Nistagmas: apibrėžimas, priežastys, tyrimai ir gydymas

Nistagmas yra akių judesio sutrikimas, kuris gali sukelti nekontroliuojamus ir nepastovius akių judesius. Šis sutrikimas gali turėti įvairių priežasčių, tokias kaip smegenų žala, vidaus ausies problemos ar net paveldimai genai. Svarbu atlikti išsamią diagnozę, kad būtų nustatyta nistagmo priežastis. Nors ši problema ne visada gali būti išgydoma, yra įvairių gydymo metodų, kurie gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Tyrimai ir gydymas yra svarbūs, siekiant efektyviai valdyti šią sutrikimą.

Apžvalga

Dėl nistagmo simptomų, tokių kaip galvos svaigimas, reikia paskambinti savo paslaugų teikėjui.

Kas yra nistagmas?

Nistagmas (tariamas „ni-STAG-muhs“) yra būklė, kai jūsų akys atlieka greitus, pasikartojančius, nekontroliuojamus judesius. Jūsų akys gali judėti įvairiomis kryptimis:

• Iš šono į šoną (horizontalus nistagmas).
• Aukštyn ir žemyn (vertikalus nistagmas).
• Apskritime (sukamasis arba sukamasis nistagmas).

Judesiai gali būti atliekami skirtingais modeliais. Jūsų akys gali:

• Pasukite viena kryptimi, o tada traukite priešinga kryptimi, kad ištaisytumėte (trūkčiojantis nistagmas).
• Dreifuokite pirmyn ir atgal tolygiai, į švytuoklę panašiu judesiu (švytuoklinis nistagmas).

Šie akių judesiai gali sukelti regėjimo, gylio suvokimo, pusiausvyros ir koordinacijos problemų.

Nistagmo tipai

Nistagmu serga ir vaikai, ir suaugusieji. Yra du tipai: įgimtas arba kūdikis (pasireiškia gimus arba pirmaisiais gyvenimo mėnesiais) ir įgytas (pasireiškia po 6 mėnesių amžiaus).

Įgimtas arba kūdikių nistagmas

Kūdikiams, gimusiems su nistagmu, simptomai paprastai pasireiškia nuo 6 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus. Kartais tėvai perduoda nistagmą savo vaikams, tačiau tiksli priežastis ne visada aiški. Vaikams, sergantiems įgimtu nistagmu, jis dažnai būna abiejose akyse. Jų akys paprastai juda iš vienos pusės į kitą. Pagrindinis simptomas yra neryškus matymas.

Įgytas nistagmas

Įgytas nistagmas išsivysto vėliau ir dažniau pasireiškia suaugusiems. Nistagmas gali būti sveikatos būklės, turinčios įtakos jūsų smegenims, akims ar ausims, simptomas. Arba tai gali būti visiškai nesusijusi su būkle. Gali būti, kad taip veikia jūsų kūnas. Kartais nistagmas atsiranda dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo. Suaugusieji, turintys įgytą nistagmą, savo regėjimą dažnai apibūdina kaip drebantį.

Spasmus nutans yra įgyto nistagmo forma, kuri paveikia vaikus. Paprastai tai diagnozuojama nuo 6 mėnesių iki 3 metų amžiaus. Šio tipo nistagmas paprastai pagerėja be gydymo nuo 2 iki 8 metų amžiaus.

Kaip dažnas yra nistagmas?

Tyrėjai tiksliai nežino, kiek žmonių bendroje populiacijoje turi nistagmą. Ankstesni tyrimai parodė, kad 6–24 žmonės iš 10 000 turi tam tikro tipo nistagmą.

Ar nistagmas yra rimta būklė?

Pats nistagmas nėra laikomas pavojingu. Tačiau tai gali būti siejama su rimtomis sveikatos būklėmis, ypač turinčiomis įtakos jūsų smegenims, tokiomis kaip insultas, smegenų auglys, toksiškumas, galvos trauma (sužalojimas) ir uždegiminės ligos.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra nistagmo simptomai?

Didžiausias nistagmo požymis yra nekontroliuojamas akių judėjimas. Nistagmo simptomai priklauso nuo jį sukėlusios būklės ir apima:

• Jausmas, tarsi aplinka judėtų (oscilopsija).
• Neryškus ar neryškus matymas.
• Balanso problemos.
• Jautrumas šviesai arba regėjimo sutrikimas tamsoje.
• Galvos svaigimas arba pojūtis, tarsi suktumėtės (vertigo).

Kas sukelia nistagmą?

Jūsų smegenys kontroliuoja akių judesius kartu su ausies struktūromis, vadinamomis vestibuliarine sistema. Jis automatiškai sureguliuoja jūsų akis, kai judinate galvą, kad vaizdas, kurį matote, liktų sufokusuotas. Žmonėms, sergantiems nistagmu, problema neleidžia smegenims, vestibuliariniam aparatui ir akims dirbti kartu.

Nistagmas gali rodyti kitą akių problemą, neurologinę būklę arba vidinės ausies dalių, kontroliuojančių pusiausvyrą ir koordinaciją, problemą.

Nistagmo priežastys ir rizikos veiksniai yra šie:

• Smegenų ar akių vystymosi problemos.
• Tinklainės arba regos nervo sutrikimai.
• Vidinės ausies sutrikimai, tokie kaip gerybinis paroksizminis padėties galvos svaigimas (BPPV) ir Ménière liga.
• Insultas.
• Smegenų auglys.
• Akių ar galvos traumos (sužalojimas).
• Alkoholio ar narkotikų vartojimas.
• Albinizmas (odos pigmentacijos trūkumas).
• Regėjimo sutrikimai, įskaitant trumparegystę ar astigmatizmą.
• Tam tikri vaistai, pvz., vaistai nuo traukulių.
• Ligos, turinčios įtakos jūsų centrinei nervų sistemai, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė (IS).
• Kūdikių akių problemos, įskaitant žvairumą (sukryžiuotas akis), fokusavimo problemas ir kataraktą.

Kartais nėra aiškios priežasties. Tai vadinama idiopatiniu nistagmu.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas nistagmas?

Akių priežiūros specialistas, vadinamas oftalmologu, paprastai diagnozuoja nistagmą. Jie atliks akių tyrimą ir paklaus apie jūsų simptomus. Jie patikrins, ar nėra akių problemų, susijusių su nistagmu, įskaitant žvairumą, kataraktą ar tinklainės ar regos nervo problemas. Kiti specialistai, pavyzdžiui, smegenų gydytojai (neurologai) ir ausų gydytojai (otorinolaringologai), taip pat gali diagnozuoti nistagmą ir ištirti, ar nėra jį sukeliančių smegenų ar vidinės ausies ligų.

Testai nistagmui diagnozuoti

Jums gali prireikti papildomų testų su skirtingais paslaugų teikėjais, kad sužinotumėte, kas sukelia nistagmą. Oftalmologas gali atlikti tyrimus, kad nustatytų, ar akių liga sukelia nistagmą. Neurologas gali atlikti tyrimus, kad nustatytų, ar smegenų būklė sukelia nistagmą. Otorinolaringologas arba audiologas gali ištirti, ar nistagmas yra susijęs su vidinės ausies būkle.

Testai gali apimti:

• Neurologinis egzaminas.
• Ausų apžiūra.
• Akių judesių įrašai (pvz., elektronistagmografija ir vaizdo nistagmografija).
• Vaizdo testai, skirti užfiksuoti jūsų smegenų nuotraukas, pvz., CT (kompiuterinė tomografija) arba MRT (magnetinio rezonanso tomografija).
• Genetiniai testai, skirti nustatyti paveldimas genetines mutacijas (Jūsų DNR klaidas), susijusias su kai kuriomis įgimto nistagmo formomis.

Valdymas ir gydymas

Ar galima ištaisyti nistagmą?

Nistagmo korekcija priklauso nuo už jį atsakingos sveikatos būklės.

Kartais pagrindinės būklės gydymas gali ištaisyti įgytą nistagmą. Pavyzdžiui, gydant vidinės ausies būklę, sukeliančią nistagmą, gali pagerėti tokie simptomai kaip drebulys ar galvos svaigimas. Tam tikromis sąlygomis jūsų smegenys ir vestibuliarinė sistema kompensuoja žalą, o nistagmas išnyksta arba laikui bėgant sumažėja.

Tam tikri įgimto nistagmo tipai vėliau gali išnykti. Kiti tipai negali būti visiškai išgydyti, tačiau tinkamas gydymas gali valdyti simptomus.

Kokie yra nistagmo gydymo būdai?

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas rekomenduos gydymą, atsižvelgdamas į tai, kas sukelia jūsų nistagmą. Jie taip pat atsižvelgs į jūsų sveikatos istoriją ir asmenines nuostatas.

Akiniai arba kontaktiniai lęšiai

Aiškesnis regėjimas gali padėti sulėtinti greitus akių judesius, susijusius su nistagmu. Jūsų paslaugų teikėjas gali rekomenduoti akinius ar kontaktinius lęšius simptomams valdyti. Jums gali prireikti prizminių lęšių, kurie riboja, kiek jūsų akys turi judėti, kad matytumėte aiškiai.

Vaistai

Kai kurie vaistai gali sumažinti nistagmo simptomus suaugusiems, pvz., gabapentinas (prieštraukulinis), baklofenas (raumenis atpalaiduojantis preparatas) ir onabotulinumtoxina (Botox®). Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas nuspręs, ar jums būtų naudingi kokie nors vaistai.

Akių raumenų operacija

Retais atvejais jūsų paslaugų teikėjas gali rekomenduoti žvairumo operaciją. Šios procedūros metu chirurgas perkelia akis judančių raumenų padėtį. Ši operacija neišgydo nistagmo, bet pagerina akių judėjimą. Jums nereikės tiek pakreipti ar pasukti galvos, kad matytumėte aiškiai.

Regėjimo korekcijos operacija

Jei turite nistagmą ir esate trumparegis, jums gali būti naudinga lazerinė regos korekcijos operacija, pvz., LASIK. Lazerinė akių operacija neišgydo nistagmo, bet pagerina regėjimą. Pagerėjęs regėjimas gali sumažinti nistagmo simptomus.

Prevencija

Kaip išvengti nistagmo?

Šiuo metu nėra būdo išvengti nistagmo. Tačiau simptomus galite sumažinti gydydami pagrindinę priežastį.

Perspektyva / Prognozė

Ko galiu tikėtis, jei turiu nistagmą?

Nistagmas gali apsunkinti kasdienes užduotis. Kartais tai riboja galimų darbų ir pomėgių tipus.

Nistagmas retai visiškai išnyksta, tačiau laikui bėgant gali pagerėti. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali padėti rasti jums tinkantį gydymą.

Gyvenimas su

Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?

Nedelsdami kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei pastebėjote bet kokius regėjimo pokyčius arba turite pusiausvyros ar koordinacijos sunkumų. Atminkite, kad nistagmas gali būti rimtų sveikatos problemų simptomas. Būtina skubi diagnozė ir gydymas.

Jei jums jau buvo diagnozuotas nistagmas, informuokite savo paslaugų teikėją, jei jūsų simptomai pablogėja.

Nistagmas gali susilpninti jūsų regėjimą, pusiausvyros jausmą ir gebėjimą įvertinti atstumus. Liga negali būti visiškai išgydyta, tačiau gydymas gali padėti valdyti simptomus. Paprašykite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo išteklių. Sužinoję viską, ką galite apie nistagmą, galite pasirinkti geriausius gydymo būdus. Tai gali padėti jums valdyti savo būklę, kad galėtumėte toliau daryti tai, kas jums patinka.

Išvada yra tokia, kad nistagmas yra akių judėjimo sutrikimas, kuris gali turėti įvairių priežasčių, tokias kaip genetiniai veiksniai ar galvos traumos. Tyrimai gali padėti nustatyti pagrindinę nistagmo priežastį ir pasiūlyti tinkamą gydymą. Tai gali apimti akių pratimus, vaistus ar net chirurginę intervenciją. Svarbu laiku kreiptis į specialistą, kad būtų efektyviai ir adekvačiai gydomas šis sutrikimas.