Priepuoliai: Kas Tai Yra, Priežastys, Simptomai Ir Tipai

Priepuoliai yra ūminės sveikatos problemos, kurioms būdingi staigūs ir intensyvūs klinikiniai simptomai. Dažniausios priepuolių priežastys gali apimti stresą, miego trūkumą, hormoninius pokyčius ar net netinkamą mitybą. Šie epizodai gali pasireikšti įvairiais būdais, nuo galvos svaigimo ir silpnumo iki traukulių ir net sąmonės netekimo. Svarbu sugebėti atpažinti priepuolių tipus, kad būtų galima tinkamai juos įvertinti bei gydyti. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius dalykus apie priepuolius, kad geriau suprastume, kaip jie veikia žmonių sveikatą.

Apžvalga

Kai ištinka traukuliai, sutrinka elektros signalų srautas jūsų smegenyse.

Kas yra priepuolis?

Priepuolis yra sveikatos būklė, kai jūsų smegenyse atsiranda laikinas, nesustabdomas elektrinio aktyvumo padidėjimas. Kai taip nutinka, paveiktos smegenų ląstelės nekontroliuojamai siunčia signalus kitiems aplinkiniams. Tokia elektrinė veikla perkrauna paveiktas smegenų sritis.

Ši perkrova gali sukelti daugybę simptomų ar pasekmių. Galimi simptomai yra nenormalūs pojūčiai, alpimas ir nekontroliuojami raumenų judesiai. Gydymo galimybės, priklausomai nuo priepuolio tipo, apima vaistus, operacijas ir specialius dietos pokyčius.

Terminas „priepuolis“ kilęs iš senovinio daugelio kultūrų tikėjimo, kad priepuoliai buvo piktosios dvasios ar demono apsėdimo požymis. Tačiau šiuolaikinė medicina atskleidė tiesą: kiekvienas gali turėti priepuolių, o kai kurie žmonės juos gali turėti lengviau nei kiti.

Kuo skiriasi priepuoliai ir epilepsija?

Skirtumo tarp priepuolių ir epilepsijos supratimas prasideda žinant, kad priepuoliai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas, priklausomai nuo kodėl jie vyksta:

Išprovokuoti traukuliai: Taip nutinka dėl kitų būklių ar aplinkybių (aukštos karščiavimo, alkoholio ar narkotikų vartojimo nutraukimo, mažo cukraus kiekio kraujyje). Išprovokuoti priepuoliai sudaro apie 25–30 % visų priepuolių.
Neišprovokuoti traukuliai: Tai nėra esamos sveikatos būklės ar aplinkybių simptomai ir atsiranda, kai žmogaus smegenys gali lengviau sukelti spontaniškus traukulius. Tai taip pat apima traukulius, kurie atsiranda praėjus daugiau nei septynioms dienoms po konkrečios priežasties (pvz., galvos traumos ar insulto).

Epilepsija yra smegenų liga, dėl kurios kyla spontaniškų, neišprovokuotų priepuolių rizika. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ją diagnozuoja, kai turite bent du neišprovokuotus priepuolius arba turite vieną neišprovokuotą priepuolį ir turite didelę riziką, kad per ateinančius 10 metų turėsite dar bent vieną priepuolį. Vienintelis neišprovokuotas priepuolis padidina kito priepuolio tikimybę. Išprovokuotų priepuolių nepakanka, kad paslaugų teikėjas galėtų diagnozuoti epilepsiją.

Kam tai turi įtakos?

Kiekvienas gali turėti traukulių, tačiau kai kurie žmonės turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jie įvyksta lengviau. Tam tikro amžiaus priepuoliai taip pat labiau tikėtini. Vaikai dažniau patiria traukulius ir epilepsiją, tačiau daugelis iš jų išauga. Priepuolių ar epilepsijos rizika taip pat didėja sulaukus 50 metų dėl ligų, tokių kaip insultas.

Kaip dažni priepuoliai?

Priepuoliai yra nedažni, tačiau dauguma žmonių juos vis dar gerai žino. Iki 11% žmonių JAV turės bent vieną priepuolį per savo gyvenimą.

Epilepsija yra daug rečiau. Nuo 1% iki 3% žmonių JAV susirgs epilepsija per savo gyvenimą.

Kaip priepuoliai veikia mano kūną?

Jūsų smegenyse yra milijardai ląstelių, žinomų kaip neuronai. Šios ląstelės perduoda ir perduoda cheminius ir elektrinius signalus viena kitai. Vienas neuronas jūsų smegenyse jungiasi su tūkstančiais kitų, sudarydamas bendravimo tinklus. Šie tinklai yra tai, kaip skirtingos jūsų smegenų dalys veikia kartu, kad galėtumėte spręsti problemas, saugoti prisiminimus ir judėti.

Priepuoliai įvyksta, kai dėl gedimo neuronai nekontroliuojamai skleidžia elektrinius signalus. Tai sukelia domino efektą, o tai reiškia, kad vis daugiau neuronų sugenda. Kuo daugiau blogai funkcionuojančių neuronų, tuo didesnis priepuolio poveikis. Jei šie sutrikimai atsiranda pakankamai dažnai, jie gali paveikti jūsų smegenų ląstelių darbą ir palengvinti traukulių atsiradimą.

Jei jie kartojasi arba traukuliai tęsiasi per ilgai, šie elektros sutrikimai sugadins ir sunaikins jūsų smegenų ląsteles. Kai taip nutinka pakankamai neuronų tam tikroje jūsų smegenų dalyje, rezultatas gali būti nuolatinis smegenų pažeidimas.

Traukuliai taip pat gali sukelti didelių kraujo cheminių pokyčių, nes jūsų kūnas bando valdyti fizinį traukulių poveikį. Cheminiai kraujo pokyčiai gali sukelti nuolatinį smegenų pažeidimą, jei jie trunka per ilgai.

Kaip priepuolio plitimas veikia jūsų kūną

Priepuolių tipai iš dalies priklauso nuo to, kur jie atsiranda jūsų smegenyse. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali nustatyti, kur jie įvyko, remdamasis jūsų simptomais.

Priepuolio vieta dažniausiai būna dviem pagrindiniais būdais:

Generalizuoti traukuliai: Tai priepuoliai, atsirandantys abiejose jūsų smegenų pusėse (pusrutuliuose). Šie priepuoliai dažniausiai sukelia sunkesnius padarinius ir simptomus.
Židinio priepuoliai: Taip pat žinomi kaip daliniai traukuliai, jie atsiranda tik viename pusrutulyje. Tai reiškia, kad simptomai pasireiškia tik tam tikroje kūno dalyje arba vienoje kūno pusėje. Tačiau židininiai traukuliai kartais gali išplisti ir tapti generalizuotais priepuoliais.

Epilepsinė būklė

Status epilepticus įvyksta, kai priepuolis trunka ilgiau nei penkias minutes arba ištinka daugiau nei vienas priepuolis be pakankamai laiko atsigauti. Status epilepticus yra gyvybei pavojinga medicininė pagalba, nes ji gali sukelti smegenų pažeidimą ar net mirtį.

Kitos problemos ir pasekmės

Priepuoliai dažnai apima apalpimą. Kai taip atsitiks, kyla pavojus susižaloti nukritus arba dėl to, ką tuo metu darote (pvz., vairuojant ar valdant mechanizmus).

Simptomai ir priežastys

Ar yra kokių nors įspėjamųjų ženklų prieš priepuolį?

Daugelis žmonių išgyvena periodą, kai jie jaučia, kad ištiks priepuolis. Šis pasiruošimo laikas, žinomas kaip prodromas (rimai su „kupolu“), kartais gali apimti tai, kas žinoma kaip „aura“. Aura iš tikrųjų yra židinio priepuolio simptomas, kuris paveikia tik vieną jūsų smegenų pusę.

Kai židinio priepuoliai neplinta, aura yra vienintelis priepuolio poveikis. Kai židininiai priepuoliai išplinta per smegenis, aura yra labiau įspėjamasis ženklas, kad netrukus įvyks sunkesnis priepuolis.

Auros taip pat gali būti įvairių formų. Jie apima:

Sensoriniai simptomai. Jei aura paveikia jūsų smegenų sritis, susijusias su jūsų pojūčiais, šie neuronai gali klaidingai veikti taip, lyg gautų tikrą įvestį. Tai gali sukelti tokius simptomus kaip ryški šviesa arba daiktų iškraipymai, netikėtų garsų išgirdimas, staigūs netikėti skoniai ar kvapai ir keisti odos pojūčiai.
Emociniai pokyčiai. Auros kai kuriems žmonėms sukelia neigiamas emocijas, tokias kaip baimę ar nerimą, arba teigiamas emocijas, tokias kaip džiaugsmas ar susijaudinimas. Kiti žmonės gali jausti déjá vu (tariama „day-zha voo“, prancūziškas terminas, nurodantis, kai nauja patirtis kažkaip atrodo pažįstama) arba jamais vu (tariama „zha-may voo“, prancūziškas terminas, reiškiantis, kai pažįstama patirtis kažkaip atrodo nauja. ).
Autonominiai simptomai. Auros gali paveikti kūno sistemas, kurias jūsų smegenys veikia automatiškai. Kai kurie pavyzdžiai: prakaitavimas, per daug seilių išsiskyrimas arba seilėtekis ir jūsų odos blyškumas arba paraudimas. Dažna aura yra „skrandžio sukilimas“, kylantis jausmas jūsų pilve.

Kokie yra priepuolio simptomai?

Įvairių tipų priepuoliai turi skirtingus simptomus, o simptomų aprašymas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui gali padėti diagnozuoti ir gydyti jūsų turimus priepuolius. Du pagrindiniai priepuolių tipai yra generalizuoti ir židininiai.

Generalizuoti traukuliai

Pagrindiniai generalizuotų priepuolių tipai yra šie:

Toniniai-kloniniai traukuliai.
Nebuvimo priepuoliai.

Toniniai-kloniniai traukuliai

Anksčiau žinomi kaip „grand mal“ priepuoliai (prancūziškai „didžioji liga“), dažniausiai atpažįstami toniniai-kloniniai traukuliai. Jie vyksta šiais etapais:

Tonikas (paprastai 10–30 sekundžių): Šios fazės metu alpstate, nes įsitempia visi jūsų raumenys. Kritimai ir sužalojimai yra dažni.
Kloninis (paprastai 30–60 sekundžių, bet kartais ilgiau): Ši fazė apima nekontroliuojamus traukulius (raumenų judesius).
Atsigavimas po traukulių (iki 30 minučių): Šios fazės metu pabundate ir grįžtate į tą, koks buvote prieš priepuolį. Sumišimas ir raumenų skausmai yra dažni.

Nebuvimo priepuoliai

Anksčiau žinomi kaip „petit mal“ (prancūziškai „maža liga“) priepuoliai, dažniausiai pasitaikantys vaikams. Nebuvimo priepuoliai dažnai atrodo kaip pasvajoti, „išsiskiriantys“ arba spoksantys į tolį („tūkstančio jardų žvilgsnis“). Šie priepuoliai greitai baigiasi ir nereikia atsigauti.

Nebuvimo priepuoliai yra trumpalaikiai, bet jūs galite turėti dešimtis ar net šimtus kartų per dieną. Jie lengvai painiojami dėl išsiblaškymo ar mokymosi negalios ženklo.

Kiti generalizuotų traukulių tipai

Generalizuoti priepuoliai gali atsirasti kitais būdais, kurie yra panašūs į aukščiau išvardytus:

Toniniai traukuliai: Kaip toninis-kloninis priepuolis, bet nėra kloninės fazės. Žmonės per jas apalpsta ir sutvirtėja, tačiau jiems nėra traukulių.
Kloniniai traukuliai: Taip pat kaip toninis-kloninis priepuolis, bet nėra toninės fazės. Jų metu žmonės alpsta ir eina tiesiai į traukulius, neįsitempę raumenų.
Atoniniai priepuoliai: Tai taip pat žinomi kaip „numetimo atakos“. Atoninio priepuolio metu žmonės praranda savo kūno raumenų kontrolę, todėl jie staiga nukrenta ant žemės. Jų metu yra didelė rizika susižeisti nukritus. Tokio pobūdžio priepuoliai dažniausiai pasitaiko sergant Lennox-Gastaut sindromu, sunkia vaikų epilepsijos forma.
Miokloniniai traukuliai: Tai apima greitą trūkčiojimą ar trūkčiojimą, kuris paveikia vieną raumenį arba sujungtų raumenų grupę. Kai jis pažeidžia koją stovint, galite nukristi. (PASTABA: nors tai yra panašu į miokloninį trūkčiojimą, kuris yra staigus raumenų trūkčiojimas jums užmiegant, jie nėra tas pats. Miokloniniai trūkčiojimai, atsirandantys užmiegant, yra normalūs ir ne požymis traukuliai ar epilepsija).

Židinio priepuoliai

Židinio priepuoliai paveikia mažesnę jūsų smegenų sritį ir lieka viename pusrutulyje. Jie taip pat žinomi kaip daliniai priepuoliai, o auros, kai jos įvyksta, atsiranda prieš tai. Simptomai, tokie kaip nekontroliuojami raumenų judesiai, gali išplisti į skirtingas vienos kūno pusės vietas, pvz., nuo vienos veido pusės iki rankos ar pėdos toje pačioje pusėje.

Loe rohkem: Šlaplė: vieta, anatomija, funkcija ir sąlygos

Židinio priepuoliai apima šiuos potipius:

Paprasti židininiai traukuliai: kartais vadinami paprastais daliniais priepuoliais, apie juos žinote, kai jie atsiranda. Esant tokiam priepuoliui, aura yra pats priepuolis, o ne tik įspėjamasis ženklas.
Kompleksiniai židininiai traukuliai: Tai kartais vadinami sudėtingais daliniais priepuoliais. Tai sutrikdo jūsų supratimą apie tai, kas vyksta su jumis ar aplink jus.

Auros kaip įspėjamieji ženklai

Kai židininis priepuolis išplinta į kitą smegenų pusę, jis gali virsti generalizuotu toniniu-kloniniu priepuoliu. Jei praeityje jus ištiko traukuliai arba žinote, kad sergate epilepsija, aurą turėtumėte laikyti įspėjamuoju ženklu. Norėdami apsisaugoti, galite atlikti šiuos veiksmus:

Būkite kuo saugesni. Sėdėkite arba atsigulkite, kad nenukristumėte ir nesusižeistumėte. Taip pat turėtumėte nustoti tai, ką darote, pavyzdžiui, vairuojant, naudojant sunkiasvores mašinas ar įrankius.
Susisiekite su žmogumi, kuriuo pasitikite, kad jums padėtų. Pasakykite jiems, kur esate ir kaip jus rasti.
Jei negalite susisiekti su pažįstamu žmogumi, pasakykite kam nors iš savo artimųjų kuris eina atsakingas pareigas ar valdžią, kad, jūsų manymu, jus ištiks priepuolis. To pavyzdys gali būti pasakymas policijos pareigūnui ar apsaugos darbuotojui, mokytojui ar parduotuvės darbuotojui.

Kas sukelia traukulius?

Priepuoliai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Jie apima:

Aneurizmos.
Smegenų navikai (įskaitant vėžį).
Smegenų hipoksija (deguonies trūkumas).
Sunkus smegenų sukrėtimas ir trauminis smegenų sužalojimas.
Degeneracinės smegenų ligos, tokios kaip Alzheimerio liga arba frontotemporalinė demencija.
Narkotikai ir alkoholis (tai apima receptinius vaistus, pramoginius vaistus ir net kofeiną).
Narkotikų ar alkoholio atsisakymas.
Eklampsija (būklė, kai aukštas kraujospūdis nėščioms moterims gali sukelti traukulius).
Elektrolitų problemos, ypač mažas natrio kiekis (hiponatremija), kalcio ar magnio kiekis.
Karščiavimas, ypač didelis (skaitykite daugiau apie karščiavimo priepuolius, įskaitant tai, ką daryti mylimam žmogui ar vaikui, kuris ja serga; jie labai dažni vaikams, o jų atsiradimas šiek tiek padidina priepuolių ar epilepsijos riziką vėliau gyvenime) .
Jautrumas mirksinčiai arba mirgančiajai šviesai.
Genetiniai sutrikimai (būklės, kurias turite gimimo metu, kurias paveldėjote iš vieno ar abiejų biologinių tėvų).
Su hormonais susiję pokyčiai. Pavyzdžiui, katameninė epilepsija gali turėti įtakos žmonėms, turintiems menstruacinį ciklą, todėl tam tikruose ciklo taškuose traukuliai atsiranda dažniau.
Infekcijos (ypač encefalitas ar meningitas). Infekcijos gali atsirasti dėl virusų, bakterijų, parazitų ar grybelių.
Uždegimas dėl autoimuninių ligų (kai jūsų imuninė sistema atakuoja jūsų smegenis).
Metabolizmo problemos, ypač didelis cukraus kiekis kraujyje (hiperglikemija) arba mažas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija).
Psichikos sveikatos problemos (žinomos kaip psichogeniniai priepuoliai), pavyzdžiui, konversijos sutrikimas.
Smegenų struktūros problemos (ypač nuo gimimo).
Sepsis.
Insultas arba trumpalaikiai išemijos priepuoliai (TIA).
Toksinai ir nuodai (pvz., apsinuodijimas anglies monoksidu arba sunkiaisiais metalais).

Kokie priepuoliai pasireiškia vaikams?

Vaikai gali turėti traukulių dėl bet kurios iš aukščiau išvardytų priežasčių. Karščiavimas yra viena dažniausių vaikystės priepuolių priežasčių. Kitos priežastys:

Nepilnamečių miokloninė epilepsija. Ši būklė paprastai prasideda paauglystės viduryje. Pagrindinis šio tipo epilepsijos simptomas yra vienas ar keli miokloniniai priepuoliai abiejose pusėse. Paprastai tai atsitinka pabudus ryte ir dažniau būna dėl miego trūkumo. Taip pat galimi toniniai-kloniniai ir absansiniai traukuliai.
Lennox-Gastaut sindromas. Ši sunki vaikų epilepsijos forma sukelia įvairių tipų priepuolius ir smegenų pažeidimus. Taip pat dažni vystymosi vėlavimai. Jis turi didelę traumų riziką, nes dažnai sukelia atoninius priepuolius („kritimo priepuolius”).

Ar priepuoliai yra užkrečiami?

Ne, priepuoliai nėra užkrečiami. Nors galite platinti tokias ligas kaip jas sukeliančios infekcijos, nė viena tikrai nesukels traukulių. Be to, kai kurios priepuolius sukeliančios būklės yra genetinės (galite jas paveldėti arba galite perduoti savo vaikams).

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas priepuolis?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, paprastai neurologas, gali diagnozuoti priepuolį, remdamasis simptomais ir tam tikrais diagnostiniais tyrimais. Šie testai gali padėti patvirtinti, ar jus ištiko priepuolis, ar ne, ir, jei patyrėte, kas jį galėjo sukelti. Genetiniai testai taip pat gali padėti nustatyti paveldimas ligas, kurios sukelia traukulius (o kartais net labiausiai tikėtiną priepuolių tipą).

Pagrindinė priepuolių diagnozavimo dalis yra nustatyti, ar yra židinio taškas – tam tikra sritis, kurioje prasideda priepuoliai. Priepuolių židinio taško nustatymas gali labai pakeisti gydymą.

Kokie tyrimai bus atliekami norint diagnozuoti šią būklę?

Galimi testai, padedantys diagnozuoti priepuolius, yra šie:

Elektroencefalograma (EEG).
Kraujo tyrimai (jie ieško medžiagų apykaitos ir kraujo cheminių medžiagų disbalanso, imuninės sistemos problemų, toksinų ir nuodų).
Kompiuterinė tomografija (CT).
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Spinalinis bakstelėjimas (juosmens punkcija).

Teikėjai taip pat gali rekomenduoti testus, jei įtaria sužalojimus, šalutinį poveikį ar priepuolio komplikacijas. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas yra geriausias asmuo, galintis pasakyti jums (arba asmeniui, kurį pasirenkate priimti medicininius sprendimus už jus), kokius tyrimus jis rekomenduoja ir kodėl.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas priepuolis ir ar yra gydymas?

Išprovokuotų priepuolių atveju, gydant ar išgydžius priepuolius sukeliančią būklę, jie paprastai išnyksta. Tais atvejais, kai pagrindinė būklė nėra išgydoma ar nepagydoma, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali rekomenduoti vaistus, kad sumažintų jūsų priepuolių sunkumą ir jų pasireiškimo dažnumą.

Paslaugų teikėjai paprastai nerekomenduoja gydyti pirmą kartą atsiradusių neišprovokuotų traukulių. Taip yra todėl, kad nėra tikrumo, kad įvyks kitas. Išimtis yra, jei asmuo turi didesnę riziką patirti kitą priepuolį arba kai asmuo turi epilepsinę būklę. Epilepsinės būklės sustabdymas yra labai svarbus, nes tai gali sukelti nuolatinį smegenų pažeidimą arba mirtį. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali naudoti jūsų ligos istoriją ir testus, pvz., EEG, kompiuterinę tomografiją ar MRT, kad nustatytų, ar jums yra didesnė kito priepuolio rizika.

Kokie vaistai ar gydymo būdai naudojami?

Priepuolių gydymo būdai labai skiriasi. Taip yra todėl, kad išprovokuotų priepuolių gydymas beveik visiškai priklauso nuo priežasties. Su epilepsija susijusių priepuolių gydymas taip pat priklauso nuo priepuolių tipo (-ų), kodėl jie atsiranda ir kokie gydymo būdai veiksmingiausi.

Galimi epilepsijos priepuolių gydymo būdai yra vienas ar keli iš šių:

Vaistai. Tai yra pirmoji epilepsija sergančių žmonių gydymo linija. Įvairių rūšių vaistai gali sustabdyti priepuolius, kai jie atsiranda, o kiti vaistai gali užkirsti kelią priepuoliams arba padaryti juos rečiau. Intraveniniai (IV) vaistai gali gydyti traukulius, kai tai vyksta. Taip pat galite kasdien vartoti vaistus, kad išvengtumėte traukulių arba sumažintumėte jų dažnumą.
Epilepsijos chirurgija. Kai vaistai neveikia, operacija kartais gali sustabdyti priepuolius, pašalindama arba atjungdama probleminę sritį nuo likusių smegenų. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paprastai rekomenduos įvertinti epilepsijos operaciją, jei priepuoliai tęsiasi, nepaisant to, kad buvo išbandyti du vaistai nuo traukulių rekomenduojamomis dozėmis.
Dietos pokyčiai. Mažai arba be angliavandenių (ketogeninė) dieta kartais gali visiškai sustabdyti epilepsijos priepuolius arba sumažinti jų pasireiškimo dažnumą. Šios dietos gali padėti, kai vaistai neveikia. Jei operacija neįmanoma, kai kuriems žmonėms tokios dietos gali būti alternatyva.
Smegenų stimuliavimas. Šio gydymo metu naudojamas į jūsų smegenis implantuotas prietaisas, kuris tiekia silpną elektros srovę. Ta srovė trukdo priepuoliui ir bando sustabdyti elektrinį aktyvumą. Šiuo metu yra dvi smegenų stimuliacijos formos – gilioji smegenų stimuliacija ir reaguojanti neurostimuliacija.
Vagalinio nervo stimuliavimas. 10-asis kaukolės nervas, makšties nervas, jungiasi tiesiogiai su jūsų smegenimis. Elektros stimuliacija kairėje šio nervo pusėje gali padėti sumažinti traukulių dažnumą.

Gydymo komplikacijos / šalutinis poveikis

Priepuolių gydymo komplikacijos labai skiriasi, priklausomai nuo priežasties, priepuolio tipo, gydymo tipo ir kt. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas yra geriausias asmuo, galintis pasakyti, koks šalutinis poveikis ar komplikacijos yra labiausiai tikėtinos jūsų atveju. Taip yra todėl, kad jie gali suteikti jums konkrečios informacijos apie jūsų konkretų atvejį.

Kaip galiu pasirūpinti savimi arba valdyti pirmą kartą ištikusius priepuolius?

Jūs neturėtumėte bandyti savarankiškai diagnozuoti ar gydyti priepuolio. Taip yra todėl, kad traukuliai dažnai yra labai rimtų sveikatos sutrikimų, turinčių įtakos jūsų smegenims, požymis. Jei jums ar mylimam žmogui priepuolis ištinka pirmą kartą, kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali pasakyti, kokių simptomų ar pasekmių reikia stebėti, o tai gali reikšti, kad po priepuolio jums reikia medicininės priežiūros.

Ką turėčiau daryti, jei ką nors, su kuriuo esu, ištiko traukuliai?

Jei esate su žmogumi, kurį ištiko priepuolis, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti teikdami pirmąją pagalbą. Kai kurie, ką daryti, ir ko negalima, apima:

Dos

Įsitikinkite, kad jie gali kvėpuoti. Atlaisvinkite visus drabužius aplink kaklą, kad įsitikintumėte, jog jis kvėpuoja.
Perkelkite nuo jų pavojingus daiktus. Tai apima lūžtančius daiktus, kurie gali nukristi ir juos sužaloti. Jei jie nešioja akinius, atsargiai nuimkite akinius ir padėkite juos nepasiekiamoje vietoje.
Padėkite juos į gelbėjimo padėtį. Pasukite žmogų ant šono. Ši padėtis padeda apsaugoti žmogaus gebėjimą kvėpuoti ir neleidžia įkvėpti skysčių, pavyzdžiui, seilių ar vėmimo.
Stenkitės kuo geriau nustatyti priepuolio laiką. Nurodymas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, kiek laiko truko priepuolis, gali būti svarbi informacija. Tai taip pat gali padėti žinoti, ar reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Likite su jais, kol jie išeis iš priepuolio ir atsigaus. Žmonės, kuriuos ištiko traukuliai, dažnai jaučiasi sutrikę arba išsigando, kai atsibunda ir grįžta į normalią būseną. Padėkite juos nuraminti ir paguosti.
Pabudę įsitikinkite, kad jiems viskas gerai. Jei po priepuolio jie patyrė kokių nors sužalojimų, patikrinkite, ar jiems reikia medicininės priežiūros. Jei asmuo susitrenkė galvą arba yra pavojus susižaloti galvą, kaklą ar nugarą, saugiausia yra kreiptis į gydytoją ir įsitikinti, kad nėra rimtų sužalojimų, kurių nematote.
Kreipkitės pagalbos, jei asmuo turi epilepsinę būklę. Skambinkite 911 (arba vietinių pagalbos tarnybų numeriu), jei priepuolis trunka ilgiau nei penkias minutes arba asmuo ištiko kitą priepuolį prieš atsigaunant po pirmojo. Status epilepticus yra gyvybei pavojinga medicininė pagalba. Taip pat turėtumėte kviesti greitąją pagalbą, jei jie nepradeda atsigauti arba nereaguoja ilgiau nei 10–15 minučių po to, kai baigiasi traukuliai. Tai gali būti priepuolio, kuris tęsiasi jų smegenyse, požymis, net jei jų kūnas nebedreba.

Loe rohkem: Karbinoksamino kapsulės arba tabletės

Nereikia

Nevaržykite jų. Galite sužeisti žmogų arba susižaloti patys.
Nieko nedėkite jiems į burną. Yra daug mitų apie traukulius ir epilepsiją. Vienas iš mitų yra tai, kad ką nors įdėjus žmogui į burną, pavyzdžiui, diržą ar šaukštą, jis gali neleisti nuryti ar prikąsti liežuvio. ++Nedaryk šito.++ Neturėtumėte nieko kišti į burną žmogui, kuriam ištinka traukuliai. Galite sužeisti juos arba susižaloti patys.
Nepanikuokite. Būk ramus. Jei aplinkiniai puola į paniką, kuo geriau juos nuraminkite. Beveik 98% priepuolių trunka ne ilgiau kaip penkias minutes.

Kaip greitai po gydymo pasijusiu geriau?

Laikas atsigauti po gydymo priklauso nuo priepuolių tipų ir gydymo. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali pasakyti, ko turėtumėte tikėtis, įskaitant tai, kiek laiko turėsite atsigauti ir kada turėtumėte pradėti jaustis geriau.

Prevencija

Kaip galiu sumažinti savo riziką?

Priepuolių rizika gresia kiekvienam, be to, jie įvyksta nenuspėjamai, todėl visiškai jų išvengti neįmanoma. Geriausias dalykas, kurį galite padaryti, yra vengti galimų priežasčių, kad sumažintumėte priepuolių tikimybę.

Geriausi dalykai, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte priepuolių riziką, yra šie:

Valgykite subalansuotą mitybą ir išlaikykite jums sveiką svorį. Daugelis būklių, susijusių su jūsų kraujotakos ir širdies sveikata, ypač insultas, gali pažeisti jūsų smegenų sritis. Tai viena iš pagrindinių vyresnių nei 65 metų žmonių traukulių priežasčių. Tai taip pat gali padėti išvengti elektrolitų problemų (pavyzdžiui, per daug arba per mažai natrio).
Neignoruokite infekcijų. Ypač svarbu gydyti akių ir ausų infekcijas. Jei šios infekcijos plinta į jūsų smegenis, jos gali sukelti traukulius. Infekcijos taip pat gali sukelti aukštą karščiavimą, o tai gali sukelti traukulius.
Dėvėkite saugos įrangą. Galvos traumos yra pagrindinė traukulių priežastis. Saugos įrangos (šalmų, saugos diržų, atramų ir kt.) naudojimas, kai tik reikia, gali padėti išvengti sužalojimo, dėl kurio gali ištikti priepuolis.
Nepiktnaudžiaukite alkoholiu, receptiniais ar pramoginiais vaistais. Netinkamas jų vartojimas gali sukelti traukulius, o nutraukus šių medžiagų vartojimą taip pat gali atsirasti traukulių, jei esate nuo jų priklausomas.
Tvarkykite savo sveikatos būklę. Lėtinių ligų valdymas gali padėti išvengti traukulių, ypač tų, kurie atsiranda dėl cukraus kiekio kraujyje, sergant 1 arba 2 tipo cukriniu diabetu.
Venkite galimų priepuolių priežasčių. Žmonės, kuriems yra buvę priepuolių dėl mirksinčių šviesų, turėtų būti atsargūs ir, kai tik įmanoma, vengti panašių paleidėjų.

Perspektyva / Prognozė

Ko galiu tikėtis, jei mane ištiko traukuliai?

Mažiau nei pusė žmonių, patyrusių vieną neišprovokuotą priepuolį, turės kitą. Jei įvyksta antrasis priepuolis, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paprastai rekomenduoja pradėti vartoti vaistus nuo traukulių.

Vaistai gali padėti išvengti traukulių arba sumažinti jų dažnumą. Tačiau kartais reikia išbandyti kelis vaistus (ar jų derinius), kad rastumėte geriausią.

Kai kuriais atvejais žmonės serga „ugniai atsparia epilepsija“, kuri priešinasi vaistams. Žmonėms, sergantiems ugniai atsparia epilepsija, kitos galimybės, kurias reikia apsvarstyti, yra chirurgija, ketogeninė dieta arba implantuojamas prietaisas.

Kiek laiko turėsiu šią būseną?

Išprovokuotų priepuolių atveju kito priepuolio rizika priklauso nuo to, kas sukėlė pirmąjį priepuolį ir ar ta priežastis buvo gydoma ar išgydoma. Jei tai buvo išgydoma arba išgydoma, jūsų kito priepuolio rizika yra maža (nebent aplinkybės, sukėlusios pirmąjį priepuolį, pasikartoja).

Daugelis žmonių, patyrusių neišprovokuotą priepuolį, niekada neturės kito visą likusį gyvenimą. Tiems, kuriems ištinka antrasis priepuolis, epilepsija yra visą gyvenimą trunkanti būklė, nes ji nepagydoma. Tačiau gali atsirasti šios būklės remisija ir traukuliai nutrūks.

Kokia šios būklės perspektyva?

Žmonių, patyrusių vieną ar daugiau priepuolių, prognozė ir perspektyva priklauso nuo kelių veiksnių. Jie apima:

Ar jie rado jūsų priepuolio priežastį ir ar tai buvo išprovokuota, ar neišprovokuota?
Jei jie rado priežastį, ar ji buvo gydoma ar išgydoma?
Kokio tipo priepuolis jus ištiko?
Kiek sunkus buvo priepuolis ir kiek jis truko?
Ar tai buvo jūsų pirmasis priepuolis?
Jei tai nebuvo jūsų pirmasis priepuolis, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas jums diagnozavo epilepsiją?
Ar buvote gydomi ir, jei taip, ką gavote?

Apskritai, išprovokuoti priepuoliai turi geriausią perspektyvą, jei pagrindinė būklė yra gydoma arba išgydoma. Sunku gydyti išprovokuotus priepuolius su sunkiomis ar pasikartojančiomis sąlygomis. Taip pat paprastai sunku gydyti traukulius ir epilepsiją, atsirandančią dėl įgimtų ar paveldimų ligų.

Neišprovokuotų priepuolių tikimybė priklauso nuo priepuolių rūšių, jų pasireiškimo dažnumo, nuo to, ar vaistai padeda ir dar daugiau. Apskritai, du trečdaliai epilepsija sergančių žmonių gali tikėtis, kad jų priepuoliai bus suvaldomi metus ar ilgiau, išbandę vieną ar du gerai parinktus ir tinkamai dozuotus vaistus nuo traukulių. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas yra geriausias asmuo, kuris pasakys jums perspektyvą ir ką galite padaryti, kad padėtumėte sau. Jie gali pritaikyti šią informaciją jūsų konkrečiam atvejui ir nukreipti jus į kitus teikėjus bei išteklius, kad gautumėte papildomos pagalbos.

Staigi netikėta mirtis nuo epilepsijos

Šia liga sergantiems žmonėms yra nedidelė staigios netikėtos mirties nuo epilepsijos (SUDEP) rizika. SUDEP įvyksta dėl nežinomų priežasčių. Ekspertai įtaria, kad tai susiję su širdies ritmo ar kvėpavimo sutrikimais.

Žmonėms, sergantiems valdoma (gydoma) epilepsija, kasmet miršta maždaug 1 žmogus iš 1000. Žmonių, sergančių nevaldoma (negydoma) epilepsija, mirtingumas kasmet yra maždaug 1 iš 150.

Gyvenimas su

Kaip aš savimi pasirūpinu?

Jei praeityje patyrėte vieną priepuolį, svarbu stebėti, ar nėra kito priepuolio požymių. Jei turite antrą priepuolį, labai svarbu kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Traukuliai sukelia pokyčius jūsų smegenyse, dėl kurių priepuolių dažniau pasitaiko, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs.

Jei sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas diagnozuoja jums epilepsiją, galite sau padėti atlikdami šiuos veiksmus.

Vartokite vaistus taip, kaip nurodyta. Vartojant vaistus nuo epilepsijos, priepuolių dažnis ir sunkumas gali labai skirtis. Svarbu ir toliau vartoti vaistus, net jei jaučiatės geriau. Niekada neturėtumėte nustoti vartoti vaistų nepasitarę su savo paslaugų teikėju.
Pasitarkite su savo paslaugų teikėju apie alternatyvas. Jei norite sumažinti ar pakeisti vaistus, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas nustatys, ar tai įmanoma, ir patars, kaip tai padaryti saugiai.
Kreipkitės į savo paslaugų teikėją, kaip rekomenduojama. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas sudarys tvarkaraštį, kada juos pamatysite. Šie vizitai yra ypač svarbūs siekiant padėti valdyti savo būklę ir rasti tinkamus vaistus ar gydymą.
Neignoruokite arba venkite simptomų. Priepuoliai ir epilepsija yra labiau linkę reaguoti ir turėti gerų rezultatų anksti diagnozavus ir gydant.
Venkite priepuolius sukeliančių veiksnių. Jei yra situacijų, dėl kurių padidėja priepuolių rizika, pvz., mirgančios šviesos ar miego trūkumas, svarbu vengti tų veiksnių. Tai gali padėti geriau valdyti priepuolius.

Kada turėčiau eiti į greitąją pagalbą?

Turėtumėte eiti į greitosios pagalbos skyrių, jei turite kokių nors įvykių, dėl kurių apalpstate ir nežinote, kas tai sukėlė. Jei esate vienas ir, jūsų manymu, pirmą kartą ištiko priepuolis, turėtumėte nedelsdami paskambinti arba kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

Jei žmogus serga epilepsija, po priepuolio dažnai nereikia kviesti greitosios pagalbos. Tačiau net jei jie žino, kodėl juos ištiko priepuolis, jie gali turėti sužalojimų, kuriems reikia medicininės pagalbos.

Kada turėčiau kviesti pagalbą?

Jei esate su žmogumi, kurį ištiko traukuliai, turėtumėte atsiminti:

Kreipkitės pagalbos, jei tai pirmas jų priepuolis. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turėtų ištirti bet kurį asmenį po įtariamo ar patvirtinto pirmą kartą priepuolio. Priepuoliai dažnai yra rimtų sveikatos problemų požymis.
Kreipkitės pagalbos, jei asmuo turi epilepsinę būklę. Skambinkite 911 (arba vietinių pagalbos tarnybų numeriu), jei priepuolis trunka ilgiau nei penkias minutes arba jei asmuo turi kitą priepuolį, kol jis atsigauna nuo pirmojo. Status epilepticus yra gyvybei pavojinga medicininė pagalba. Taip pat turėtumėte kviesti greitąją pagalbą, jei jie nepradeda atsigauti arba nereaguoja ilgiau nei 10–15 minučių po to, kai baigiasi traukuliai. Tai gali būti priepuolio, kuris tęsiasi jų smegenyse, požymis, net jei jų kūnas nebedreba.

Ar saugu pastoti, jei sergu epilepsija ir vartoju vaistus?

Žmonės, sergantys epilepsija, gali turėti vaikų. Nors daugelis vaistų nuo epilepsijos nėra laikomi saugiais nėštumo metu, dauguma epilepsija sergančių žmonių vis tiek gali susilaukti sveikų vaikų dirbdami su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas yra geriausias asmuo, kuris gali pasikalbėti, kad padėtų jums šiuo klausimu arba nukreiptų jus pas specialistą.

Priepuoliai nėra neįprasta neurologinė būklė. Maždaug 11% žmonių tam tikru gyvenimo momentu turės traukulių, tačiau dauguma jų turės tik vieną, ir tai dažnai būna dėl konkrečios priežasties. Tai reiškia, kad vienas priepuolis niekada nebebus problema. Žmonės, kuriems yra daugiau nei vienas priepuolis be konkrečios pagrindinės priežasties, serga epilepsija. Nors epilepsija dažnai yra bauginanti būklė, yra būdų, kaip ją gydyti. Gydydami daugelis epilepsija sergančių žmonių gali gyventi laimingą, visavertį gyvenimą.

Apibendrinant, priepuoliai yra staigūs ir nepopuliarūs simptomai, kuriuos gali sukelti įvairios priežastys, tokios kaip stresas, genetika ar sveikatos būklės. Jie gali pasireikšti įvairiais simptomais nuo galvos skausmo iki panikos priepuolių ir gali būti skirtingų tipų, įskaitant migreną ir epilepsiją. Svarbu laiku atpažinti ir gydyti priepuolius, kad būtų išvengta rimtesnių pasekmių. Taigi, geriausia konsultuotis su specialistu, jei pastebite bet kokius neįprastus simptomus, susijusius su priepuoliais.