Psichosomatinis sutrikimas: kas tai yra, simptomai ir gydymas

Sveiki! Esu gydytojas, jau daugelį metų dirbantis Lietuvoje ir padedantis žmonėms įveikti įvairius sveikatos iššūkius. Šiandien noriu pakalbėti apie psichosomatinį sutrikimą – būklę, kai emocinė įtampa ir psichologiniai faktoriai sukelia arba sustiprina fizinius simptomus. Nors ir nematomi, šie simptomai yra realūs ir gali stipriai paveikti jūsų kasdienybę. Kartu panagrinėsime, kas sukelia psichosomatinius sutrikimus, kaip juos atpažinti ir kokie gydymo būdai gali padėti susigrąžinti gerą savijautą.

Psichosomatinis sutrikimas yra bet kokia fizinė būklė, kurią stresas gali sukelti arba pabloginti. Stresas įvairiais būdais veikia mūsų kūną ir gali turėti įtakos kelioms fizinėms būklėms, nuo širdies ligų iki egzemos. Streso valdymas gali padėti valdyti psichosomatinius sutrikimus.

Apžvalga

Kas yra psichosomatinis sutrikimas?

Psichosomatinis sutrikimas atsiranda, kai psichinis stresas ir kančia sukelia arba pablogina fizinę būklę ir jos simptomus.

„Psycho“ reiškia „susijęs su protu“. „Somatinis“ reiškia „susijęs su kūnu“.

Psichosomatinių sutrikimų tipai

Šiuolaikinėje medicinoje mokslininkai diskutuoja apie fizinių būklių skaičių (jei tokių yra), kurios iš tikrųjų yra tik streso ir kančios pasekmė. Taip yra todėl, kad daugumą būklių sukelia keli veiksniai – mūsų kūnai yra labai sudėtingi.

Anksčiau sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai manė, kad stresas sukelia tokias ligas kaip tuberkuliozė ir skrandžio opos. Tačiau mokslinių tyrimų pažanga parodė, kad tai netiesa. (Bakterija Mycobacterium tuberculosis sukelia tuberkuliozę ir H. pylori infekcija sukelia skrandžio opas.)

Teikėjai pripažįsta, kad daugelis fizinių ligų yra susijusios su psichosomatiniais veiksniais ir kad stresas dažnai jas pablogina. Kai kurios iš šių sąlygų apima:

• Artritas ir kiti uždegiminiai sutrikimai.
• Diabetas.
• Fibromialgija.
• Širdies liga.
• Aukštas kraujospūdis (hipertenzija).
• Dirgliosios žarnos sindromas (IBS) ir kitos virškinimo problemos.
• Nutukimas.
• Įtampos tipo galvos skausmai.
• Įvairių tipų odos problemos, tokios kaip psoriazė ir egzema.
• Priepuoliai.
• Miego sutrikimai.

Kuo skiriasi psichosomatinis sutrikimas nuo somatinių simptomų sutrikimo?

Psichosomatinis sutrikimas ir somatinių simptomų sutrikimas apima psichologinių problemų ir fizinių simptomų ar būklių derinį. Tačiau jų priežasties ir pasekmės ryšiai skiriasi.

Somatinių simptomų sutrikimas atsiranda, kai labai daug dėmesio skiriate fiziniams simptomams, pvz., skausmui, kurie sukelia didelių kančių arba kasdienio veikimo problemų. Psichosomatinis sutrikimas atsiranda, kai stresas pablogina fizines sąlygas.

Amerikos psichiatrų asociacija (APA). Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM-5) pripažįsta somatinių simptomų sutrikimą kaip būklę. Ji nepripažįsta psichosomatinio sutrikimo kaip būklės.

Simptomai ir priežastys

Psichosomatinis sutrikimas atsiranda, kai psichinė įtampa ir kančia sukelia arba pablogina fizinę būklę ir jos simptomus.

Kokie yra psichosomatinio sutrikimo simptomai?

Psichosomatinio sutrikimo simptomai skiriasi priklausomai nuo pagrindinės fizinės būklės.

Pavyzdžiui, jei sergate cukriniu diabetu, dėl streso gali padidėti cukraus kiekis kraujyje arba jį sunkiau valdyti. Stresas ir nerimas gali sukelti paūmėjimą, jei turite virškinimo problemų, dėl kurių atsiranda viduriavimas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar diskomfortas pilve.

Fiziniai streso požymiai ir simptomai konkrečiai apima:

• Krūtinės skausmas arba jausmas, kad širdis plaka.
• Išsekimas arba miego sutrikimas (nemiga).
• Galvos skausmai ir galvos svaigimas.
• Drebulys ar drebulys.
• Aukštas kraujospūdis.
• Raumenų įtempimas arba žandikaulio suspaudimas.
• Skrandžio ar virškinimo sutrikimai, įskaitant apetito pokyčius.
• Seksualinė disfunkcija.
• Susilpnėjusi imuninė sistema.

Stresas gali sukelti emocinius ir psichinius simptomus, tokius kaip:

• Jautiesi priblokštas.
• Nerimas ar dirglumas.
• Depresija.

Kas sukelia psichosomatinius sutrikimus?

Kai kurie žmonės yra emociškai ir fiziologiškai jautresni stresui. Jie gali dažniau turėti psichosomatinių sutrikimų. Kai patiriate stresą, tai sukelia šiuos jūsų kūno pokyčius:

• Autonominės nervų sistemos pusiausvyros pokytis nuo parasimpatinės („pailsėkite ir virškinkite“) prie simpatinės („kovok arba bėk“) kontrolės.
• Pagumburio-hipofizės-antinksčių (HPA) ašies pokyčiai. Taip jūsų endokrininė sistema pakoreguoja jūsų hormonų pusiausvyrą, reaguodama į stresą.
• Padidėjęs kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis ir kvėpavimas.
• Padidėjęs gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje.
• Padidėjęs skeleto raumenų (raumenų, kurie verčia jus judėti) kraujotaka.
• Uždegimas.
• Sumažėjęs kūno regeneracinis (atkūrimo) aktyvumas.
• Virškinimo veiklos pokyčiai.
• Sumažėjęs kraujo tekėjimas į prefrontalinę žievę. Tai jūsų smegenų dalis, atsakinga už vykdomąsias funkcijas, tokias kaip dėmesys, impulsų kontrolė ir emocinis reguliavimas.

Dauguma žmonių gali fiziškai ir psichiškai toleruoti trumpus streso epizodus. Tačiau lėtinis ar stiprus stresas nualina jūsų kūną ir protą, jei esate natūraliai labiau reaguojantis į stresą. Šie kūno pokyčiai vyksta dažnai ir (arba) trunka ilgiau nei turėtų ir pažeidžia kūno sistemas.

Tyrėjai mano, kad daugelis veiksnių daro žmogų labiau pažeidžiamą psichosomatinių sutrikimų ir streso padarinių, įskaitant:

• Genetika.
• Asmenybės bruožai.
• Aplinkos ir biologiniai veiksniai.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas psichosomatinis sutrikimas?

Nėra jokių konkrečių kriterijų, kuriuos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai taikytų diagnozuodami psichosomatinius sutrikimus. Jei turite fizinę būklę, kurią gali paveikti stresas, pvz., širdies liga ar virškinimo trakto sutrikimai, jūsų paslaugų teikėjas gali paklausti jūsų streso lygio, kad sužinotų, ar tai gali turėti įtakos jūsų fizinei sveikatai.

Stresas yra subjektyvus. Tik jūs galite nustatyti, ar jis yra ir kaip jis jaučiasi. Jūsų paslaugų teikėjas gali naudoti klausimynus, kad suprastų jūsų stresą ir kaip jis veikia jūsų gyvenimą. Jie gali rekomenduoti streso valdymo strategijas, kad sumažintų jo poveikį jūsų simptomams.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas psichosomatinis sutrikimas?

Kiekviena fizinė būklė, dėl kurios stresas gali prisidėti arba pabloginti, turi savo gydymą. Tačiau jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti terapiją, skirtą konkrečiai stresui valdyti. Tai apima:

• Psichoterapija (pokalbių terapija), kaip ir kognityvinė elgesio terapija.
• Mindfulness pagrįsta terapija.
• Vaistai, tokie kaip antidepresantai ar anksiolitikai.

Jie gali duoti siuntimą pas psichikos sveikatos specialistą (pvz., psichiatrą ar psichologą) ir rekomenduoti reguliariai tikrintis savo pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

Prevencija

Ar galiu užkirsti kelią psichosomatiniam sutrikimui?

Kai kurie žmonės yra genetiškai jautresni stresui. Šiuo atžvilgiu nieko negalite padaryti, kad išvengtumėte psichosomatinio poveikio.

Tačiau yra streso mažinimo ir valdymo strategijų, kurios gali padėti išvengti arba sumažinti fizinius ligos simptomus. Pavyzdžiai:

• Būkite realistai nustatydami, ką galite ir ko negalite kontroliuoti.
• Reguliariai mankštinkitės.
• Gauk pakankamai miego.
• Žurnalas, skirtas padidinti savo minčių ir jausmų suvokimą.
• Apriboti alkoholio vartojimą ir vengti rūkymo bei kitų medžiagų vartojimo.
• Valgykite sveiką maistą.
• Išlaikykite tokį svorį, kuris jums yra sveikas.
• Medituokite arba praktikuokite laipsnišką raumenų atpalaidavimą.
• Ieškokite paramos iš artimųjų.
• Nustatykite ribas ir ribas, kad sumažintumėte spaudimą sau.

Perspektyva / Prognozė

Kokios yra psichosomatinių sutrikimų turinčių žmonių perspektyvos?

Daugelis žmonių laikui bėgant išmoksta valdyti ir sumažinti somatinio skausmo simptomus. Tačiau net ir gydant, psichosomatiniai simptomai gali atsirasti ir išnykti visą gyvenimą.

Gyvenimas su

Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją dėl psichosomatinio sutrikimo?

Stresas gali paveikti jūsų kūną įvairiais būdais. Taigi, svarbu kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei patiriate lėtinį ar stiprų stresą, ypač jei turite lėtinę fizinę būklę, pvz., širdies liga ar diabetą.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui?

Jei patiriate daug streso ir turite fizinę būklę, gali būti naudinga užduoti savo paslaugų teikėjui šiuos klausimus:

• Kaip stresas veikia mano būklę?
• Ar dėl lėtinio streso man gresia kitos sąlygos?
• Kaip galiu valdyti savo stresą?
• Ar turite siuntimą pas psichiatrą, psichologą ar terapeutą?
• Kaip galėčiau geriau valdyti savo fizinę būklę?

Papildomi bendri klausimai

Kuo skiriasi psichosomatinis sutrikimas ir hipochondrija?

Ligos nerimo sutrikimas (hipochondrija) atsiranda, kai nerealiai baiminatės, kad turite rimtą sveikatos būklę arba kad turite didelę riziką susirgti. Galite klaidingai suprasti įprastas kūno funkcijas kaip ligos požymius.

Psichosomatinis sutrikimas atsiranda tada, kai stresas, kuris gali būti susijęs arba nesusijęs su fiziniais negalavimais, pablogina fizinę būklę.

Pastaba iš Klivlando klinikos

Jei patiriate lėtinį ar stiprų stresą, visada pravartu kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Stresas gali paveikti jūsų fizinę ir psichinę sveikatą keliais būdais. Nors mažai tikėtina, kad stresas yra vienintelė fizinės būklės priežastis, neabejotina, kad jis gali prisidėti prie daugelio sąlygų arba pabloginti jų atsiradimą. Pasitarkite su savo paslaugų teikėju apie būdus, kaip valdyti stresą ir pagerinti fizinę sveikatą. Jie gali padėti.

Taigi, mieli mano skaitytojai, tikiuosi, kad šis straipsnis jums padėjo geriau suprasti psichosomatinius sutrikimus. Atminkite, kad kūnas ir protas yra glaudžiai susiję, o rūpinimasis tiek fizine, tiek emocine sveikata yra be galo svarbus. Jei įtariate, kad susiduriate su šia problema, nedelskite kreiptis į specialistus – mes esame tam, kad jums padėtume.