Pirofobija, arba ugnies baimė, yra psichinė sutrikimas, kuris gali turėti didelį poveikį žmonių gyvenimui. Ši baimė gali kilti iš praeities traumų arba nuolatinės įtampos. Simptomai gali apimti padidėjusį širdies ritmą, prakaitavimą ir panikos priepuolius. Gydymas dažnai sudėtingas, tačiau efektyvus, ir gali apimti terapiją, vaistus ar net meditaciją. Būtina suprasti šios baimės priežastis, kad būtų galima sėkmingai ja kovoti.
Apžvalga
Kas yra pirofobija?
Pirofobija yra didžiulė ugnies baimė. Pirofobija sergantys žmonės gali išsigąsti, kai mato bet kokios formos ugnį, pavyzdžiui, laužą ar žvakės liepsną. Arba jie gali patirti didelį nerimą galvodami ar kalbėdami apie ugnį. Jie gali numatyti gaisrą bet kurioje vietoje ar situacijoje, net kai nėra jokio realaus pavojaus ar grėsmės. Kai kurie žmonės ypač bijo laukinių gaisrų, o tai vadinama agripirofobija. Tai tam tikra pirofobijos forma.
Pirofobija yra priešinga labiau pažįstamai piromanijai. Piromanija yra impulsų valdymo sutrikimas, sukeliantis fiksaciją, kur kyla gaisrai ir stebima, kaip jie dega.
Ar normalu bijoti ugnies?
Tam tikru mastu yra normalu bijoti ugnies. Gaisras gali būti žalingas, todėl jūsų smegenys liepia jūsų kūnui pabėgti iš degančio pastato arba neliesti krosnies liepsnos. Tačiau pirofobija yra daug intensyvesnė nei įprasta „kovok arba bėk“ reakcija. Didelė gaisro baimė gali turėti įtakos jūsų gebėjimui veikti kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, mokykloje, darbe ar socialinėje aplinkoje.
Kas yra fobija?
Fobija yra didžiulė baimė ar nerimas dėl tam tikrų objektų, situacijų ar veiklos. Specifinis fobinis sutrikimas yra nerimo sutrikimo tipas. Fobiniai sutrikimai gali sukelti panikos priepuolius.
Kaip paplitusi pirofobija?
Konkrečios statistikos apie pirofobiją nėra. Tačiau tyrimai rodo, kad apie 12% suaugusiųjų ir 19% paauglių JAV tam tikru gyvenimo momentu patiria specifinę fobiją. Moterų fobijos yra maždaug dvigubai dažnesnės nei vyrų.
Simptomai ir priežastys
Kas sukelia pirofobiją?
Pirofobija paprastai neturi konkrečios priežasties. Jūsų rizika gali padidėti, jei:
- Kažkuriuo gyvenimo momentu patyrėte trauminę gaisro patirtį, pvz., netyčia užsidegėte, rimtai susideginote arba pergyvenote miško gaisrą.
- Šeimoje yra buvę fobijų, nerimo sutrikimų ar kitų psichikos sveikatos sutrikimų.
- Turite kitų fobijų ar nerimo sutrikimų.
- Stebėkite, kaip kažkas į gaisrą reaguoja smurtiniu ar traumuojančiu būdu.
Kokie yra pirofobijos simptomai?
Pirofobiją turintys žmonės gali vengti bet kokios situacijos, kai tiki, kad gali kilti gaisras. Šis vengimas gali apimti neįėjimą į namus su židiniais arba atsisakymą valgyti restoranuose, kuriuose yra židiniai. Jie gali įkyriai tikrinti, ar viešose vietose nėra gaisro pavojaus, evakuacijos kelius, gesintuvus, dūmų signalizatorius, purkštuvus ir kitus su gaisro grėsme susijusius dalykus. Žmonės, kurie bijo laukinių gaisrų, gali vengti miškų arba sauso, karšto klimato, kur gali kilti gaisrai.
Namuose pirofobija sergantys asmenys gali reikalauti tik elektrinių prietaisų, o ne dujomis veikiančių prietaisų. Arba jie gali turėti per daug dūmų signalizatorių. Jie gali vengti naudoti viryklę, orkaitę ar skrudintuvą. Jie netgi gali atjungti visus prietaisus, lempas ir kitus prietaisus, kad išvengtų elektros gaisro pavojaus.
Taip pat pirofobiją turintiems žmonėms gali kilti panikos priepuolių, jei jie mato ugnį arba kalba apie ugnį. Panikos priepuolio simptomai gali būti:
- Šaltkrėtis.
- Galvos svaigimas ir galvos svaigimas.
- Pernelyg didelis prakaitavimas (hiperhidrozė).
- Širdies plakimas.
- Pykinimas.
- Dusulys (dusulys).
- Drebulys ar drebulys.
- Skrandžio sutrikimas arba virškinimo sutrikimas (dispepsija).
Diagnozė ir testai
Kaip diagnozuojama pirofobija?
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali diagnozuoti konkretų fobinį sutrikimą, pvz., pirofobiją, jei:
- Sukurkite nerimo ar panikos simptomus pamačius ar paminėjus gaisrą.
- Patirkite ugnies baimę šešis mėnesius ar ilgiau.
- Išsaugokite savo kelią, kad išvengtumėte gaisro ar gaisro pavojaus.
- Sunku dirbti namuose, darbe ar socialinėse situacijose dėl gaisro baimės.
Kaip ir kitas fobijas, pirofobiją gali būti sunku diagnozuoti, nes įvairios fobijos gali sutapti. Asmuo, sergantis pirofobija, taip pat gali turėti klaustrofobiją (perpildytų, uždarų erdvių baimę) arba agorafobiją (baimė, kad nepavyks pabėgti iš vietos ar gauti pagalbos, jei kas nors nutiktų ne taip).
Žmonės, turintys specifinių fobinių sutrikimų, gali turėti ir kitų psichikos sveikatos sutrikimų, pvz
- Venkite asmenybės sutrikimo.
- Ligos nerimo sutrikimas (hipochondrozė).
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas.
- Panikos sutrikimas.
- Paranojinis asmenybės sutrikimas.
Prieš patvirtindami pirofobijos diagnozę, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai atmeta šias kitas fobijas ir sutrikimus.
Valdymas ir gydymas
Kaip pirofobija valdoma ar gydoma?
Daugelis žmonių gali įveikti ugnies baimę naudodamiesi psichoterapija. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti:
- Kognityvinė elgesio terapija (CBT): CBT sutelkia dėmesį į tai, kad padėtų jums pakeisti požiūrį į ugnį. Tai gali apimti svarbių faktų apie gaisrą mokymąsi, pvz., gaisrų statistiką, gaisro kilmę arba saugius gaisro gesinimo būdus. Jūsų terapeutas taip pat gali išmokyti jus valdyti tam tikrus veiksnius. Pavyzdžiui, gilus kvėpavimas ar meditacija, kai matote ugnį ar girdite apie ugnį, gali padėti valdyti nerimą ar panikos priepuolio simptomus.
- Ekspozicijos terapija: Tokio tipo psichoterapija lėtai atskleidžia ugnį arba situacijas, susijusias su ugnimi. Tai gali apimti gaisro nuotraukų ar vaizdo įrašų peržiūrą. Galite pasistengti, kad galėtumėte pažvelgti į uždegtą degtuką ar žvakę. Kai kurie tyrimai taip pat rodo virtualios realybės programų, leidžiančių dalyviams gesinti imituojamus gaisrus, naudą.
- Vaistas: Šis gydymas nepasirodė labai veiksmingas ilgalaikiam pirofobijos ar kitų specifinių fobinių sutrikimų gydymui. Tačiau jei dažnai pasireiškia nerimo ar panikos epizodai, kurie trukdo jūsų gebėjimui veikti, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti vaistus nuo nerimo.
Prevencija
Ar yra būdas apsisaugoti nuo pirofobijos?
Nėra jokio būdo visiškai išvengti pirofobijos, tačiau galite sumažinti neigiamą gaisro baimės poveikį jūsų gyvenimui. Pabandyk:
- Venkite kofeino, narkotikų ar alkoholio, nes tai gali pabloginti nerimą.
- Palaikykite glaudų ryšį su savo terapeutu ar kitais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais.
- Pasikalbėkite su draugais ir šeimos nariais apie savo baimę ar gaisrą.
Perspektyva / Prognozė
Kokia yra pirofobija sergančių žmonių prognozė (perspektyva)?
Psichoterapija paprastai yra naudinga žmonėms, turintiems specifinių fobinių sutrikimų, tokių kaip pirofobija. Kartais baimės gali sugrįžti po kelių mėnesių ar metų, kai nėra simptomų, todėl svarbu išlikti atviram papildomam gydymui, jei reikia.
Gyvenimas su
Kada turėčiau skambinti gydytojui?
Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei patiriate:
- Sunkumai veikti kasdieniame gyvenime dėl ugnies baimės.
- Panikos priepuolio simptomai.
Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?
Galbūt norėsite paklausti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo:
- Ar vaistai gali padėti susitvarkyti su ugnies baime?
- Kaip rasti paramą pirofobijai?
- Kiek laiko man reikės psichoterapijos?
- Ar visą gyvenimą bijosiu ugnies?
Pirofobija yra didžiulė ugnies baimė. Žmonės, sergantys pirofobija, gali jausti didelį nerimą, jei mato ugnį ar net girdi apie ugnį. Dėl šios baimės kas nors gali vengti viešų vietų arba bet kokios situacijos, kai, jų manymu, gali kilti gaisras. Jei manote, kad turite pirofobiją ar kitą specifinį fobinį sutrikimą, kreipkitės pagalbos į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Dauguma žmonių gali valdyti pirofobijos simptomus psichoterapija.
Pirofobija, arba ugnies baimė, yra rimta ir įtakinga būklė, kuri gali turėti įvairių priežasčių ir simptomų. Ši baimė gali kilti iš traumų ar praeities patirčių, o sukelia didelį diskomfortą ir stresą žmonėms, kurie ja serga. Gydymas gali būti veiksmingas, naudojant terapiją ar psichologinę pagalbą. Svarbu ieškoti pagalbos ir suprasti savo baimę, kad būtų galima ją įveikti ir gyventi be jos įtakos.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus