Perteklinio mąstymo sutrikimas: ar tai psichikos liga?

Sveiki, esu gydytojas(-a) su ilgamete patirtimi Lietuvoje. Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie „perteklinį mąstymą“. Ar tai rimta problema? Ar tai liga? Nors oficialiai „perteklinio mąstymo sutrikimas“ nėra pripažinta psichikos liga, intensyvus ir neproduktyvus mąstymas gali signalizuoti apie nerimą, depresiją ar kitas psichologines problemas. Pasikalbėkime apie tai atvirai ir paprastai.

Ar tavo mintys tave užmigdo naktimis? Ar atspėjate kiekvieną savo sprendimą? Ar įsivaizduojate blogiausius scenarijus?

Jei taip, galbūt esate per daug mąstantis.

Nors galite manyti, kad nuolatinis mąstymas ir permąstymas apie jus varginančius dalykus yra problemų sprendimas, šis įprotis pernelyg mąstyti paprastai neduoda jokio sprendimo.

Tiesą sakant, per didelis mąstymas sukelia daugiau streso, kai susikoncentruojate į neigiamą, gyvendami praeityje ir nerimaujant dėl ​​savo ateities.

Registruota psichoterapeutė Natacha Duke, MA, RP, kalba apie tai, ar per didelis mąstymas yra psichinė liga, ir apie veiksmus, kurių galite imtis, kad nustotų mąstyti.

Ar per didelis mąstymas yra psichinė liga?

Ne, pernelyg didelis mąstymas nėra pripažinta psichinės sveikatos būklė, tačiau tai gali būti depresijos ar nerimo simptomas.

Per didelis mąstymas dažniausiai siejamas su generalizuotu nerimo sutrikimu (GAD), sako Duke’as. GAD būdingas polinkis per daug nerimauti dėl kelių dalykų.

„Kažkas gali išsivystyti GAD dėl savo genų. Arba tai gali būti asmenybės veiksniai, tokie kaip nesugebėjimas toleruoti netikrumo gyvenime. Ir tai gali būti gyvenimiška patirtis“, – sako Duke’as. „Paprastai tai yra visų trijų derinys.”

Tie, kurie turi GAD, gali patirti:

• Per daug nerimauti dėl kelių dalykų mažiausiai šešis mėnesius.
• Sunku suvaldyti nerimą, kuris gali sutrikdyti gebėjimą veikti.

Fiziniai GAD simptomai gali būti neramumas, sunku susikaupti ir miego sutrikimai.

Kaip atrodo perdėtas mąstymas?

Jei esate linkę per daug galvoti, galite patirti šiuos dalykus:

• Nerimą kelia tai, kad peršokama nuo vienos temos prie kitos.
• Pagalvokite apie blogiausią scenarijų.
• Sunku priimti sprendimus, įskaitant antrinius spėjimus.
• Sunku susikaupti.
• Jausmas ant krašto.
• Sieki pakartotinio patikinimo iš kitų.

„Tai, kas atsitinka, yra grandinės efektas“, – aiškina Duke’as. „Jūs pradėsite nerimauti dėl vieno dalyko, o tada būsite susirūpinę dėl kažko visiškai kito. Galbūt pradėsite nerimauti dėl darbo, o tada pradėsite nerimauti dėl pinigų. Ir tai verčia nerimauti dėl darbo praradimo.

Per didelis mąstymas prieš problemų sprendimą

Problemų sprendimas yra puikus įgūdis, kurį reikia turėti ir gali būti labai produktyvus. Gali būti lengva patikėti, kad visas jūsų nerimas ir per didelis mąstymas iš tikrųjų yra problemų sprendimas. Tačiau yra esminis skirtumas.

„Kai iškyla problema, galimų sprendimų ieškojimas yra teigiama įveikos strategija“, – sako Duke’as. „Pernelyg galvojus, atsitinka taip, kad tu susimąstai, todėl vėl ir vėl kyla problemų. Bet tikro sprendimo nėra. Įsitraukiate į mąstymo kilpą ir atsiduriate ten, kur pradėjote. Kai kuriais atvejais netgi gali kilti daugiau nerimo ir nerimo.

Norite sutelkti dėmesį į problemų sprendimą, kas yra jūsų valdymas, ir pratinti leisti visa kita. Nesvarbu, ar praleisite 20 minučių ar dvi valandas svarstydami problemą, tai nesuteiks palengvėjimo ir pasitenkinimo, kurio tikitės. Taigi stenkitės atpažinti, kai per daug galvojate, ir atitraukite dėmesį, kol būsite pasiruošę naudingai spręsti problemą.

Ką galite padaryti, kad įveiktumėte savo perdėtą mąstymą?

Jei pastebėsite, kad per daug galvojate, galite imtis veiksmų, kad apribotumėte nerimą ir sveikiau susitvarkytumėte, sako Duke’as.

Jei jums sunku išjungti mintis naktį arba pernelyg didelis mąstymas trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui arba daro įtaką jūsų kasdieniam gyvenimui, pasikalbėkite su gydytoju arba terapeutu.

„Veiksmingiausias gydymas yra kognityvinė elgesio terapija”, – sako Duke’as. Jūsų terapeutas dirbs su jumis, siekdamas mesti iššūkį jūsų neigiamoms mintims ir ugdyti įveikos įgūdžius, kurie gali padėti sumažinti jūsų nerimą.

Duke’as taip pat sako, kad pozityvios įveikos strategijos, tokios kaip meditacija, skaitymas ar rūpesčių užrašymas, gali padėti sumažinti jūsų nerimą.

Taip pat svarbu įsitikinti, kad turite tinkamą socialinę paramą ir atsispiriate norui laikyti dalykus viduje. Ir nepamirškite apie sveikus įpročius, pavyzdžiui, subalansuotą mitybą ir mankštą.

„Atkreipkite dėmesį į tai, kiek kofeino ar alkoholio vartojate, nes tai gali padidinti nerimą“, – įspėja Duke’as. „Be to, stenkitės neturėti per mažai arba per daug prastovų ir nesinaudoti daugybe socialinių tinklų ar naujienų vartojimo, nes tai taip pat skatins nerimą.

Taigi, perteklinis mąstymas, nors ir gali atrodyti varginantis ir kartais paralyžiuojantis, pats savaime nėra oficialiai pripažinta psichikos liga. Kaip ilgametė gydytoja, matau, kad jis dažnai lydi nerimą, depresiją ar kitus sutrikimus. Svarbiausia – atpažinti, kada mąstymas ima kenkti, ir nebijoti kreiptis pagalbos. Nereikia kentėti tyliai – šiandien yra daugybė būdų, kaip išmokti valdyti mintis ir susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą.