Posttrombozinis sindromas: simptomai ir gydymas

Posttrombozinis sindromas yra būklė, kuri pasireiškia po trombozės – kraujo krešulio susidarymo venose. Tai gali sukelti skausmą, patinimą, sunkumą ar kiti nemalonumus kojose. Ši būklė gali būti lėtinė ir trukti ilgai po praeitos trombozės. Svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir kreiptis į gydytoją, nes tinkamas gydymas gali padėti pagerinti paciento kokybę gyvenimo ir sumažinti komplikacijų riziką. Taigi, sužinokite daugiau apie posttrombozinį sindromą, jo simptomus ir gydymo būdus.

Apžvalga

Kas yra potrombozinis sindromas?

Potrombinis (postflebitinis) sindromas yra būklė, kuri atsiranda kaip giliųjų venų trombozės (GVT) komplikacija. GVT yra kraujo krešulio susidarymas vienoje iš giliųjų kojos ar rankos venų. Net ir sėkmingai gydant GVT, kraujo krešulys gali sukelti ilgalaikį venų pažeidimą. Ši žala neleidžia jūsų venoms veikti taip gerai, kaip turėtų.

Dėl to jūsų venose kaupiasi kraujas. Šis kraujo kaupimasis padidina slėgį jūsų venose ir sukelia tokius simptomus kaip skausmas ir patinimas. Posttrombozinis sindromas yra medicininis terminas, apibūdinantis simptomus, kuriuos gali sukelti šis venų pažeidimas. Kai kurie žmonės patiria lengvus simptomus, o kiti turi sunkių simptomų, kurie labai paveikia jų kasdienį gyvenimą.

Jei per pastaruosius dvejus metus sirgote GVT ir turite potrombozinio sindromo simptomų, nedelsdami kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Jie įvertins jūsų būklę ir rekomenduos tinkamą gydymą, kuris padės jums jaustis geriau.

Kaip dažna ši būklė?

Posttrombozinis sindromas yra dažnas tarp žmonių, kurie sirgo GVT. Per dvejus metus nuo GVT diagnozės ja serga 20–50 % žmonių.

Jei sergate potromboziniu sindromu, kraujas pažeistoje venoje sunkiai grįžta į širdį. Kraujo kaupimasis į veną gali sukelti skausmą ir kitus simptomus.

Simptomai ir priežastys

Kokie simptomai?

Potrombinio sindromo simptomai atsiranda galūnėje (kojoje ar rankoje), kurioje įvyko GVT. Simptomai, kuriuos galite jausti paveiktoje galūnėje, yra šie:

• Skausmas (šlubavimas).
• Mėšlungis ar skausmas.
• Sunkumo ar nuovargio jausmas.
• Niežulys (niežulys).
• Nenormalūs pojūčiai, tokie kaip dilgčiojimas ir adatos (parestezija).

Simptomai gali būti nuo lengvo iki sunkaus. Galite pastebėti, kad simptomai pablogėja, kai ilgai einate ar stovite, o palengvėja, kai ilsitės. Simptomai taip pat gali pablogėti vėliau dieną. Galite nuolat pastebėti simptomus arba jie gali atsirasti ir išnykti.

Kokie yra potrombozinio sindromo požymiai?

Ženklai yra dalykai, kuriuos galite pamatyti žiūrėdami į koją ar ranką. Jūsų paslaugų teikėjas taip pat ieškos šių ženklų susitikimo metu. Posttrombozinio sindromo požymiai yra šie:

• Patinimas (edema).
• Paraudusi arba pakitusi oda.
• Sustorėjusi oda.
• Naujos venų varikozės.
• Spider venos.
• Venų opos (sunkiais atvejais).

Kas sukelia potrombozinį sindromą?

Giliųjų venų trombozė (GVT) pažeidžia jūsų venas. Ši žala gali sukelti potrombozinį sindromą.

Giliosiose kojų ir rankų venose yra vienpusiai vožtuvai. Šie vožtuvai padeda palaikyti kraujo tekėjimą atgal į jūsų širdį. Tačiau kraujo krešulių susidarymas jūsų venoje gali sukelti ilgalaikę tų vožtuvų pažeidimą ir neleisti jiems veikti taip, kaip turėtų.

Dėl to jūsų kraujotaka sulėtėja. Užuot efektyviai judėję link širdies, jūsų venose kaupiasi kraujas. Tai padidina slėgį venų sienelėse ir sukelia simptomus.

Kokie yra šios būklės rizikos veiksniai?

Visiems, kurie sirgo GVT, gresia potrombozinis sindromas. Tačiau jums kyla didesnė rizika susirgti, jei pasikartojote GVT, ypač toje pačioje galūnėje. Tai reiškia, kad turėjote daugiau nei vieną GVT epizodą, pažeidžiantį tą pačią koją ar ranką.

Taip pat galite susidurti su didesne rizika, jei anksčiau susirgęs kraujo krešulys:

• Pažeidė didelę jūsų venų dalį.
• Susidaro viršutinėje šlaunies ar dubens dalyje (proksimalinė GVT), o ne blauzdoje (distalinė GVT). Visų pirma, jūsų rizika yra didesnė, jei krešulys susidarė klubinėje ar bendrojoje šlaunikaulio venoje.
• Susidaro didesnėje viršutinės kūno dalies venoje, pavyzdžiui, pečių ar viršutinėje krūtinės ląstos dalyje (pažasties-poraktikaulio venų trombozė).
• Po gydymo visiškai nepraėjo (liekamoji trombozė).

Papildomi rizikos veiksniai yra:

• Sergant lėtiniu venų nepakankamumu (CVI).
• KMI (kūno masės indeksas) didesnis nei 30 (nutukimas).

Diagnozė ir testai

Kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai diagnozuoja potrombozinį sindromą?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai diagnozuoja šią būklę atlikdami fizinį egzaminą. Egzamino metu jūsų paslaugų teikėjas:

• Paklauskite apie savo ligos istoriją.
• Paklauskite apie savo simptomus ir kaip jie veikia jūsų kasdienį gyvenimą.
• Apžiūrėkite kojas ir rankas, kad patikrintumėte, ar nėra potrombinio sindromo požymių (pvz., patinimų ar odos pokyčių).

Remdamasis šia informacija, jūsų paslaugų teikėjas nustatys, ar turite potrombozinį sindromą. Jie taip pat įvertins jo sunkumą.

Villalta skalė

Galite išgirsti, kad paslaugų teikėjas paminėjo Villalta skalę. Tai yra standartinė skaitmeninė skalė, kurią teikėjai dažniausiai naudoja šiai būklei diagnozuoti. Galite įsivaizduoti tai kaip kontrolinį sąrašą su pridėtais punktais. Tai apima penkis simptomus ir šešis požymius. Kiekvienam simptomui ir požymiui paslaugų teikėjas priskiria taško reikšmę:

• Nulis: nėra.
• Vienas: švelnus.
• Du: Vidutinis.
• Trys: sunkus.

Tada jūsų paslaugų teikėjas sudeda taškus, kad nustatytų diagnozę. Iš viso mažiau nei keturi taškai reiškia, kad neturite potrombozinio sindromo. Iš viso penki ar daugiau reiškia, kad tai darote.

Teikėjai toliau skirsto balus, kad nustatytų, ar sergate lengva, vidutinio sunkumo ar sunkia būklės forma:

• Nuo penkių iki devynių = lengvas.
• Nuo dešimties iki 14 = vidutinio sunkumo.
• Opų buvimas arba 15 ir daugiau = sunkus.

Jūsų paslaugų teikėjas pasidalins išvadomis su jumis ir aptars, ką jie reiškia.

Kokie testai diagnozuoja šią būklę?

Nėra specifinio diagnostinio testo dėl potrombozinio sindromo. Tačiau kai kuriais atvejais paslaugų teikėjai užsako dvipusį ultragarsinį tyrimą, kad patikrintų kraujo tekėjimą per venas.

Valdymas ir gydymas

Koks yra potrombozinio sindromo gydymas?

Gydymas paprastai apima kompresinę terapiją, gyvenimo būdo pokyčius ir mankštą. Kai kuriems žmonėms reikia chirurginių procedūrų arba venų opų priežiūros. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai pritaiko gydymą pagal kiekvieno žmogaus individualius poreikius. Gydymo tikslai yra palengvinti simptomus ir pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.

Kompresinė terapija

Jūsų paslaugų teikėjas gali rekomenduoti dėvėti kompresines kojines. Tai yra įprasta kompresinės terapijos forma, kuri gali palengvinti jūsų simptomus. Jūs dėvite kojines reguliariai (dažnai kasdien) pagal savo paslaugų teikėjo nurodymus. Kojinės suspaudžia blauzdos raumenis, kad pagerintų kraujotaką venose. Jie turėtų jaustis patogiai, bet ne skausmingi.

Yra įvairių tipų kojinių, kurios suteikia skirtingą spaudimą. Jūsų paslaugų teikėjas, atsižvelgdamas į jūsų poreikius, paskirs jums tinkamas kojines.

Jums gali prireikti laiko prisitaikyti prie kompresinių kojinių dėvėjimo. Svarbu pasikalbėti su savo paslaugų teikėju, kaip jie jaučiasi ir ar galite juos nešioti taip, kaip nurodyta. Jūsų paslaugų teikėjas gali pakoreguoti slėgio lygį, kai einate, atsižvelgdamas į tai, kaip jaučiatės ir ar kojinės pakankamai palengvina simptomus.

Kitos suspaudimo terapijos formos, kurias jūsų paslaugų teikėjas gali rekomenduoti, yra:

• Venų grįžimo pagalbinis prietaisas (Venowave®). Tai medicininis kompresinis siurblys, kurį nešiojate ant blauzdos, kad pagerintumėte kraujotaką. Šį prietaisą dėvite namuose arba įprasto darbo metu.
• Pertraukiamo pneumatinio suspaudimo (IPC) įtaisas. IPC prietaisas yra suspaudimo rankovė, kurią nešiojate ant kojos ligoninės aplinkoje.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Gyvenimo būdo pokyčiai gali turėti didelį vaidmenį gerinant simptomus. Jūsų paslaugų teikėjas gali rekomenduoti imtis šių veiksmų:

• Sėdėdami ar gulėdami pakelkite kojas aukščiau širdies lygio.
• Pasiekite jums sveiką kūno svorį.
• Naudokite drėkinamąsias priemones, kad išvengtumėte odos išsausėjimo ar įtrūkimų.

Pratimas

Pratimai gali padėti pagerinti kraujotaką ir palengvinti simptomus. Pavyzdžiui, jei potrombozinis sindromas paveikia jūsų koją, jūsų paslaugų teikėjas gali rekomenduoti pratimus, stiprinančius kojų raumenis.

Taip yra todėl, kad jūsų blauzdos raumenys veikia kaip galingas siurblys, kurį sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai vadina „antra širdimi“. Kai vaikštote, blauzdos raumenų suspaudimas padeda kraujui grįžti į širdį iš kojų ir pėdų. Taigi, sustiprinus šiuos raumenis, jūsų venos gali padėti palaikyti kraujo judėjimą.

Pratimai taip pat gali pagerinti jūsų lankstumą ir širdies ir kraujagyslių sistemos ištvermę. Prieš pradėdami naują mankštą, būtinai pasitarkite su savo paslaugų teikėju. Jie įsitikins, kad atliekate saugius ir jūsų poreikius atitinkančius pratimus.

Chirurginės procedūros

Tam tikrais atvejais paslaugų teikėjai rekomenduoja operaciją arba endovaskulinę procedūrą (pvz., stentavimą), kad pagerintų kraujotaką jūsų venose. Jūsų paslaugų teikėjas pasakys, ar tokios gydymo galimybės jums tinka.

Venų opų priežiūra

Sunkūs potrombozinio sindromo atvejai gali sukelti venų opas. Norint išvengti rimtų komplikacijų, tokių kaip amputacija, būtinas rūpestingas ir kruopštus gydymas. Jūsų paslaugų teikėjas rekomenduos vieną ar daugiau iš šių:

• Antibiotikai.
• Tvarsčiai arba tvarsčiai opai uždengti.
• Kompresiniai tvarsčiai arba kojinės.
• Kasdienis žaizdų valymas.
• Tepalai.
• Skausmą malšinantys vaistai.
• Negyvų audinių pašalinimo procedūros (išvalymas).
• Kreipimasis į specialistus, kurie gali padėti valdyti lėtines ligas, pvz., diabetą.

Prevencija

Ar galima išvengti potrombozinio sindromo?

Ne visada galite išvengti potrombozinio sindromo. Taip yra todėl, kad ne visada įmanoma išvengti giliųjų venų trombozės (GVT). Tačiau jūs ir jūsų paslaugų teikėjas galite dirbti kartu, kad sumažintumėte riziką:

• GVT rizikos veiksnių nustatymas ir mažinimas. Veiksmingiausias būdas išvengti potrombozinio sindromo yra GVT prevencija. Sumažinkite rizikos veiksnius, kuriuos galbūt galėsite pakeisti. Pavyzdžiui, tabako gaminių vengimas, aktyvesnis aktyvumas ir sveiko svorio palaikymas gali padėti sumažinti riziką. Jūsų paslaugų teikėjas pasakys, į kuriuos rizikos veiksnius taikyti, ir padės parengti planą.
• Anksti ir tinkamai diagnozuoti ir gydyti GVT. Jei atsiranda DVT, ankstyva diagnostika ir gydymas gali sumažinti venų pažeidimą. Tai taip pat gali padėti išvengti GVT pasikartojimo, o tai padidina potrombozinio sindromo riziką. Jūsų paslaugų teikėjas parinks jums geriausią gydymo planą. Paprastai tai apima antikoaguliantų vartojimą kelis mėnesius ar ilgiau.

Perspektyva / Prognozė

Kiek laiko trunka potrombozinis sindromas?

Posttrombozinis sindromas yra lėtinė būklė. Tai reiškia, kad jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali padėti jums tai valdyti, tačiau nėra jokio gydymo. Gydymas gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti jūsų gebėjimą dirbti, bendrauti ar daryti kitus jums patinkančius dalykus.

Gyvenimas su

Kaip aš savimi pasirūpinu?

Jūsų paslaugų teikėjas pateiks nurodymus, kaip rūpintis savimi namuose. Atidžiai sekite jį ir užduokite klausimų, jei kas nors neaišku. Bendrieji patarimai apima:

• Vartokite vaistus tiksliai taip, kaip nurodyta.
• Sėdėdami ar gulėdami pakelkite kojas.
• Jei įmanoma, venkite per ilgai sėdėti. Padarykite greitas pertraukėles vaikščioti ar pasitempti.
• Naudokite drėkinamąjį kremą ant odos, kad ji išliktų sveika.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į savo psichinę sveikatą. Gyvenimas su potromboziniu sindromu gali turėti įtakos jūsų psichikai ir emociškai. Žmonės su šia liga dažnai patiria depresiją, nerimą ir apskritai praranda pasitikėjimą savimi. Galite nerimauti dėl kraujo krešulių grįžimo. Galite praleisti kai kurias anksčiau atliktas veiklas, kurios dabar yra sunkesnės dėl jūsų simptomų.

Jei tai jums pažįstama, gali padėti pasikalbėti su konsultantu ar terapeutu. Jie gali padėti įveikti šias emocijas ir rasti sprendimus, kurie padėtų jaustis geriau.

Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?

Jūsų paslaugų teikėjas suplanuos tolesnius veiksmus, kad stebėtų jūsų būklę. Labai svarbu eiti į visus šiuos susitikimus, kad jūsų paslaugų teikėjas galėtų pakoreguoti jūsų gydymo planą, jei reikia.

Paskambinkite savo paslaugų teikėjui bet kuriuo metu, kai atsiranda naujų ar pasikeičiančių simptomų.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo paslaugų teikėjui?

Kai kurie klausimai, kurie gali padėti sužinoti daugiau apie diagnozę, yra šie:

• Ar turiu potrombozinį sindromą? Jei taip, kiek tai sunku?
• Kokius gydymo būdus man rekomenduotumėte?
• Kokius gyvenimo būdo pokyčius turėčiau daryti?
• Kokie pratimai man tinka?
• Kokia mano perspektyva?

Posttrombozinio sindromo diagnozė gali sukelti daug klausimų ir rūpesčių. Būkite tikri, kad jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas atsakys į jūsų klausimus ir padės jums gydyti. Ši būklė yra įprasta, tačiau jūsų poreikiai ir rūpesčiai vis tiek yra unikalūs. Dirbkite su savo paslaugų teikėju, kad gautumėte išteklių jūsų fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti.

Posttraumobili sindromas yra sunki būklė, kuri gali sukelti daug diskomforto ir skausmo. Svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir kreiptis į gydytoją kuo greičiau. Gydytojas gali paskirti įvairias gydymo priemones, kurios padės palengvinti simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir vengti rizikos veiksnių, kurie gali pabloginti būklę. Šiuolaikinė medicina siūlo daugybę galimybių gydyti posttraumaulinį sindromą, todėl svarbu kreiptis pagalbos ir rūpintis savo sveikata.