Nuolatinis depresinis sutrikimas (PDD): simptomai, priežastys ir gydymas

Depresija yra rimta psichinė būsena, kuri gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui. Nuolatinis depresinis sutrikimas (PDD) yra viena iš dažniausių depresijos formų, kurią būtina rimtai įvertinti ir gydyti. Šio sutrikimo simptomai gali būti labai įvairūs ir gali pasireikšti ilgalaikė depresija, nemiga, sumažėjęs energijos lygis ir kt. Svarbu suprasti PDD priežastis ir rasti tinkamą gydymo būdą, kad būtų galima pagerinti savo psichinę sveikatą. Šiam sutrikimui atsirūpinimas gali būti lemiamas siekiant sveikesnio gyvenimo.

Apžvalga

Kas yra nuolatinis depresinis sutrikimas?

Nuolatinis depresinis sutrikimas (PDD) yra lengvas ar vidutinio sunkumo depresija, kuri nepraeina. Asmuo, sergantis PDD, turi liūdną, tamsią ar prastą nuotaiką ir turi du ar daugiau kitų depresijos simptomų. Simptomai trunka didžiąją dienos dalį, daugumą dienų, ilgą laiką.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai šią būklę vadindavo distimija arba distiminiu sutrikimu.

Kuo skiriasi depresija ir nuolatinis depresinis sutrikimas?

Nuolatinis depresinis sutrikimas yra depresijos rūšis. Jis yra ne toks sunkus nei pagrindinis depresinis sutrikimas (kitas tipas), bet jis tęsiasi. Jis apibrėžiamas kaip trunkantis mažiausiai dvejus metus suaugusiems ir mažiausiai vienerius metus vaikams ir paaugliams. Per šį laiką simptomų negali nebūti ilgiau nei du mėnesius iš eilės, kad atitiktų PDD kriterijus.

Kaip dažna lėtinė depresija?

PDD gali pasireikšti bet kuriam žmogui bet kuriame amžiuje. Tiesą sakant, 3% ar daugiau JAV gyventojų tam tikru savo gyvenimo momentu tai patiria.

PDD dažniau serga moterys ir žmonės, kurių giminaičiai serga ta pačia liga.

Simptomai ir priežastys

Kas sukelia nuolatinį depresinį sutrikimą?

Mokslininkai visiškai nesupranta, kas sukelia PDD. Tačiau tai gali būti susiję su mažu serotonino kiekiu. Serotoninas yra natūralus hormonas, kuris kontroliuoja mūsų emocijas ir gerovės jausmus. Tai taip pat turi įtakos kitoms kūno funkcijoms.

PDD gali sukelti trauminis gyvenimo įvykis. Pavyzdžiui, darbo praradimas, mylimo žmogaus mirtis, nusikaltimas arba išsiskyrimas.

Kokie yra PDD simptomai?

Pagrindinis PDD simptomas yra liūdna, žema ar tamsi nuotaika. Kiti ženklai gali būti:

• Nuovargis.
• Beviltiškumo, bevertiškumo ar izoliacijos jausmas.
• Apetito stoka arba persivalgymas.
• Koncentracijos trūkumas.
• Ribota energija.
• Žema savigarba.
• Bėdos darbe ar mokykloje.
• Sunku miegoti arba miegoti per daug.

Dauguma žmonių, sergančių PDD, taip pat bent kartą turi didelės depresijos epizodą, kuris kartais vadinamas „dviguba depresija“.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas nuolatinis depresinis sutrikimas?

Jei manote, kad turite PDD, pasitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Lėtinės depresijos testų nėra, todėl diagnozė nustatoma po diskusijų su paslaugų teikėju. Teikėjas gali paklausti:

• Ar tau labai liūdna?
• Ar yra konkrečių priežasčių, dėl kurių jaučiatės nusilpę?
• Ar jums sunku užmigti?
• Ar jums sunku susikaupti?
• Ar vartojate kokius nors vaistus?
• Kiek laiko turėjote šiuos simptomus?
• Ar simptomai yra nuolat, ar jie ateina ir praeina?

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali užsisakyti kraujo ar šlapimo tyrimus, kad pašalintų kitas priežastis. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas taip pat gali nukreipti jus pas psichologą ar psichiatrą, kad jis pasikalbėtų apie jūsų simptomus. Šie paslaugų teikėjai yra specialiai apmokyti aptarti psichinę sveikatą.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas nuolatinis depresinis sutrikimas?

Veiksmingiausias PDD gydymas apima vaistus ir pokalbių terapiją arba konsultavimą.

Antidepresantai yra receptiniai vaistai, galintys palengvinti depresiją. Depresijai gydyti yra daug įvairių vaistų. Dažniausiai naudojami skirstomi į dvi plačias kategorijas:

• Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).
• Serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI).

Jums gali tekti vartoti vaistus mėnesį ar ilgiau, kol pajusite skirtumą. Įsitikinkite, kad toliau vartojate vaistus tiksliai taip, kaip nurodė jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas. Net jei turite šalutinį poveikį arba jaučiatės daug geriau, nenustokite nepasikalbėti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

Konsultavimas taip pat gali padėti valdyti PDD. Viena terapijos rūšis, kognityvinė elgesio terapija (CBT), dažnai yra naudinga depresijai. Terapeutas ar psichologas padės išnagrinėti jūsų mintis ir emocijas bei jų įtaką jūsų veiksmams. CBT gali padėti jums atsikratyti neigiamų minčių ir ugdyti teigiamą mąstymą.

Prevencija

Ar galiu užkirsti kelią nuolatiniam depresiniam sutrikimui?

Nors negalite išvengti depresijos, galite padaryti keletą dalykų, kad ji būtų mažiau sunki:

• Valgykite gerai subalansuotą maistingą maistą.
• Sportuokite kelis kartus per savaitę.
• Apribokite alkoholį ir venkite pramoginių narkotikų.
• Teisingai vartokite paskirtus vaistus ir aptarkite galimą šalutinį poveikį su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais.
• Stebėkite bet kokius PDD pokyčius ir pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra žmonių, sergančių nuolatiniu depresiniu sutrikimu, perspektyva?

Vartodami vaistus, pokalbių terapiją ir gyvenimo būdo pokyčius, galite valdyti PDD ir jaustis geriau. Tačiau kai kuriems žmonėms depresijos simptomai pasireiškia visą gyvenimą.

Dauguma žmonių, sergančių PDD, turės vieną ar daugiau didelės depresijos epizodų. Jei depresija pablogėja, pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

Kada turėčiau nedelsiant kreiptis pagalbos?

Jei galvojate, kad galite pakenkti sau ar kitam, nedelsdami pasakykite kam nors. Galite pasakyti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, draugui ar šeimos nariui.

Taip pat galite susisiekti su Savižudybių ir krizių pagalbos linija el 988.

Jūs nesate vienas ir visada yra kažkas, kas nori padėti.

Gyvenimas su

Kaip galiu susidoroti su nuolatiniu depresiniu sutrikimu?

Be vaistų vartojimo ir gydymo, apsvarstykite galimybę daryti tai, kas jums patinka, pavyzdžiui:

• Padaryk ką nors malonaus kitam.
• Eikite į filmą, serialą ar kamuolio žaidimą.
• Bendraukite su žmonėmis, kurie turi teigiamą požiūrį.
• Dažykite arba išbandykite meną ir amatus.
• Praleiskite laiką lauke.
• Praleiskite laiką su draugais, asmeniškai ar telefonu.
• Eikite į jogos užsiėmimus, išmokite medituoti arba pasivaikščiokite su draugu.

PDD gali priversti jus jaustis liūdni arba prislėgti didžiąją dienos dalį, daugumą dienų per ilgą laiką. Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, jei turite depresijos simptomų. Vaistai, konsultacijos ir sveikos gyvensenos pasirinkimas gali padėti jaustis geriau. Jei jaučiate, kad galite sužaloti save ar ką nors kitą, nedelsdami kreipkitės pagalbos. Tu ne vienas.

Išvada: Nuolatinis depresinis sutrikimas (PDD) yra sunkus liga, sukeliantis nuolatinį liūdesį, beviltiškumą ir kitus simptomus. PDD priežastys gali būti genetinės, aplinkos ar psichologinės. Svarbu atkreipti dėmesį į šios ligos simptomus ir laiku kreiptis į specialistus, kad būtų galima pradėti gydymą. Gydymo metu naudojamos terapijos ir vaistai gali padėti kontroliuoti simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Svarbu suprasti, kad PDD yra reali liga, kuri gali turėti didelę įtaką paciento gyvenimui, tačiau tinkamas gydymas ir palaikymas gali padėti šią ligą kontroliuoti.