Sveiki! Jau daug metų dirbu gydytoju Lietuvoje ir per tą laiką teko susidurti su įvairiausiais atvejais. Šiandien noriu pakalbėti apie priklausomą asmenybės sutrikimą (DPD). Nors šis sutrikimas nėra dažnai linksniuojamas, jis gali stipriai paveikti žmogaus gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime DPD simptomus ir gydymo galimybes, kad galėtumėte atpažinti šį sutrikimą ir laiku kreiptis pagalbos.
Priklausomas asmenybės sutrikimas (DPD) yra nerimo asmenybės sutrikimo tipas. Žmonės, sergantys DPD, dažnai jaučiasi bejėgiai, nuolankūs ir nepajėgūs savimi pasirūpinti. Jiems gali kilti sunkumų priimant paprastus sprendimus. Būklė gydoma psichoterapija (pokalbių terapija). Vaistai taip pat gali padėti.
Apžvalga
Kas yra priklausomas asmenybės sutrikimas?
Priklausomas asmenybės sutrikimas (DPD) yra psichikos sveikatos būklė, kuri apima pernelyg didelį poreikį rūpintis kitiems. DPD sergantis asmuo savo emocinius ar fizinius poreikius pasitiki artimais žmonėmis. Kiti gali juos apibūdinti kaip stokojančius ar prilipusius.
Žmonės, sergantys DPD, mano, kad negali pasirūpinti savimi. Jiems gali kilti sunkumų priimant kasdienius sprendimus, pavyzdžiui, ką dėvėti ar valgyti, be kitų patikinimo. Paprastai jie nesuvokia, kad jų mintys ir elgesys yra problemiški.
DPD yra viena iš būklių, vadinamų „C klasterio“ asmenybės sutrikimais, grupės. Jie apima nerimo ir baimės jausmus. Asmenybės sutrikimai yra ilgalaikiai elgesio modeliai, nesusiję su kultūrinėmis normomis (kaip iš mūsų tikimasi elgtis). Jie prasideda nesulaukę pilnametystės – vaikystėje ar paauglystėje. Asmenybės sutrikimai sukelia nerimą sergančiam asmeniui ir (arba) aplinkiniams.
Kuo skiriasi DPD ir BPD?
Priklausomas asmenybės sutrikimas (DPD) ir ribinis asmenybės sutrikimas (BPD) yra susiję su tarpasmeniniais sunkumais ir baime būti paliktam, tačiau jie yra skirtingi asmenybės sutrikimai.
BPD apima didelius nuotaikos svyravimus, santykių nestabilumą ir impulsyvumą. Žmonės, sergantys BPD, stipriai bijo būti apleisti ir jiems sunku reguliuoti savo emocijas, ypač pyktį.
DPD paprastai neapima nuotaikos svyravimų ir impulsyvumo. Žmonės, sergantys DPD, paprastai yra pasyvūs ir nuolankūs, nes nenori sukelti konfliktų savo santykiuose.
Kaip dažnas priklausomas asmenybės sutrikimas?
Mažiau nei 1 % suaugusiųjų JAV atitinka DPD kriterijus. Moterims ir žmonėms, kuriems gimus priskirta moteris, ji būdinga šiek tiek labiau nei vyrams ir žmonėms, gimus priskirtiems vyrams.
Simptomai ir priežastys
Priklausomas asmenybės sutrikimas (DPD) yra psichikos sveikatos būklė, kuri apima pernelyg didelį poreikį rūpintis kitiems.
Kokie yra priklausomos asmenybės sutrikimo simptomai?
Asmuo, turintis priklausomą asmenybės sutrikimą, gali turėti keletą elgesio simptomų, įskaitant:
- Sunku priimti kasdienius sprendimus, pavyzdžiui, ką apsirengti, be nuolatinio kitų patikinimo ir patarimų.
- Sunku savarankiškai pradėti užduotis.
- Stipri baimė nesugebėti savimi pasirūpinti.
- Nepatogių užduočių atlikimas ar savanoriška veikla, kad gautumėte kitų paramos ar globos.
- Reikia, kad kiti prisiimtų atsakomybę už įvairius savo gyvenimo aspektus.
- Vengti reikšti nesutarimus ar kurti konfliktus santykiuose dėl baimės prarasti santykius.
- Jaučiasi nepatogiai būdamas vienas.
- Baimė būti apleistas ir bejėgiškumo jausmas, kai santykiai baigiasi.
Žmonės su DPD linkę bendrauti tik su keliais žmonėmis, nuo kurių yra priklausomi. Jie taip pat labiau toleruoja fizinę, seksualinę ar emocinę prievartą, nes nenori prarasti santykių.
Kas sukelia priklausomą asmenybės sutrikimą?
Asmenybės sutrikimai, įskaitant DPD, yra viena iš mažiausiai suprantamų psichikos sveikatos sutrikimų. Tačiau mokslininkai mano, kad DPD vystosi dėl kelių veiksnių, įskaitant:
- Patyręs prievartą: Žmonėms, kurie anksčiau turėjo smurtinių santykių, yra didesnė DPD diagnozės rizika.
- Vaikystės trauma: Vaikams, patyrusiems prievartą prieš vaikus (įskaitant žodinį smurtą) arba nepriežiūrą, gali išsivystyti DPD. Tai taip pat gali turėti įtakos žmonėms, kurie vaikystėje patyrė gyvybei pavojingą ligą.
- Genetika: Asmeniui, kurio biologinis šeimos narys serga DPD ar kitu nerimo sutrikimu, gali būti DPD diagnozė.
- Tam tikras kultūrinis, religinis ar šeimos elgesys: Kai kuriems žmonėms DPD gali išsivystyti dėl kultūrinės ar religinės praktikos, pabrėžiančios pasitikėjimą valdžia.
Diagnozė ir testai
Kaip diagnozuojamas priklausomas asmenybės sutrikimas?
Asmenybė toliau vystosi vaiko ir paauglio vystymosi metu. Dėl šios priežasties sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paprastai diagnozuoja priklausomą asmenybės sutrikimą tik sulaukus 18 metų. Paslaugų teikėjams reikia įrodymų, kad šie elgesio modeliai yra ilgalaikiai ir laikui bėgant tikrai nepasikeitė.
Asmenybės sutrikimus, įskaitant DPD, gali būti sunku diagnozuoti. Taip yra todėl, kad dauguma jį turinčių žmonių nemano, kad jų elgesys ar mąstymas turi problemų.
Kai jie kreipiasi pagalbos, tai dažnai nutinka dėl tokių sąlygų kaip nerimas ar depresija dėl problemų, kurias sukelia jų asmenybės sutrikimas, pavyzdžiui, santykių ar darbo sunkumai.
Kai psichikos sveikatos specialistas, pavyzdžiui, psichologas ar psichiatras, įtaria, kad kažkas gali turėti priklausomą asmenybės sutrikimą, jie dažnai užduoda plačius, bendrus klausimus, kurie paaiškins:
- Praeities istorija.
- Santykiai.
- Ankstesnė darbo istorija.
- Realybės testavimas.
Asmuo, įtariamas sergančiu DPD, gali nesuvokti savo elgesio ir mąstymo modelių. Taigi psichikos sveikatos specialistai dažnai dirba su asmens šeima ir draugais, kad surinktų daugiau informacijos apie jų elgesį ir istoriją.
DSM-5 priklausomos asmenybės sutrikimo diagnostikos kriterijai
Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai priklausomo asmenybės sutrikimo diagnozę grindžia Amerikos psichiatrų asociacijos nustatytais kriterijais. Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM-5).
Priklausomo asmenybės sutrikimo diagnostikos kriterijai apima nuolatinį bent penkių iš šių elgesio modelių:
- Sunkumai priimant kasdienius sprendimus be daugybės kitų patarimų ir patikinimo.
- Reikia, kad kiti būtų atsakingi už svarbiausius savo gyvenimo aspektus.
- Sunku nesutikti su kitais, nes jie bijo prarasti paramą ar pritarimą.
- Sunku pradėti projektus savarankiškai, nes jie nepasitiki savo sprendimais ir sugebėjimais.
- Noras žengti daug pastangų (pavyzdžiui, atlikti nemalonias užduotis), kad gautumėte kitų paramos.
- Būdami vieni jaučiasi nepatogiai arba bejėgiai, nes bijo, kad negali pasirūpinti savimi.
- Skubiai reikia užmegzti naujus santykius su žmogumi, kuris rūpinsis ir palaikys, kai nutrūks artimi santykiai.
- Nerealus nerimas, kad liks pasirūpinti savimi.
Valdymas ir gydymas
Koks yra priklausomos asmenybės sutrikimo gydymas?
Asmenybės sutrikimus gydyti sunku, nes šiomis ligomis sergantys žmonės turi giliai įsišaknijusius mąstymo ir elgesio modelius, kurie gyvuoja daugelį metų.
DPD sergančių žmonių gydymas yra veiksmingiausias, kai dalyvauja ir palaiko artimieji. Paprastai tai apima psichoterapiją ir, galbūt, vaistus.
DPD psichoterapija
Psichoterapija (pokalbių terapija) yra pasirinktas asmenybės sutrikimų gydymas. Gydymo tikslas – padėti jums atskleisti motyvus ir baimes, susijusias su jūsų mintimis ir elgesiu. Be to, galite išmokti pozityviau bendrauti su kitais.
Dvi specifinės psichoterapijos rūšys, galinčios padėti žmonėms, sergantiems DPD, yra:
- Psichodinaminė terapija: Šio tipo terapija orientuota į psichologines emocinių kančių šaknis. Per savirefleksiją pažvelgi į probleminius santykius ir elgesio modelius savo gyvenime. Tai padeda geriau suprasti save. Tai gali padėti pakeisti jūsų santykius su kitais žmonėmis ir aplinka.
- Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Tai struktūrizuota, į tikslą orientuota terapijos rūšis. Terapeutas ar psichologas padeda atidžiai pažvelgti į savo mintis ir emocijas. Jūs suprasite, kaip jūsų mintys veikia jūsų veiksmus. Naudodamiesi CBT galite atsikratyti neigiamų minčių ir elgesio. Išmoksite priimti sveikesnius mąstymo modelius ir įpročius. DPD terapija gali būti ypač sutelkta į jūsų nepriklausomybės baimių ir sunkumų, susijusių su pasitikėjimu, tyrimą.
Vaistai nuo DPD
Šiuo metu nėra vaistų, galinčių gydyti asmenybės sutrikimus. Tačiau yra vaistų nuo depresijos ir nerimo, kurių taip pat gali turėti žmonės, turintys priklausomą asmenybės sutrikimą. Gydant šias sąlygas gali būti lengviau gydyti DPD.
Tačiau norint pasiekti geriausių rezultatų, vaistus reikėtų vartoti kartu su psichoterapija.
Prevencija
Ar galima išvengti priklausomo asmenybės sutrikimo?
Jūs negalite užkirsti kelio priklausomam asmenybės sutrikimui. Tačiau gydymas gali padėti sumažinti jo sukeliamas problemas. Kreipimasis pagalbos iš karto, kai tik atsiranda simptomų, gali padėti sumažinti asmens gyvenimo, šeimos ir draugystės sutrikimus.
Perspektyva / Prognozė
Kokia yra priklausomo asmenybės sutrikimo prognozė?
Priklausomo asmenybės sutrikimo prognozė (perspektyva) priklauso nuo to, ar jis gydomas, ar ne.
Negydomas DPD gali sukelti:
- Papildomos psichinės sveikatos sąlygos, pvz., depresija ir narkotikų vartojimo sutrikimas.
- Santykių sunkumai.
- Didesnė tikimybė patirti fizinę, emocinę ar seksualinę prievartą.
Žmonės, sergantys DPD, taip pat dažniau linkę į savižudybę ir bando nusižudyti. Jei jūs ar jūsų artimas žmogus galvoja apie savižudybę, telefonu surinkite 988, kad pasiektumėte „Suicide and Crisis Lifeline“. Kas nors gali jums padėti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
Svarbu atsiminti, kad priklausomas asmenybės sutrikimas (DPD) yra psichinės sveikatos būklė. Kaip ir visų psichikos sveikatos sutrikimų atveju, pagalbos kreipimasis iš karto, kai tik atsiranda simptomų, gali padėti sumažinti jūsų gyvenimo trukdžius. Psichikos sveikatos specialistai gali pasiūlyti gydymo planus, kurie gali padėti jums valdyti savo mintis ir elgesį.
DPD sergančių žmonių artimieji dažnai patiria stresą, depresiją ir izoliaciją. Svarbu pasirūpinti savo psichine sveikata ir kreiptis pagalbos, jei jaučiate šiuos simptomus.
Taigi, mieli skaitytojai, svarbu atsiminti, kad priklausomas asmenybės sutrikimas yra rimta, bet išgydoma būklė. Kaip gydytojas, ilgus metus stebiu pacientus, kovojančius su DPD. Galiu drąsiai teigti – psichologija yra galinga priemonė, galinti padėti atgauti kontrolę savo gyvenime. Jei atpažįstate simptomus savyje ar artimame žmoguje, nedelskite – kreipkitės profesionalios pagalbos.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus