Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką

Sveiki! Esu gydytojas, jau daug metų dirbantis Lietuvoje. Pelėsiai – dažna problema, kelianti rūpesčių daugeliui. Šiame straipsnyje papasakosiu, ką svarbu žinoti apie pelėsį ir, remdamasis savo patirtimi, pasidalinsiu praktiniais patarimais, kaip sumažinti jo riziką jūsų namuose ir apsaugoti savo bei artimųjų sveikatą. Skaitykite toliau ir sužinokite, kaip lengvai galite kvėpuoti laisviau!

Pelėsio, grybelio, kuris dauginasi per pelėsių sporas, galima rasti bet kur – ant dušo užuolaidų, rūsyje ar net ant namo dailylentės. Jis auga beveik bet kokios spalvos ir klesti drėgnose, šiltose, drėgnose vietose, dygsta ištisus metus. Jei susidursite su juo, gali atsirasti kvėpavimo problemų, nuo lengvų iki sunkių.

Yra daug galimų simptomų ir ligų, kurios gali atsirasti, kai susiduriate su pelėsiu. Tai apima viską nuo alerginių reakcijų ir astmos iki odos bėrimo. Ir niekas nėra apsaugotas. Tiesą sakant, kritinės priežiūros pulmonologė Lamia Ibrahim, MD, teigia, kad pelėsis gali būti atsakingas už beveik bet kurio žmogaus kvėpavimo sutrikimus.

„Yra pakankamai įrodymų, leidžiančių susieti pelėsių poveikį su viršutinių kvėpavimo takų simptomais – kosuliu ir švokštimu – kitaip sveikiems žmonėms, taip pat susieti jį su astma sergančių žmonių astmos simptomais“, – sako ji.

Ekspertai taip pat teigia, kad yra galimas ryšys tarp ankstyvo pelėsių poveikio ir kai kurių vaikų, ypač tų, kurių genetinis polinkis susirgti astmos išsivystymu.

Tačiau pelėsio sukeltos kvėpavimo problemos dažniausiai yra laikinos, o simptomai paprastai išnyksta mažiau veikiant grybeliui.

Kodėl pelėsis sukelia problemų

Vien pelėsiai paprastai nesukelia daug sveikatos problemų. Kai jie nusileidžia ant drėgnų paviršių ir dauginasi, pajusite jų bjaurų poveikį sveikatai.

Pelėsių sporos gamina alergenus – medžiagas, kurios gali sukelti alergines reakcijas – dėl kurių atsiranda šienligę primenančių simptomų: niežulys, akių paraudimas, sloga ir astma. Jei tai išlieka, galite susirgti kvėpavimo takų infekcijomis. Tai reta, tačiau pelėsių sporų poveikis ilgainiui gali sukelti organų pažeidimus, pažinimo sunkumus ir net mirtį.

Be to, pelėsio sporos gali sudirginti plaučius, net jei nesate alergiškas pelėsiui. Kai patenka į jūsų kūną, sporos dirgina jūsų kvėpavimo takus nosyje, burnoje ir gerklėje, sako daktaras Ibrahimas. Jie taip pat gali sukelti deginimą ir kraujavimą, jei jie patenka į jūsų gleivines, pavyzdžiui, sinusus ir plaučius.

Skirtingi simptomai

Tačiau ne visi į pelėsių poveikį reaguoja vienodai. Jūsų simptomai gali skirtis nuo kitų ir gali būti nuo lengvo iki sunkaus. Vaikams, vyresnio amžiaus suaugusiems ir asmenims, kurių imunitetas susilpnėjęs, kyla didžiausia kvėpavimo sutrikimų rizika. Žmonėms, sergantiems sunkia alergija pelėsiams, gali pasireikšti karščiavimas arba dusulys.

Simptomai gali būti:

• Gerklės skausmas.
• Kraujuoja dantenos.
• Sloga, niežulys ar užgulta nosis.
• Kraujuoja iš nosies.
• Sunku kvėpuoti.
• Švokštimas.
• Kosulys.
• Patinimas ar net kraujavimas plaučiuose.

Reta uždegiminė plaučių liga, vadinama padidėjusio jautrumo pneumonitu, taip pat gali atsirasti dėl pelėsio poveikio. Simptomai yra kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir karščiavimas. Paprastai ši būklė išsivysto po pelėsio poveikio darbe, tačiau ji gali atsirasti ir dėl poveikio namuose, sako daktaras Ibrahimas.

Kaip sumažinti savo riziką

Norėdami žinoti, kaip apsisaugoti, pradėkite nuo to, kur auga pelėsių sporos. Be to, geriausiai auga šiltose, drėgnose, drėgnose vietose. Lauke pelėsio galite rasti pavėsingose, drėgnose vietose arba ten, kur genda lapai ar kita augmenija. Viduje pelėsiai auga vietose, kuriose yra daug drėgmės, pavyzdžiui, rūsiuose ir dušuose, sako ji.

„Jei esate linkę į kvėpavimo sutrikimus, pvz., Astmą, turėtumėte apsvarstyti galimybę apriboti buvimą drėgnose, drėgnose vietose, pavyzdžiui, rūsiuose ir saunose, sako ji.

Štai kiti dalykai, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte pelėsių poveikio riziką:

• Naudokite oro kondicionierių arba sausintuvą, kad drėgmė visada būtų žemesnė nei 50%.
• Patikrinkite savo namų drėgmės lygį bent kartą per dieną, nes drėgmė keičiasi kintant temperatūrai.
• Įsitikinkite, kad jūsų namai yra tinkamai vėdinami. Jei turite išmetimo ventiliatorius, naudokite juos, ypač kai prausiasi.
• Naudokite dažus, sustiprintus pelėsių inhibitoriais.
• Naudokite pelėsį naikinančias vonios valymo priemones, tokias kaip baliklis.
• Neuždenkite miegamųjų ar vonios kambarių kilimais. Jei turite savo namus ir galite sau leisti, pašalinkite iš savo namų kilimines dangas ir pakeiskite ją kitu paviršiumi, pavyzdžiui, laminato plytelėmis, kurią lengva valyti.
• Pašalinkite arba pakeiskite kilimus ir apmušalus, kurie praeityje buvo sušlapę arba permirkę, nes tai yra pelėsių sporų dauginimosi vieta.

Ką pasakyti gydytojui

Jei turite simptomų ir darbe, kelionėje ar namuose susidūrėte su pelėsiu, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, sako daktaras Ibrahimas. Pasakykite savo paslaugų teikėjui viską, ką galite apie formą ir vietą.

„Būtinai paminėkite visus simptomus, kuriuos galite turėti, kad ir kokie nereikšmingi jie atrodytų. Nebūna nereikšmingų simptomų, kai vertinama dėl naujos problemos“, – sako daktaras Ibrahimas. „Atkreipkite dėmesį į simptomus, kurie yra arba pablogėja tik namuose ar kitose viešose vietose, kuriose yra paplitęs pelėsis.

Taigi, mieli skaitytojai, kaip ir minėjau, pelėsių vengti visiškai – misija neįmanoma. Svarbiausia – nepanikuoti, o imtis prevencijos. Vėdinkite patalpas, kontroliuokite drėgmę, reaguokite į bet kokius pelėsio požymius. Per daugelį gydytojo praktikos metų mačiau, kiek problemų gali sukelti užleisti pelėsiai. Tad rūpinkitės savimi ir savo namais – sveikata brangiausia!