai turi būti vienas įvykis (pavyzdžiui, automobilio avarija) – tai gali būti ilgalaikė trauma, pavyzdžiui, išgyvenimas karas ar dažnas smurtas. Trauma taip pat neturi įvykti tiesiogiai su jumis – galite tapti traumuojančio įvykio liudininku. Be to, sužinoję, kad mylimam žmogui atsitiko traumuojantis įvykis, galite susirgti PTSD.

Trauminių įvykių pavyzdžiai yra (bet tuo neapsiribojant):

• Rimtos avarijos, kaip automobilio avarija.
• Sunkus sužalojimas arba staigi liga.
• Karas ir karinės kovos.
• Stichinės nelaimės, tokios kaip viesulas, žemės drebėjimas, gaisras ar potvynis.
• Fizinė prievarta.
• Žodinis piktnaudžiavimas.
• Seksualinė prievarta arba prievarta.
• Patyčios.
• Staigi mylimo žmogaus mirtis.

PTSD tipai

Dvi sąlygos yra glaudžiai susijusios su PTSD:

• Ūminis streso sutrikimas: Tai trumpalaikė psichikos sveikatos būklė, kuri gali pasireikšti per pirmąjį mėnesį po trauminio įvykio. Simptomai, trunkantys ilgiau nei keturias savaites, gali atitikti PTSD kriterijus.
• Sudėtingas PTSD (CPTSD): Tai psichikos sveikatos būklė, kuri gali išsivystyti patyrus lėtinę (ilgalaikę) traumą. Lėtinių traumų pavyzdžiai yra ilgalaikė fizinė ar seksualinė prievarta prieš vaikus, ilgalaikis smurtas šeimoje ir karas. Žmonės, sergantys CPTSD, paprastai turi PTSD simptomų, be didelių problemų, susijusių su emocijų reguliavimu, savęs jausmu ir santykiais.

Kaip dažnas yra PTSD?

PTSD yra dažnas. Jis išsivysto nuo 5% iki 10% žmonių, patyrusių traumą. Moterims ir žmonėms, kuriems gimimo metu priskirta moteris (AFAB), PTSD tikimybė yra dvigubai didesnė nei vyrams ir žmonėms, kuriems gimimo metu priskirta moteris (AMAB).

Simptomai ir priežastys

Potrauminio streso sutrikimas (PTSD) yra psichikos sveikatos būklė, kuri kai kuriems žmonėms išsivysto po to, kai patiria trauminį įvykį arba yra jo liudininkai.

Kokie yra PTSD simptomai?

Norint gauti PTSD diagnozę, simptomai turi trukti ilgiau nei mėnesį ir sukelti didelių rūpesčių ar problemų kasdieniame gyvenime. PTSD simptomai skirstomi į keturias kategorijas:

Įsilaužimas:

• Įkyrios mintys, pavyzdžiui, pasikartojantys, nevalingi prisiminimai.
• Košmarai.
• Traumuojančio įvykio prisiminimai, kurie gali būti labai ryškūs ir jaustis tikri.

Vengimas:

• Venkite priminimų apie traumuojantį įvykį, pvz., žmones, vietas, veiklą, dalykus ir situacijas.
• Vengti prisiminti ar galvoti apie traumuojantį įvykį.
• Vengti kalbėti apie tai, kas nutiko ar apie tai, kaip jaučiatės.

Mąstymo ir nuotaikos pokyčiai:

• Nuolatinė baimė, siaubas, pyktis, kaltė ar gėda.
• Atminties praradimas apie svarbius trauminio įvykio aspektus.
• Nuolatinės neigiamos ir iškreiptos mintys bei jausmai apie save ar kitus.
• Iškraipytos mintys apie įvykio priežastį ar padarinius, dėl kurių neteisingai kaltinate save ar kitus.
• Jaučiasi atitrūkęs nuo kitų.
• Nebesidžiaugiate veikla, kuria užsiėmėte anksčiau.
• Negalėjimas patirti teigiamų emocijų.

Susijaudinimo ir reaktyvumo pokyčiai:

• Irzlumas ir pykčio protrūkiai.
• Neapgalvotas ar save naikinantis elgesys.
• Per didelis budrumas aplinkai (hiper budrumas).
• Lengvai nustebęs.
• Susikaupimo ar miego problemos.

PTSD simptomai vaikams

Vaikams, sergantiems PTSD, gali būti sunku išreikšti savo jausmus arba jie gali būti patyrę traumą, apie kurią nežinote. Jie gali atrodyti neramūs, nervingi arba jiems sunku atkreipti dėmesį ir išlaikyti tvarką.

Šiuos simptomus galima supainioti su dėmesio trūkumo / hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) simptomais. Dėl šios priežasties svarbu nuvežti vaiką pas specialistą (pvz., vaikų psichologą), kuris turi patirties diagnozuojant PTSS.

PTSD komplikacijos

Žmonėms, sergantiems PTSD, būdingos šios sąlygos, dėl kurių PTSD simptomai gali pablogėti:

• Nuotaikos sutrikimai.
• Nerimo sutrikimai.
• Neurologinės būklės, įskaitant demenciją.
• Medžiagų vartojimo sutrikimas, įskaitant alkoholio vartojimo sutrikimą.

Žmonėms, sergantiems PTSD, taip pat padidėja minčių apie savižudybę ir bandymų nusižudyti rizika.

Jei jūs ar jūsų artimas žmogus galvoja apie savižudybę, skambinkite arba rašykite 988, kad pasiektumėte Savižudybių ir krizių pagalbos liniją. Kas nors gali jums padėti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Kas sukelia PTSD?

Maždaug 61–80 % žmonių tam tikru savo gyvenimo momentu patiria trauminį įvykį. PTSD išsivysto maždaug 5–10 % šios populiacijos.

Neaišku, kodėl žmonės skirtingai reaguoja į traumą. Tačiau tyrimai rodo, kad žmonėms, sergantiems PTSD, yra nenormalus tam tikrų neurotransmiterių ir hormonų kiekis. Jie taip pat patiria smegenų pokyčius.

Neuromediatorių ir hormonų pokyčiai

Tyrimai rodo, kad žmonių, sergančių PTSD, kortizolio („streso hormono”) lygis yra normalus arba mažas, o kortikotropiną atpalaiduojančio faktoriaus (CRF) lygis yra padidėjęs, nepaisant nuolatinio streso. CRF sukelia norepinefrino išsiskyrimą, o tai padidina simpatinės nervų sistemos atsaką. Šis „kovok arba bėk“ atsakas padidina:

• Širdies ritmas.
• Kraujo spaudimas.
• Sąmoningumas ir stulbinantis atsakas.

Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad pasikeitė kitų neurotransmiterių sistemų veikimas, įskaitant:

• Gama-aminosviesto rūgštis (GABA).
• Glutamatas.
• Serotoninas.

Smegenų pokyčiai

PTSD yra susijęs su jūsų smegenų veikimo ir anatomijos pokyčiais:

• Jūsų hipokampo (jūsų smegenų dalies, reguliuojančios motyvaciją, emocijas, mokymąsi ir atmintį) dydis mažėja.
• Migdolinis kūnas (jūsų smegenų dalis, kuri apdoroja emocijas ir baimės reakcijas) yra pernelyg aktyvi žmonėms, sergantiems PTSD.
• Medialinė prefrontalinė žievė, kuri iš dalies kontroliuoja jūsų migdolinio kūno emocinį reaktyvumą, atrodo mažesnė ir mažiau reaguoja žmonėms, sergantiems PTSD.

Kokie yra PTSD rizikos veiksniai?

Neįmanoma numatyti, kam po trauminio įvykio išsivystys PTSS. Tačiau PTSD dažniau pasireiškia žmonėms, kurie patyrė:

• Tam tikros traumos, ypač karinės kovos ar seksualinės prievartos.
• Trauma vaikystėje.
• Sužalojimas įvykio metu.
• Siaubas, bejėgiškumas ar didžiulė baimė įvykio metu.
• Socialinės paramos trūkumas po trauminio įvykio.
• Ilgalaikė ar pakartotinė trauma.
• Psichikos sveikatos sutrikimai ir (arba) medžiagų vartojimas.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas PTSD?

Nėra testo PTSD diagnozuoti. Vietoj to, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas nustato diagnozę, paklausęs apie jūsų:

• Simptomai.
• Ligos istorija.
• Psichikos sveikatos istorija.
• Traumos poveikis.

Gali būti sunku kalbėti apie traumą. Galbūt norėsite atsinešti mylimą žmogų į susitikimą, kad gautumėte pagalbos ir padėtumėte suteikti išsamios informacijos apie savo simptomus ir elgesio pokyčius.

Teikėjai naudoja Amerikos psichologų asociacijos PTSD diagnostinius kriterijus Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM-5). Naujausia versija yra DSM-5-TR („TR“ reiškia „teksto peržiūra“). Norint nustatyti PTSD diagnozę, mažiausiai vieną mėnesį turite turėti šiuos simptomus:

• Bent vienas įsibrovimo simptomas.
• Bent vienas vengimo simptomas.
• Bent du mąstymo ir nuotaikos simptomai.
• Bent du susijaudinimo ir reaktyvumo simptomai.

Jūsų paslaugų teikėjas taip pat gali atlikti fizinį egzaminą ir užsisakyti tam tikrus tyrimus (pvz., kraujo tyrimus), kad sužinotų, ar dėl kokių nors fizinių būklių gali atsirasti kai kurių jūsų simptomų.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas PTSD?

Psichoterapija (pokalbių terapija) yra pagrindinis PTSD gydymas, ypač kognityvinės elgesio terapijos (KBT) formos.

Ši terapija atliekama su apmokytu, licencijuotu psichikos sveikatos specialistu, pavyzdžiui, psichologu ar psichiatru. Jie gali suteikti jums ir (arba) jūsų artimiesiems paramą, švietimą ir patarimus, kad padėtų jums geriau veikti ir pagerinti jūsų gerovę.

Konkrečios PTSD CBT formos apima:

• Kognityvinio apdorojimo terapija: Ši terapija buvo sukurta specialiai PTSD gydyti. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas skausmingų neigiamų emocijų (pvz., gėdos ir kaltės jausmo) ir įsitikinimų keitimui dėl traumos. Tai taip pat padeda susidoroti su kankinančiais prisiminimais ir emocijomis.
• Akių judesių desensibilizacijos ir pakartotinio apdorojimo (EMDR) terapija: Šis metodas apima akių judėjimą tam tikru būdu, kol apdorojate trauminius prisiminimus. EMDR tikslas – padėti jums išgyti po traumų ar kitų varginančių gyvenimo patirčių. Palyginti su kitais gydymo metodais, EMDR yra palyginti naujas. Tačiau daugybė klinikinių tyrimų rodo, kad šis metodas yra veiksmingas ir gali padėti žmogui greičiau nei daugelis kitų metodų.
• Grupinė terapija: Šio tipo terapija skatina panašius trauminius įvykius išgyvenusius asmenis dalytis savo patirtimi ir jausmais patogioje ir nereikšmingoje aplinkoje. Šeimos terapija taip pat gali padėti, nes PTSD iššūkiai gali paveikti visą šeimą.
• Ilgalaikio poveikio terapija: Šioje terapijoje saugiai ir kontroliuojamai naudojamas pakartotinis, detalus traumos įsivaizdavimas arba progresuojantis simptomų trigerių poveikis. Tai padeda susidoroti su baime ir ją kontroliuoti bei išmokti susidoroti.
• Į traumą orientuotas CBT: Ši terapija apima mokymąsi apie tai, kaip jūsų kūnas reaguoja į traumas ir stresą. Taip pat nustatysite ir pertvarkysite probleminius mąstymo modelius ir išmoksite simptomų valdymo įgūdžių. Tai taip pat apima ekspozicijos terapiją.

Vaistai nuo PTSD

Šiuo metu JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtintų vaistų PTSD gydyti nėra. Tačiau sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali skirti tam tikrus vaistus, kad padėtų tam tikriems PTSD simptomams, pavyzdžiui:

• Antidepresantai, tokie kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) arba serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI).
• Vaistai nuo nerimo.

Prevencija

Ar galima išvengti PTSD?

Jūs nebūtinai galite užkirsti kelią trauminiam įvykiui. Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri veiksmai gali padėti išvengti PTSD vėliau. Jie vadinami „apsauginiais veiksniais“ ir apima:

• Po įvykio ieškokite kitų, pavyzdžiui, draugų ir šeimos, paramos. Tai padeda sukurti saugumo jausmą.
• Prisijungimas prie paramos grupės po trauminio įvykio.
• Išmokti pozityviai vertinti savo veiksmus iškilus pavojui.
• Turėti sveiką įveikos strategiją po trauminio įvykio.
• Gebėjimas veikti ir efektyviai reaguoti, nepaisant baimės jausmo.
• Pagalba kitiems žmonėms, ypač jei tai traumuojantis įvykis, palietęs kelis žmones, pavyzdžiui, stichinė nelaimė.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra PTSD prognozė?

PTSD prognozė (perspektyva) gali skirtis, tačiau gydymas dažnai padeda. Gydant apie 30% žmonių galiausiai pasveiksta nuo šios būklės. Maždaug 40 % žmonių gydant pagerėja, tačiau gali išlikti lengvi ar vidutinio sunkumo simptomai. Kai kuriems žmonėms PTSS simptomai laikui bėgant išnyksta padedant artimiesiems ir be profesionalaus gydymo.

Gyvenimas su

Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?

Po trauminio įvykio svarbu reguliariai lankytis pas savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją ir (arba) psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Jei jūsų simptomai pablogėja, kreipkitės į savo paslaugų teikėją.

Kada turėčiau kreiptis į skubios pagalbos skyrių?

Jei kyla minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą, labai svarbu susisiekti 911, kreiptis į artimiausią skubios pagalbos skyrių arba paskambinti 988, kad pasiektumėte Savižudybių ir krizių pagalbos liniją.

Po trauminio įvykio gali būti labai sunku ieškoti profesionalios pagalbos. Žinokite, kad PTSD yra išgydomas ir laikui bėgant gydymas gali padėti jaustis geriau. Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie gydymo galimybes ir atminkite, kad jie gali jums padėti ir palaikyti.

Po daugelio metų darbo su pacientais, susidūrusiais su potrauminio streso sutrikimu, galiu drąsiai teigti – pasveikti įmanoma. Nors kelias nėra lengvas, tačiau profesionalios pagalbos ir tinkamo gydymo dėka, galite atgauti gyvenimo džiaugsmą ir pusiausvyrą. Svarbiausia – nelikti vieniems su savo išgyvenimais.