Pasyvus-agresyvus elgesys: kaip jį atpažinti

Sveiki! Jau daugybę metų, kaip gydytojas, susiduriu su įvairiais žmonių elgesio iššūkiais. Šiandien pakalbėkime apie pasyvų-agresyvų elgesį – tą subtilų, bet žalojantį bendravimo būdą. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad jį atpažinti nėra lengva. Šiame straipsnyje aptarsime tipiškus požymius ir kaip su jais tvarkytis. Skaitykite toliau ir sužinokite, kaip išnarplioti šią painią elgesio mįslę.

Niekas nemėgsta jaustis asmeniškai užpultas. Tačiau kartais žmonės dalyvauja pasyviai agresyviame elgesyje, kuris kelia grėsmę mūsų santykiams ir mūsų mąstymui apie save. Žmonės gali tyčia ar netyčia demonstruoti pasyvų-agresyvų elgesį, ir nors kartais taip nutinka stengiantis išvengti konflikto, kažkas gali būti pasyvus-agresyvus tik tam, kad pakenktų.

Psichologė Kelly Deragon, PsyD, paaiškina, kaip atpažinti pasyvų-agresyvų elgesį, kaip tai vyksta, ir kaip išvengti to daryti savarankiškai.

Kas yra pasyvus-agresyvus elgesys?

Pasyvi agresija yra bendravimo stilius, kai jūs netiesiogiai perteikiate neigiamas emocijas, tokias kaip pyktis ar nusivylimas, užuot sprendę situaciją atvirai ir sąžiningai. Jūs galite būti pasyvus-agresyvus žodžiu arba neverbaliniu būdu per savo kūno kalbą ar kitus fizinius veiksmus. Ir nors kartais mes galime dalyvauti pasyviai agresyviame elgesyje netyčia ar nesąmoningai, jis tampa ypač klastingas, kai esame pasyvūs-agresyvūs kitų žmonių atžvilgiu, norėdami pakenkti arba įtikinti kitus duoti mums tai, ko norime.

„Išgirdęs tai žinai, nes tai verčia jaustis“, – sako daktaras Deragonas. „Dažniausiai tai yra netiesioginis neigiamų emocijų išreiškimo būdas. Kažkas gali pasielgti pasyviai agresyviai, kai sako ar daro dalykus, kurie neatitinka jų tikrųjų jausmų. Tai gali atrodyti kaip sarkazmas arba tylus gydymas.

Akivaizdžiausias pasyvaus-agresyvaus elgesio pavyzdys gali būti patirtas, kai kas nors jus apšviečia ir emociškai manipuliuoja. Tačiau tai gali nutikti ir mažesniais būdais, net su žmonėmis, kuriuos mylite ir kuriems rūpinatės arba kuriuos matote kiekvieną dieną.

Pasyvūs-agresyvūs pavyzdžiai

Pasyvus-agresyvus elgesys gali pasireikšti kalbant ir nekalbant. Kai kurie pavyzdžiai:

• Jūsų partneris padarė kažką, kad jus nuliūdintų. Užuot paaiškinę, kaip jie įskaudina jūsų jausmus, tu suteiki jiems tylų gydymą. Kai jie klausia, kas negerai, išvengiate konflikto sakydami: „Man viskas gerai“ ir sutramdyti savo jausmus.
• Jūsų viršininkas perkėlė vieną iš jūsų susitikimų į laiką, kuris nesutampa su jūsų tvarkaraščiu. Užuot pakėlus raudoną vėliavą, vėlai ateini į susitikimą nes tyčia atidėjote tai paskutinei sekundei.
• Buvai su kuo nors nuėjęs į porą pasimatymų, bet 100% to nejauti. Užuot nuoširdus apie savo jausmus, vietoj to juos apgauni.
• Jūs paprašote savo kambario draugo padėti sutvarkyti namus ir plauti indus, kol sprendžiate kitus projektus. Jie niekada neketino plauti indų, nes jų laukia įtempta diena, bet užuot pasakę „Ne“, jie atideda ir palieka indus neišplautus.
• Vartoti globojančias frazes pvz.: „Pagal mano paskutinį el. laišką…“ arba „Ar supranti, ką sakau? gali pakenkti kažkieno patyrimui ir supratimui.
• Teikti atvirus komplimentus, nepageidaujamus patarimus ir sarkazmą pvz.: „Tu atrodai profesionaliau be nosies žiedo“ arba „Būtų puiku, jei galėčiau ilgiau papietauti kaip kai kurie kiti žmonės“, užuot sprendžiant problemas ir situacijas tiesiai į akis, gali kilti tolesnių konfliktų ir nesusipratimų.

Kas sukelia pasyvų-agresyvų elgesį?

Pačiomis grėsmingiausiomis aplinkybėmis kažkas gali dalyvauti pasyviai-agresyviai, nes nori iš visų jėgų „prilipti prie tūpimo“ ir pakenkti.

Kitais atvejais jie gali nenorėti tiesiogiai su jumis konfrontuoti arba būti agresyviai pikti, ypač viešoje aplinkoje. Bet galbūt jie nori pranešti, kad yra nepatenkinti, nepatenkinti arba jaučia neigiamus jausmus dėl tavęs ir situacijos, ir gali suabejoti savo supratimu apie tai, kas vyksta.

„Pasyvus-agresyvus elgesys gali sukelti jūsų nesaugumo jausmą, ypač jei jį patiria vadovas, atsakingas asmuo arba kažkas, kas jums tikrai rūpi“, – sako dr. Deragonas. „Daugelis žmonių susilpnins savo bendravimą, kai taip atsitiks, nes nenori, kad kiti žinotų, kad jie buvo įskaudinti ar sukeltų tolesnių konfliktų, tačiau tuo pat metu tai verčia jaustis nepilnaverčiais ir kartais bejėgiais.

Kažkas gali net netyčia būti pasyviai agresyvus, kad išvengtų konflikto ar pablogintų situaciją. Jei kyla problemų pasakyti kam nors „ne“, galite sutikti ką nors padaryti ar dalyvauti renginyje net tada, kai žinote, kad neketinate to tęsti ir iš pradžių to neketinate. Tai gali sukelti daugybę nelaimingų atsitikimų, kai atrodote nepasitikintys arba neatsakingi.

„Pasyvi agresija nėra kažkas, apie ką mes visada žinome“, – sako dr. Deragonas. „Kartais žmonės nori būti mandagūs ir nenori atskleisti, kaip iš tikrųjų jaučiasi. Tai taip pat gali būti gynybos mechanizmas.

Pasyvi agresija gali įvykti namuose, internete, darbo vietoje ar net su visiškai nepažįstamais žmonėmis. Ir dažnai mes susiduriame su pasyviai agresyviais polinkiais, nes vaikystėje išmokome tokio elgesio iš savo tėvų, globėjų ir kitų suaugusiųjų.

„Tai gali būti išmoktas elgesys. Jei užaugote namuose, kur dažnai pasitaikydavo pasyvios agresijos ir sarkazmo, tai tampa jūsų bendravimo stiliaus dalimi“, – aiškina daktaras Deragonas. „Kai kuriems žmonėms tai gali turėti įtakos jų tarpusavio santykiams.”

Kaip atpažinti pasyvų-agresyvų elgesį

Pasyvus-agresyvus elgesys yra viskas, kas vengia tiesioginio konflikto, bet vis tiek išreiškia neigiamas emocijas. Kai taip nutinka, tai gali siųsti prieštaringus signalus ir priversti jus suabejoti, kas iš tikrųjų vyksta ir kaip kažkas iš tikrųjų jaučiasi.

„Jei atrodo, kad kažkas neveikia, arba jei jaučiatės asmeniškai užpultas ir tai kartojasi vėl ir vėl, tai geras ženklas, kad tai pasyvus-agresyvus elgesys“, – teigia dr. Deragonas. „Dažnai, jei kas nors demonstruoja pasyviai agresyvų elgesį, kiti žmonės, bendraujantys su tuo asmeniu, patirs panašią patirtį.

Jei yra atotrūkis tarp to, ką kažkas sako, ir to, ką kažkas daro, ir jūs paliekate tuos pokalbius ir išgyvenimus sumišę, dezorientuoti ar įskaudinti, tai gali būti ženklas, kad susiduriate su pasyviu-agresyviu elgesiu.

Kaip elgtis su pasyviai agresyviais žmonėmise

„Geriausias būdas suprasti kieno nors ketinimus – paprašyti paaiškinimo“, – sako dr. Deragonas. „Jei atrodo, kad kažkas neveikia arba mes nesuprantame subtilaus potekstės, kodėl jie taip elgiasi, tai gali labai nuliūdinti.

Niekada neturėtumėte manyti, kaip jaučiasi kažkas kitas, net jei tai atrodo labai aišku iš jų kalbos ar elgesio. Prašydami ką nors paaiškinti, ką jie pasakė arba ką reiškia savo veiksmais, galite patvirtinti savo pačių interpretacijas apie tai, kas vyksta, ir susitaikyti su tuo, ko jie iš jūsų prašo. Taip pat galite pasinaudoti šia galimybe paaiškinti, kaip jų veiksmai priverčia jus jaustis, ir išreikšti poreikius, kuriuos norite patenkinti.

„Tai taip pat verčia tą kitą asmenį atsakyti už savo veiksmus ir gali geriau suprasti, ką daro ir kaip verčia jaustis kitiems“, – pažymi dr. Deragonas.

Jei jaučiatės nepatogiai ar nesaugiai, reikšdami pasyvų-agresyvų elgesį, galite atsikvėpti ir pasidalyti patirtimi, kol būsite pasiruošę konfrontuoti su žmogumi.

„Užimti šiek tiek vietos ir vėliau ją peržiūrėti kartais yra geras pasirinkimas“, – sako daktaras Deragonas. „Tai leidžia abiem pusėms šiek tiek atsikvėpti“.

Gilaus kvėpavimo pratimai, meditacija ir joga taip pat gali padėti susikoncentruoti prieš pradedant pokalbį.

„Kai kas nors atrodo taip, tarsi jis jus puola arba yra neigiamas, atsiranda tendencija reaguoti tuo pačiu ir tai nepadės padėties“, – pažymi dr. Deragonas. „Jei kas nors bando įlįsti į jūsų odą, nenorite pabloginti situacijos ir nusileisti iki savo lygio“.

Iš esmės, kovojant su pasyvia agresija, svarbiausia nustatyti sveikas ribas su žmonėmis ir spręsti konfliktą, kol jis nepablogėja.

Kaip atpažinti pasyvų-agresyvų elgesį jumyse

Jei žmonės, su kuriais bendraujate, yra įskaudinti dėl jūsų veiksmų, jie dažnai ginasi arba atrodo susigūžę reaguodami į tai, ką sakote, tai gali būti ženklas, kad elgiatės pasyviai-agresyviai kitų žmonių atžvilgiu.

„Galbūt kiekvieną kartą pasirodai vėlai susitikime arba audringa aplink ką nors, neužmezgi akių kontakto arba tyčia neįtraukia žmogaus iš pokalbio“, – siūlo daktaras Deragonas. „Tam tikra prasme jūs apeinate bendravimą dėl neigiamų jausmų jiems. Kai esate įspraustas į kampą dėl savo veiksmų arba susidursite su savo elgesiu, tai gali būti ženklai, kad jūsų elgesys darosi žalingas kitiems.

Kaip valdote savo pasyvų-agresyvų elgesį?

„Būk sąžiningas su savimi“, – pataria daktaras Deragonas. „Atpažinkite, ką norite pasakyti ir kaip norite elgtis, ir stenkitės išsiaiškinti, kaip aiškiai išreikšti savo nuomonę, nes jūs nepatenkinsite savo poreikių, jei aiškiai apie juos neperteiksite“.

Jei pagaunate save pateikiant trumpus atsakymus arba pokalbio metu tampate nereaguojantis, tai gali būti ženklas, kad nesate investuotas į pokalbį. Kai taip atsitiks, galbūt norėsite žengti žingsnį atgal ir paklausti savęs: „Ką aš bandau bendrauti arba ką noriu pasiekti šia sąveika?

„Svarbu pripažinti savo pažeidžiamumą, todėl gali prireikti metų, kol išmoksime tokį elgesį“, – teigia daktaras Deragonas. „Tai prasideda nuo savo elgesio ir vartojamų žodžių suvokimo. Jei žmonės nori tobulėti, jie turi būti pasirengę nuolat stengtis. Ir jei paslysti ir suklysti, viskas gerai. Galite dirbti su tuo“.

Nors pasyvus-agresyvus elgesys pats savaime nėra sveikatos būklė, jis gali būti siejamas su kitomis psichikos sveikatos diagnozėmis, tokiomis kaip narcisistinis asmenybės sutrikimas (NPD) arba ribinis asmenybės sutrikimas (BPD) (ypač slaptas narcisizmas). Bet net jei jums niekada nebuvo diagnozuota būklė, jei jūsų elgesys kelia jums nerimą arba jūsų santykiai tampa įtempti, galite paprašyti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pradėti gydymą, kad išsiaiškintumėte pagrindinę jūsų pasyvaus ir agresyvaus elgesio priežastį. . Įvairios terapijos rūšys, pvz., kognityvinė elgesio terapija, tarpasmeninė terapija, dialektinė terapija ir socialinių įgūdžių ugdymas, gali padėti sustiprinti jūsų socialinio bendravimo įgūdžius ir suteikti jums galimybę priimti geresnius sprendimus.

„Terapija gali padėti sutelkti dėmesį į emocinį reguliavimą ir tarpasmeninius įgūdžius, taip pat padėti ištirti savo mintis ir jausmus apie sunkią tarpasmeninę patirtį“, – sako dr. Deragonas. „Mokymasis efektyviai bendrauti yra vienas geriausių mūsų turimų įrankių.

Taigi, draugai, kaip matėt, pasyvi agresija – tai toks „vilkas avikailio kailyje”. Sunku atpažint, bet įmanoma. Per savo praktiką mačiau visko – nuo tylaus durų trankymo iki „pamirštų” gimtadienių. Svarbiausia – atkreipti dėmesį į neatitikimus tarp žodžių ir veiksmų. Pastebėjot? Neignoruokit. Kalbėkitės. O jei patys užklupot save taip elgiantis – nebijokit kreiptis pagalbos. Juk visi esam žmonės.