Priapizmas yra rimta sveikatos būklė, kurią lydi ilgalaikis bei skausmingas erekcijos būklės išlaikymas. Ši būklė gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant kraujagyslių problemų, nervų sistemos sutrikimų ar net žalingų medikamentų vartojimo. Simptomai gali būti labai intensyvūs ir gali reikalauti skubios medicininės pagalbos. Teisinga diagnozė ir adekvatus gydymas yra būtini siekiant išvengti pavojingų komplikacijų. Šiame straipsnyje sužinosite daugiau apie priapizmo priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes.
Apžvalga
Kas yra priapizmas?
Priapizmas yra ilgalaikė erekcija, kuri atsiranda be seksualinio susijaudinimo ar stimuliacijos. Paprastai tai yra skausminga ir gali trukti ilgiau nei keturias valandas. Tai atsitinka, kai jūsų varpoje lieka kraujo ir jis negali nutekėti.
Priapizmą reikia nedelsiant gydyti. Be gydymo tai gali sukelti nuolatinę žalą.
Kokios yra priapizmo rūšys?
Priapizmo tipai apima:
- Mažo srauto (išeminis) priapizmas. Mažo srauto priapizmas atsiranda, kai kraujas lieka erekcijos kamerose (corpora cavernosa) ir negali pabėgti. Jis dažnai pasireiškia be žinomos priežasties žmonėms, kurie anksčiau neserga, bet taip pat serga pjautuvine anemija, kraujo vėžiu (leukemija) ar maliarija. Tai labiausiai paplitęs priapizmo tipas.
- Pasikartojantis (mikčiojantis) priapizmas. Mikčiojantis priapizmas yra mažo srauto priapizmo rūšis. Ilgai trunkanti erekcija gali pakartotinai išnykti ir sugrįžti. Jis gali trukti ilgiau ir tapti skausmingesnis kiekvieną kartą, kai jis grįžta.
- Didelio srauto (necheminis) priapizmas. Didelio srauto priapizmas yra retesnis nei mažo srauto priapizmas ir paprastai nėra skausmingas. Priežastys gali būti jūsų varpos arba srities tarp kapšelio ir išangės (tarpvietės) sužalojimas. Sužalojimas sukelia nekontroliuojamą kraujo tekėjimą į varpos audinius, sukelia ilgalaikę erekciją.
Kaip paplitęs priapizmas?
Priapizmas apskritai yra gana retas, tačiau jums gali būti didesnė tikimybė juo susirgti, jei turite tam tikrų sąlygų. Tai pasireiškia nuo 30% iki 45% žmonių, sergančių pjautuvine anemija.
Simptomai ir priežastys
Kokie yra priapizmo simptomai?
Pagrindinis priapizmo simptomas yra užsitęsusi erekcija, paprastai trunkanti ilgiau nei keturias valandas be seksualinio susijaudinimo ar stimuliacijos. Kiti simptomai priklauso nuo priapizmo tipo.
Jei turite mažo srauto priapizmą, jūsų simptomai taip pat gali būti:
- Stačias kotas, bet minkštas galas (glans).
- Skausmas, kuris laikui bėgant stiprėja.
Jei turite didelio srauto priapizmą, jūsų simptomai taip pat gali būti:
- Erekcija, kuri nėra visiškai standi jūsų kojoje.
- Erekcija, kuri nėra skausminga.
Kokia yra pagrindinė priapizmo priežastis?
Iki 33% visų priapizmo atvejų nėra žinomos priežasties.
Mažo srauto priapizmo priežastys gali būti pagrindinės sveikatos būklės, įskaitant:
- Pjautuvinių ląstelių liga.
- Kraujo vėžys (leukemija).
- Maliarija.
- Talasemijos.
- Juodosios našlės voras įkando.
- Apsinuodijimas anglies monoksidu (CO).
- Varpos vėžys.
- Nugaros smegenų ar lytinių organų pažeidimas.
Kitos priapizmo priežastys gali būti narkotikų vartojimas pramoginiais tikslais (marihuana, kokainas ir amfetaminai) ir tam tikrų vaistų vartojimas arba nemedicininis vartojimas, įskaitant:
- Erekcijos disfunkcijos vaistai (5 tipo fosfodiesterazės inhibitoriai ir intrakaverninė injekcija).
- Tam tikri vaistai nuo depresijos (trazodonas).
- Tam tikri antipsichoziniai (neuroleptikai) vaistai (chlorpromazinas).
Ar priapizmas yra užkrečiamas?
Ne, priapizmas nėra užkrečiamas. Tai nėra lytiniu keliu plintanti infekcija (LPI) ar LPI simptomas.
Kam veikia priapizmas?
Priapizmas gali pasireikšti bet kuriam asmeniui, turinčiam varpą visose amžiaus grupėse, įskaitant (labai retai) naujagimius. Tačiau dažniausiai tai paveikia dvi skirtingas amžiaus grupes:
- Vaikai nuo 5 iki 10 metų.
- Suaugusieji nuo 20 iki 50 metų amžiaus.
Kokios yra priapizmo komplikacijos?
Be gydymo priapizmas gali visam laikui pažeisti jūsų varpą. Jūsų kraujyje yra deguonies, kurį jūsų kūno ląstelės naudoja energijai gaminti. Jei sergate priapizmu, įstrigusiame kraujyje galiausiai pritrūksta deguonies, o tai gali pakenkti jūsų varpos audiniams. Negydomas priapizmas gali sukelti:
- Varpos viduje esančių audinių randai.
- Erekcijos disfunkcija (ED).
Diagnozė ir testai
Kaip diagnozuojamas priapizmas?
Jei erekcija trunka ilgiau nei kelias valandas, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas peržiūrės jūsų ligos istoriją, atkreips dėmesį į jūsų simptomus ir atliks fizinę apžiūrą. Per fizinį egzaminą jie gali užduoti šiuos klausimus:
- Kiek laiko turėjote erekciją?
- Kiek laiko paprastai trunka jūsų erekcija?
- Ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas diagnozavo kokių nors kitų ligų?
- Ar neseniai susižeidėte varpą ar kirkšnies sritį?
- Ar šiuo metu vartojate kokius nors vaistus?
- Ar vartojote kokius nors vaistus taip, kaip nepaskyrė gydytojas?
- Ar vartojote kokių nors pramoginių narkotikų?
Kokie tyrimai bus atliekami diagnozuojant priapizmą?
Po fizinio patikrinimo paslaugų teikėjas išmatuos deguonies kiekį kraujyje jūsų varpoje. Šio testo metu jie įsmeigs nedidelę adatą į jūsų varpą, kad ištrauktų nedidelį kiekį kraujo. Jie nusiųs kraujo mėginį į laboratoriją analizei. Laboratorijos rezultatai pasakys teikėjui:
- Koks tau priapizmas.
- Kiek laiko sirgote priapizmu.
- Kiek žalos priapizmas padarė jūsų varpos audiniams.
Jei sužalojimas sukelia priapizmą, paslaugų teikėjas gali užsisakyti Doplerio ultragarsą. Doplerio ultragarsas naudoja garso bangas, kad parodytų, kur ir kaip greitai kraujas teka jūsų kraujagyslėmis. Tai padeda patvirtinti, kad sužalojimas yra jūsų priapizmo priežastis.
Kai kuriais atvejais paslaugų teikėjas gali užsisakyti narkotikų testą (toksikologinį patikrinimą). Narkotikų testas padeda nustatyti, kokių medžiagų ir apytikslį kiekį turite jūsų sistemoje.
Valdymas ir gydymas
Kaip ištaisote priapizmą?
Viso priapizmo gydymo tikslas yra panaikinti erekciją ir išsaugoti galimybę turėti erekciją ateityje. Jei manote, kad turite priapizmą, nebandykite jo gydyti patys. Kuo greičiau gaukite greitąją pagalbą.
Iš pradžių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali skirti dekongestantų, tokių kaip fenilefrinas (Sudafed PE®). Jie gali padėti sumažinti erekciją, nes sumažina kraujo tekėjimą į varpą. Dekongestantai yra veiksmingiausi per keturias–šešias valandas po pirmojo priapizmo išsivystymo.
Kitos gydymo galimybės apima:
- Kraujo pertekliaus nutekėjimas iš varpos (aspiracija). Teikėjas pirmiausia nutirps jūsų varpą. Tada jie naudos nedidelę adatą ir švirkštą, kad iš jūsų varpos ištrauktų deguonies neturintį kraują, kad sumažintų spaudimą ir patinimą. Jiems gali tekti pakartoti šį procesą keletą kartų, kol jūsų erekcija išnyks.
- Vaistų suleidimas į akytkūnį (intrakaverninė injekcija). Teikėjas naudos mažą adatą, kad į jūsų varpą suleistų vaistus (alfa agonistus). Alfa agonistai sukelia jūsų arterijų susiaurėjimą. Dėl to sumažėja kraujo tekėjimas į varpą ir sumažėja patinimas. Intrakaverninė injekcija gydo mažo srauto priapizmą.
- Ledo paketai. Užtepus ledo paketą ant varpos ir tarpvietės gali sumažėti patinimas.
- Chirurginis perrišimas. Jei dėl sužalojimo plyšta arterija, urologas gali atlikti operaciją, skirtą pažeistai arterijai surišti (perrišti) ir atkurti normalią kraujotaką. Chirurginis perrišimas gydo didelio srauto priapizmą.
- Chirurginis šuntas. Urologas gali sukurti kanalą (šuntą) jūsų varpos viduje, kad nukreiptų kraujotaką ir normalizuotų kraujotaką. Chirurginis šuntas gydo mažo srauto priapizmą.
Skausminga erekcija gali priversti jus jaustis nesąmoningai ar sugėdinti, todėl galite manyti, kad pirmiausia galite išbandyti kai kurias iš šių gydymo būdų namuose. Tačiau svarbu kuo greičiau kreiptis į paslaugų teikėją, jei turite priapizmo simptomų.
Jei pagrindinė būklė sukelia priapizmą, galite gauti kitus gydymo būdus.
Ar masturbuojantis priapizmas išnyks?
Ne, masturbacija ar lytiniai santykiai priapizmas paprastai neišnyksta, net jei ejakuliuojate.
Kaip greitai po gydymo pasijusiu geriau?
Jei gydymas yra veiksmingas, jis turėtų nedelsiant ištaisyti jūsų priapizmą. Po pirmojo gydymo galite pajusti palengvėjimą arba gali prireikti daugiau nei vieno gydymo, jei iš pradžių priapizmas nepraeina. Po priapizmo gydymo jūsų varpa gali būti skausminga ir patinusi, tačiau ji neturėtų būti standi.
Svarbu atsiminti, kad jūsų kūnas yra unikalus. Jūsų atsigavimo laikas gali skirtis. Vykdykite savo paslaugų teikėjo nurodymus, kaip valdyti skausmą ar diskomfortą, kai atsigaunate.
Prevencija
Ar galima išvengti priapizmo?
Šie patarimai gali padėti išvengti priapizmo:
- Gydykite visas sąlygas, kurios gali sukelti priapizmą.
- Vartokite vaistus tik taip, kaip nurodė sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas.
- Dėvėkite sportinę taurę, kad apsaugotumėte savo varpą, jei sportuojate ar dalyvaujate kitoje griežtoje veikloje.
Perspektyva / Prognozė
Kiek laiko trunka priapizmas?
Didelio srauto priapizmas gali išnykti savaime be gydymo per kelias valandas ar savaites.
Mažo srauto priapizmas nepraeina be gydymo.
Kokia yra priapizmo perspektyva?
Kol gausite greitą gydymą, daugumos žmonių perspektyvos yra geros.
Maždaug pusė žmonių, sergančių mažo srauto priapizmu, vis tiek gali pasiekti erekciją, jei per 24 valandas gali pakeisti priapizmą. Jei turite mažo srauto priapizmą ilgiau nei 36 valandas, greičiausiai turėsite randų ir nuolatinį erekcijos sutrikimą.
Gyvenimas su
Kaip rūpintis savimi, jei sergu priapizmu?
Šie patarimai gali padėti sumažinti erekciją ir anksti sumažinti skausmą:
- Vartokite nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU). Ne visi gali vartoti NVNU, todėl verta pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
- Gerk vandenį.
- Pabandykite šlapintis (šlapintis).
- Eiti pasivaikščioti.
- Užsiimkite lengva ar vidutinio sunkumo fizine veikla, įskaitant šokinėjimą per šokdynę, bėgiojimą vietoje ar pritūpimus.
Kada turėčiau kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?
Pasitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, jei pasikartoja skausminga erekcija be seksualinio susijaudinimo ar stimuliacijos, kuri praeina savaime.
Po gydymo suplanuokite tolesnį susitikimą su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Nedelsdami kreipkitės į savo paslaugų teikėją, jei po gydymo priapizmas atsinaujins.
Ar turėčiau kreiptis į greitąją pagalbą dėl priapizmo?
Priapizmas yra neatidėliotina medicinos pagalba. Jei turite erekciją be seksualinio susijaudinimo ar stimuliacijos, kuri nepraeina per kelias valandas, nedelsdami eikite į greitosios pagalbos skyrių. Kuo ilgiau lauksite, tuo didesnė rizika, kad jūsų penis bus pažeistas visam laikui.
Kokius klausimus turėčiau užduoti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui?
- Iš kur žinai, kad aš sergu priapizmu?
- Ar aš turėsiu nuolatinį savo varpos pažeidimą?
- Kokio tipo priapizmas aš turiu?
- Kokia mano priapizmo priežastis?
- Ar turėčiau kreiptis į urologą?
Papildomi bendri klausimai
Ar galiu užsikrėsti priapizmu miegant?
Taip, miegodami galite susirgti priapizmu. Erekcija miegant yra normalu (naktinis varpos pūtimas). Tačiau priapizmo skausmas jus pažadins. Paprastai tai nepraeina ir sunku užmigti.
Priapizmą reikia nedelsiant gydyti, kad būtų išvengta nuolatinės žalos jūsų varpai. Erekcija, kuri neišnyks, gali būti gėdinga. Tačiau priapizmas skiriasi nuo įprastos erekcijos. Atrodo be jokio susijaudinimo ar stimuliavimo, ir skauda. Tai jūsų kūno būdas pasakyti, kad kažkas negerai. Kuo greičiau pasikalbėkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad padidintumėte galimybę išvengti nuolatinės varpos žalos.
Išvada tokia, kad priapizmas yra reta, tačiau rimta būklė, reikalaujanti nedelsianto medicininės pagalbos. Svarbu žinoti galimas priežastis, simptomus, teisingą diagnozę ir tinkamą gydymą. Tik greitas ir tinkamas reagavimas gali išgelbėti paciento sveikatą bei išvengti komplikacijų. Reikėtų konsultuotis su gydytoju ir nedelsiant kreiptis pagalbos, jei pasireiškia simptomai._(‘Conclusion’: Priapizmas yra reti, tačiau rimti priekinės padėties pasekmės, kurią geriausia išvengti kreipiantis į gydytoją)
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus