Pasienio asmenybės sutrikimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Pasienio asmenybės sutrikimas yra rimta psichikos būklė, kuri gali turėti didelį įtaką asmens kasdieniam gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines pasienio asmenybės sutrikimo priežastis, simptomus ir galimus gydymo metodus. Sužinosite, kaip atpažinti šios būklės požymius, kokius veiksnius reikia atsižvelgti gydant šią ligą ir kaip galima pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Svarbu gerai suprasti šią psichinę problemą ir ieškoti tinkamų sprendimų jos įveikimui.

Apžvalga

Pasienio asmenybės sutrikimas yra psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi dideli nuotaikos svyravimai, tarpasmeninių santykių nestabilumas ir impulsyvumas.

Kas yra ribinis asmenybės sutrikimas (BPD)?

Pasienio asmenybės sutrikimas (BPD) yra psichinės sveikatos būklė, kuriai būdingi dideli nuotaikos svyravimai, tarpasmeninių santykių nestabilumas ir impulsyvumas.

Žmonės, sergantys BPD, stipriai bijo būti apleisti ir jiems sunku reguliuoti savo emocijas, ypač pyktį. Jie taip pat linkę rodyti impulsyvų ir pavojingą elgesį, pavyzdžiui, neapgalvotą vairavimą ir grasinimą susižaloti. Dėl visų šių elgsenų jiems sunku palaikyti santykius.

Pasienio asmenybės sutrikimas yra viena iš būklių grupės, vadinamos „B grupės“ asmenybės sutrikimais, kuriems būdingas dramatiškas ir nepastovus elgesys. Asmenybės sutrikimai yra lėtiniai (ilgalaikiai) disfunkciniai elgesio modeliai, kurie yra nelankstūs, paplitę ir sukelia socialinių problemų bei kančių.

Daugelis žmonių, gyvenančių su ribiniu asmenybės sutrikimu, nežino, kad juo serga, ir gali nesuvokti, kad yra sveikesnis būdas elgtis ir bendrauti su kitais.

Kuo skiriasi ribinis asmenybės sutrikimas nuo bipolinio sutrikimo?

Nors bipoliniam sutrikimui taip pat būdingi dideli nuotaikos ir elgesio svyravimai, jis skiriasi nuo ribinio asmenybės sutrikimo (BPD).

Sergant BPD, nuotaika ir elgesys greitai keičiasi reaguojant į didelį stresą, ypač bendraujant su kitais žmonėmis, o sergant bipoliniu sutrikimu, nuotaikos yra pastovesnės ir mažiau reaktyvios. Žmonės, sergantys bipoliniu sutrikimu, taip pat turi reikšmingų energijos ir aktyvumo pokyčių, skirtingai nei tie, kuriems yra BPD.

Kas paveikia ribinį asmenybės sutrikimą?

Dauguma asmenybės sutrikimų prasideda paauglystėje, kai jūsų asmenybė toliau vystosi ir bręsta. Todėl beveik visi žmonės, kuriems diagnozuotas ribinis asmenybės sutrikimas, yra vyresni nei 18 metų.

Nors BPD gali išsivystyti bet kas, tai dažniau pasitaiko, jei šeimoje yra buvę BPD. Didesnė rizika taip pat yra žmonėms, turintiems kitų psichinės sveikatos sutrikimų, tokių kaip nerimas, depresija ar valgymo sutrikimai.

Beveik 75% žmonių, kuriems diagnozuota BPD, yra žmonės, kuriems gimus paskirta moteris (AFAB). Tyrimai rodo, kad žmonės, kuriems gimimo metu priskirti vyrai (AMAB), gali būti vienodai paveikti BPD, tačiau jiems gali būti klaidingai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (PTSD) arba depresija.

Kaip dažnas ribinis asmenybės sutrikimas?

Pasienio asmenybės sutrikimas yra gana retas. Maždaug 1,4% suaugusių JAV gyventojų turi BPD.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra ribinio asmenybės sutrikimo (BPD) požymiai ir simptomai?

Ribinio asmenybės sutrikimo požymiai ir simptomai dažniausiai pasireiškia vėlyvoje paauglystėje arba ankstyvame pilnametystėje. Nerimą keliantis įvykis ar stresinė patirtis gali sukelti simptomus arba juos pabloginti.

Laikui bėgant simptomai paprastai mažėja ir gali visiškai išnykti.

Simptomai gali svyruoti nuo valdomų iki labai sunkių ir gali apimti bet kurį iš šių derinį:

• Baimė palikti: Įprasta, kad BPD sergantys žmonės jaučiasi nepatogiai būdami vieni. Kai žmonės, sergantys BPD, jaučia, kad yra apleisti arba apleisti, jie jaučia didelę baimę ar pyktį. Jie gali sekti savo artimųjų buvimo vietą arba neleisti jiems išvykti. Arba jie gali atstumti žmones prieš priartėdami, kad išvengtų atstūmimo.
• Nestabilūs, intensyvūs santykiai: Žmonėms, sergantiems BPD, sunku išlaikyti sveikus asmeninius santykius, nes jie linkę staigiai ir dramatiškai pakeisti savo požiūrį į kitus. Jie gali pereiti nuo kitų idealizavimo iki greito nuvertinimo ir atvirkščiai. Jų draugystės, santuokos ir santykiai su šeimos nariais dažnai būna chaotiški ir nestabilūs.
• Nestabilus savęs vaizdas arba savęs jausmas: Žmonės, sergantys BPD, dažnai turi iškreiptą arba neaiškų savęs įvaizdį ir dažnai jaučiasi kalti arba gėdijasi ir laiko save „blogais“. Jie taip pat gali staigiai ir dramatiškai pakeisti savo įvaizdį, kurį parodo netikėtai pasikeitę tikslai, nuomonė, karjera ar draugai. Jie taip pat linkę sabotuoti savo pažangą. Pavyzdžiui, jie gali tyčia neišlaikyti testo, sugadinti santykius arba būti atleisti iš darbo.
• Greiti nuotaikos pokyčiai: Žmonės, sergantys BPD, gali patirti staigius pokyčius savo jausmuose apie kitus, save ir aplinkinį pasaulį. Neracionalios emocijos, įskaitant nekontroliuojamą pyktį, baimę, nerimą, neapykantą, liūdesį ir meilę, keičiasi dažnai ir staiga. Šie svyravimai paprastai trunka tik kelias valandas ir retai ilgiau nei kelias dienas.
• Impulsyvus ir pavojingas elgesys: Žmonių, sergančių BPD, dažnai pasitaiko neapgalvoto vairavimo, muštynių, lošimų, medžiagų vartojimo, persivalgymo ir (arba) nesaugios seksualinės veiklos epizodai.
• Pakartotinis savęs žalojimas arba savižudiškas elgesys: Žmonės, sergantys BPD, gali įsipjauti, nusideginti ar susižaloti (savęs žalojimas) arba grasinti tai padaryti. Jie taip pat gali turėti minčių apie savižudybę. Šiuos savidestruktyvius veiksmus dažniausiai sukelia globėjo ar meilužio atstūmimas, galimas apleidimas ar nusivylimas.
• Nuolatinis tuštumos jausmas: Daugelis žmonių, sergančių BPD, jaučiasi liūdni, nuobodūs, nepatenkinti arba „tušti“. Taip pat dažni bevertiškumo jausmai ir savigrauža.
• Pykčio valdymo problemos: Žmonėms, sergantiems BPD, sunku suvaldyti savo pyktį ir jie dažnai tampa labai pikti. Jie gali išreikšti savo pyktį kandžiu sarkazmu, kartumu ar piktomis tiradomis. Po šių epizodų dažnai seka gėda ir kaltė.
• Laikinos paranojiškos mintys: Disociatyvius epizodus, paranojiškas mintis ir kartais haliucinacijas gali sukelti didžiulis stresas, dažniausiai baimė būti paliktam. Šie simptomai yra laikini ir paprastai nėra pakankamai sunkūs, kad būtų laikomi atskiru sutrikimu.

Ne visi, turintys ribinį asmenybės sutrikimą, patiria visus šiuos simptomus. Simptomų sunkumas, dažnis ir trukmė kiekvienam žmogui yra individualūs.

Kas sukelia ribinį asmenybės sutrikimą?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai mano, kad BPD atsiranda dėl daugelio veiksnių derinio, įskaitant:

• Prievarta ir traumos vaikystėje: Iki 70 % žmonių, sergančių BPD, vaikystėje patyrė seksualinę, emocinę ar fizinę prievartą. Motinos atskyrimas, prastas motinos prisirišimas, netinkamos šeimos ribos ir tėvų narkotikų vartojimo sutrikimas taip pat yra susiję su BPD.
• Genetika: Tyrimai rodo, kad ribinis asmenybės sutrikimas pasireiškia šeimose. Jei jūsų šeimoje yra buvę BPD, yra didesnė tikimybė, bet negarantuojama, kad susirgsite šia liga.
• Smegenų pokyčiai: Žmonėms, sergantiems BPD, jų smegenų dalys, kontroliuojančios emocijas ir elgesį, netinkamai bendrauja. Šios problemos turi įtakos jų smegenų darbui.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas ribinis asmenybės sutrikimas?

Asmenybė toliau vystosi vaiko ir paauglio vystymosi metu. Dėl šios priežasties sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paprastai diagnozuoja ribinį asmenybės sutrikimą tik sulaukus 18 metų. Kartais jaunesniam nei 18 metų asmeniui gali būti diagnozuotas BPD, jei simptomai yra reikšmingi ir trunka mažiausiai metus.

Asmenybės sutrikimus, įskaitant ribinius asmenybės sutrikimus, gali būti sunku diagnozuoti, nes daugumai asmenybės sutrikimą turinčių žmonių trūksta supratimo apie savo žalingą elgesį ir mąstymo modelius.

Kai jie kreipiasi pagalbos, tai dažnai nutinka dėl tokių sąlygų, kaip nerimas ar depresija, atsirandanti dėl problemų, kurias sukelia jų asmenybės sutrikimas, pavyzdžiui, skyrybos ar prarasti santykiai, o ne pats sutrikimas.

Licencijuotas psichikos sveikatos specialistas, pvz., psichiatras, psichologas ar klinikinis socialinis darbuotojas, gali diagnozuoti ribinį asmenybės sutrikimą, remdamasis Amerikos psichiatrijos asociacijos BPD diagnostiniais kriterijais. Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas.

Jie tai daro atlikdami išsamų pokalbį ir kalbėdami apie simptomus. Jie užduoda klausimus, kurie paaiškins:

• Asmeninė ligos istorija ir šeimos ligos istorija, ypač psichikos sveikatos būklės istorijos.
• Ankstesnė darbo istorija.
• Impulsų valdymas.

Psichikos sveikatos specialistai dažnai dirba su asmens šeima ir draugais, kad gautų daugiau informacijos apie jų elgesį ir istoriją.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas ribinis asmenybės sutrikimas?

BPD istoriškai buvo sunku gydyti. Tačiau taikant naujesnį, įrodymais pagrįstą gydymą, daugelis žmonių, sergančių ribiniu asmenybės sutrikimu, patiria mažiau ir mažiau sunkių simptomų, pagerina funkcionavimą ir geresnę gyvenimo kokybę.

Tačiau veiksmingas gydymas reikalauja laiko, kantrybės ir įsipareigojimo. Gydymas gali apimti psichoterapiją (pokalbių terapiją), vaistus arba abu.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti trumpalaikį buvimą ligoninėje, jei esate labai sunerimęs arba rizikuojate pakenkti sau ar kitiems. Jūsų viešnagės metu jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas kartu su jumis parengs gydymo planą.

Žmonės, turintys ribinį asmenybės sutrikimą, dažnai turi kitų psichinės sveikatos sutrikimų, įskaitant:

• Nuotaikos sutrikimai (nuo 80% iki 96% žmonių, sergančių BPD).
• Nerimo sutrikimai (88 proc.).
• Medžiagų vartojimo sutrikimas (64 proc.).
• Valgymo sutrikimai (53 proc.).
• Dėmesio stokos / hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) (nuo 10% iki 30%).
• Bipolinis sutrikimas (15 proc.).
• Somatoforminiai sutrikimai (10 proc.).

Jei jie serga kartu, jiems taip pat reikės gydymo.

Psichoterapija BPD gydymui

Psichoterapija (pokalbių terapija) yra pasirenkamas ribinio asmenybės sutrikimo gydymas. Gydymo tikslas – padėti jums atskleisti motyvus ir baimes, susijusias su jūsų mintimis ir elgesiu, ir padėti jums išmokti pozityviau bendrauti su kitais.

Terapijos tipai, kurie gali padėti gydyti BPD, yra šie:

• Dialektinio elgesio terapija (DBT): Šio tipo terapija buvo sukurta specialiai žmonėms, sergantiems BPD. DBT dėmesys sutelkiamas į tai, kad padėtų jums priimti savo gyvenimo ir elgesio tikrovę, taip pat padėti jums išmokti pakeisti savo gyvenimą, įskaitant nenaudingą elgesį. Tai moko įgūdžių, padedančių kontroliuoti intensyvias emocijas, sumažinti save naikinantį elgesį ir pagerinti santykius.
• Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Tai struktūrizuota, į tikslą orientuota terapijos rūšis. Jūsų terapeutas ar psichologas padeda atidžiai pažvelgti į jūsų mintis ir emocijas. Jūs suprasite, kaip jūsų mintys veikia jūsų veiksmus. Naudodamiesi CBT galite atsikratyti neigiamų minčių ir elgesio bei išmokti priimti sveikesnius mąstymo modelius ir įpročius.
• Grupinė terapija: Tai psichoterapijos rūšis, kurios metu grupė žmonių susitinka, kad kartu apibūdintų ir aptartų savo problemas, prižiūrint terapeutui ar psichologui. Grupinė terapija gali padėti žmonėms, sergantiems BPD, pozityviau bendrauti su kitais ir veiksmingiau išreikšti save.

Vaistai nuo BPD

Kadangi receptinių vaistų nauda nuo ribinio asmenybės sutrikimo yra neaiški, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paprastai neskiria vaistų kaip pagrindinio BPD gydymo.

Tačiau kai kuriais atvejais psichiatras gali rekomenduoti vaistus, skirtus specifiniams simptomams ar kartu pasireiškiančioms psichikos sveikatos būklei gydyti. Vaistai gali gydyti nerimą ir depresiją, reguliuoti nuotaikų svyravimus arba padėti kontroliuoti impulsyvų elgesį. Antipsichoziniai (neuroleptiniai) vaistai padeda kai kuriems žmonėms, sergantiems BPD.

Prevencija

Ar galima išvengti ribinio asmenybės sutrikimo?

Deja, nėra būdo užkirsti kelią ribiniam asmenybės sutrikimui.

BPD dažnai yra paveldimas (perduodamas per šeimas), o tai reiškia, kad yra didesnė rizika susirgti šia liga, jei šeimoje yra buvę BPD. Paklauskite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo, kaip atpažinti sutrikimo požymius, kad galėtumėte kuo anksčiau pradėti gydymą.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra ribinio asmenybės sutrikimo prognozė (perspektyva)?

Didžiąją laiko dalį BPD simptomai palaipsniui mažėja su amžiumi. Kai kuriems žmonėms simptomai išnyksta sulaukus 40 metų. Tinkamai gydydami, daugelis žmonių, sergančių BPD, išmoksta valdyti savo simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Negydant arba kai gydymas nepavyksta, žmonėms, turintiems ribinį asmenybės sutrikimą, padidėja šių ligų rizika:

• Medžiagų vartojimo sutrikimas ir alkoholio vartojimo sutrikimas.
• Depresija.
• Savęs žalojimas.
• Savižudybė.

Žmonių, sergančių BPD, savižudybės rizika yra 40 kartų didesnė nei visos populiacijos. Apie 8–10 % žmonių, sergančių BPD, miršta nuo savižudybės.

Daugelis žmonių, sergančių negydytu BPD, taip pat patiria nestabilius ar chaotiškus asmeninius santykius ir jiems sunku išlaikyti darbą. Jiems kyla didesnė skyrybų, atsiribojimo nuo šeimos narių ir uoliškų draugysčių rizika. Taip pat dažnos teisinės ir finansinės problemos.

Gyvenimas su

Kaip galiu padėti žmogui, turinčiam ribinį asmenybės sutrikimą?

Jei pažįstate žmogų, kuris turi ribinį asmenybės sutrikimą, štai keli būdai, kaip galite jiems padėti:

• Skirkite laiko sužinoti apie BPD, kad suprastumėte, ką patiria jūsų mylimasis.
• Skatinkite savo mylimąjį gydytis dėl BPD ir paklauskite apie šeimos terapiją, jei jis yra jūsų giminaitis.
• Pasiūlykite emocinę paramą, supratimą ir kantrybę. Pokyčiai gali būti sunkūs ir bauginantys žmonėms, sergantiems BPD, tačiau laikui bėgant jų simptomai gali pagerėti gydant.
• Ieškokite terapijos sau, jei patiriate didelį stresą arba psichikos sveikatos sutrikimų simptomus, tokius kaip nerimas ar depresija. Pasirinkite kitą terapeutą iš žmogaus, kurį mato jūsų mylimasis.

Žmonėms, sergantiems BPD, yra daug didesnis savęs žalojimo ir savižudiško elgesio lygis nei bendra populiacija.

Žmonėms, sergantiems BPD, galvojantiems pakenkti sau arba bandantiems nusižudyti, reikia nedelsiant padėti.

Jei jūs ar jūsų pažįstamas asmuo patiria tiesioginę bėdą arba galvoja apie susižalojimą, skambinkite nemokamu „Suicide and Crisis Lifeline“ numeriu 988.

Svarbu atsiminti, kad ribinis asmenybės sutrikimas (BPD) yra visą gyvenimą trunkanti psichinės sveikatos būklė. Tačiau ilgalaikis, nuolatinis gydymas, pvz., vaistai ir pokalbių terapija, gali padėti valdyti simptomus. Svarbu reguliariai lankytis savo sveikatos priežiūros komandoje, kad galėtumėte stebėti gydymo planą ir simptomus. Žinokite, kad jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ir artimieji yra pasiruošę jums padėti.

Ribinių asmenybės sutrikimų turinčių žmonių šeimos nariai ir artimieji dažnai patiria stresą, depresiją, sielvartą ir izoliaciją. Taip pat svarbu pasirūpinti savo psichine sveikata ir kreiptis pagalbos, jei jaučiate šiuos simptomus.

Išvada yra, kad pasienio asmenybės sutrikimas gali būti sunki problema, sukeldama emocinius ir socialinius sunkumus pacientams. Svarbu atkreipti dėmesį į šios būklės priežastis ir simptomus, kad būtų galima laiku nustatyti ir gydyti sutrikimą. Gydymas gali apimti psichoterapiją, vaistus ar kitas priemones, pagal kiekvieno paciento poreikius. Svarbu suprasti, kad su tinkamu gydymu ir parama, galima pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir padėti jam susidoroti su pasienio asmenybės sutrikimu.