Neurogeninė tuštinimosi disfunkcija: priežastys ir simptomai, gydymas

Neurogeninė tuštinimosi disfunkcija yra problema, su kuria susiduria daug žmonių. Tai būklė, kai nervų sistemos sutrikimai trukdo normaliai tuštinimuisi. Ši problema gali turėti įvairių priežasčių, tačiau svarbiausia yra greitai nustatyti simptomus ir pradėti gydymą. Šiame straipsnyje sužinosite daugiau apie neurogeninės tuštinimosi disfunkcijos priežastis, simptomus ir efektyvius gydymo metodus. Svarbu prisiminti, kad ši būklė gali turėti įtakos ne tik fiziniam, bet ir psichologiniam sveikatai, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją.

Apžvalga

Kas yra ne neurogeninė tuštinimosi disfunkcija?

Žmonės su neurogenine tuštinimosi disfunkcija negali visiškai ištuštinti šlapimo pūslės. Dėl to galite jaustis taip, tarsi jūsų šlapimo srautas būtų lėtas arba sunkiai paleidžiamas ir užtrunka ilgiau nei įprastai. Galite šlapintis dažniau nei įprasta, ištekėti šlapimas arba jausti stiprų norą naudotis vonios kambariu. Vaikai gali sušlapti kelnes dienos metu.

Kuo skiriasi ne neurogeninė ir neurogeninė tuštinimosi disfunkcija?

Neurogeninė šlapimo pūslės disfunkcija, dar vadinama neurogenine šlapimo pūsle, yra nervų sistemos sutrikimas, kai smegenų, nervų ar nugaros smegenų problemos turi įtakos šlapimo pūslės kontrolei.

Neurogeninė tuštinimosi disfunkcija neturi neurologinės (nervų sistemos) priežasties ir dažniausiai yra susijusi su silpnu šlapimo pūslės raumeniu, šlapimo nutekėjimo užsikimšimu arba ilgainiui susiformavusiais įpročiais.

Kaip dažnai pasitaiko neurogeninė tuštinimosi disfunkcija?

Neurogeninė tuštinimosi disfunkcija paveikia vaikus ir suaugusiuosius. Tai gali turėti įtakos visų lyčių atstovams, tačiau dažniau pasitaiko moterims. Daugiau nei 6 % vyresnių nei 40 metų moterų turi ne neurogeninį tuštinimosi sutrikimą.

Maždaug 1 iš 5 vaikų nuo 4 iki 6 metų dėl šios būklės per dieną šlapiuoja.

Simptomai ir priežastys

Kas sukelia neurogeninę tuštinimosi disfunkciją?

Jūsų šlapimo pūslė yra šlapimo sistemos dalis. Tai tuščiaviduris raumeningas organas, kuris sulaiko šlapimą iki šlapinimosi. Žmonėms, turintiems ne neurogeninį tuštinimosi sutrikimą, sunku visiškai ištuštinti šlapimo pūslę dėl silpno šlapimo pūslės raumenų, šlapimo nutekėjimo užsikimšimo arba ilgainiui susiformuojančių elgesio problemų ar įpročių.

Elgesio problemos ar įpročiai gali sukelti neurogeninį tuštinimosi sutrikimą. Šie veiksniai taip pat gali turėti įtakos:

• Vidurių užkietėjimas.
• Disfunkcinis eliminacijos sindromas vaikams (šlapimo pūslės raumenys ir nervai neveikia kartu).
• Infekcijos, tokios kaip šlapimo takų infekcijos (UTI).
• Nepaisyti noro šlapintis, kol šlapimo pūslė tampa per pilna.
• Hiperaktyvi šlapimo pūslė.
• Neaktyvi šlapimo pūslė, kuri nesukelia noro šlapintis.
• Šlapimo tekėjimo blokada.

Kokie yra ne neurogeninio tuštinimosi sutrikimo simptomai?

Vaikams ir suaugusiems, kuriems yra ne neurogeninis tuštinimosi sutrikimas, gali pasireikšti:

• Truputį trunkantis šlapinimasis, įtempimas šlapinantis, lėta šlapimo srovė arba tekėjimas, kuris prasideda ir sustoja.
• Norint šlapintis, reikia stumti pilvo raumenimis arba rankomis stumti pilvo apačią.
• Toks jausmas, kad šlapimo pūslė niekada nebūna visiškai tuščia.
• Vidurių užkietėjimas.
• Dažnas šlapinimasis (daugiau nei šešis kartus per dieną vaikams arba daugiau nei manoma, kad suaugusieji jaučiasi normaliai), retas šlapinimasis (mažiau nei tris kartus per dieną) arba šlapinimasis (šlapimo nelaikymas).
• Laikymo elgesys, pvz., kojų sukryžiavimas ar pritūpimas (dažniausiai vaikams).
• Nokturija (šlapinimasis daugiau nei kartą per naktį).
• Stiprus, staigus poreikis (noras) šlapintis.
• Drėkinimas dienos metu (dažniausiai vaikams).

Diagnozė ir testai

Kaip suaugusiems diagnozuojama ne neurogeninė tuštinimosi disfunkcija?

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas paims jūsų istoriją ir atliks fizinį egzaminą. Moterims tai gali apimti dubens tyrimą. Vyrams gali būti atliktas egzaminas, siekiant patikrinti, ar nėra padidėjusios prostatos ar kitų prostatos problemų. Jūsų paslaugų teikėjas gali paprašyti jūsų turėti šlapimo pūslės dienoraštį, kad galėtumėte stebėti kasdienius šlapinimosi įpročius.

Galite gauti vieną ar daugiau iš šių testų:

• Kraujo tyrimas: Vyrams gali būti atliktas kraujo tyrimas, siekiant nustatyti aukštą prostatos specifinių antigenų (PSA) kiekį. Padidėjęs PSA gali rodyti prostatos problemas.
• Šlapimo tyrimas: Šlapimo tyrimas tikrina, ar nėra infekcijų, tokių kaip UTI.
• Cistoskopija: Jūsų paslaugų teikėjas įterpia cistoskopą, tuščiavidurį vamzdelį su lęšiu per šlaplę (vamzdelį, kuriuo šlapimas išnešamas iš kūno). Jūsų paslaugų teikėjas peržiūri šlapimo pūslės vidų, kad patikrintų, ar nėra problemų.
• Ultragarsas: Šlapimo pūslės arba inkstų (inkstų) ultragarsinis tyrimas įvertina šlapimo kiekį, likusį šlapimo pūslėje po šlapinimosi. Bandymo rezultatai gali parodyti tuštinimosi problemą.
• Urodinaminis tyrimas: Atliekant urodinaminius tyrimus nustatoma, kiek šlapimo yra šlapimo pūslėje ir kaip kartu dirba šlapimo pūslės, šlaplės ir dubens raumenys.

Kaip vaikams diagnozuojama neurogeninė tuštinimosi disfunkcija?

Jūsų vaiko sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas atliks fizinį egzaminą ir įvertins simptomus. Gali tekti vesti šlapimo pūslės dienoraštį. Šis įrašas seka jūsų vaiko vonios kambario įpročius ir nelaimingus atsitikimus.

Jūsų vaikui gali būti atliktas kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas, ultragarsas arba tam tikri urodinaminiai tyrimai. Retai kada vaikui reikia daugiau invazinių diagnostinių tyrimų.

Valdymas ir gydymas

Kokios yra ne neurogeninės tuštinimosi disfunkcijos komplikacijos?

Kai negalite ištuštinti šlapimo pūslės, likusiame šlapime esančios bakterijos gali sukelti infekciją, pvz., UTI. Jūs arba jūsų vaikas gali būti labiau linkę į inkstų ar šlapimo pūslės akmenis. Jei problema yra rimta, ji gali sukelti inkstų pažeidimą.

Kaip gydoma ar gydoma suaugusiųjų neurogeninė tuštinimosi disfunkcija?

Suaugusiųjų neurogeninio tuštinimosi sutrikimo gydymas skiriasi priklausomai nuo pagrindinės priežasties. Gydymas apima:

• Šlapimo pūslės treniruotės: Galite pertreniruoti šlapimo pūslės raumenis, kad padėtų jiems ilgiau sulaikyti šlapimą arba lengviau šlapintis. Galite dirbti su kineziterapeutu ar kitu paslaugų teikėju, kuris specializuojasi dubens dugno problemų srityje.
• Dubens dugno terapija: Specializuotas fizioterapeutas gali išmokyti jus atpalaiduoti dubens dugno raumenis, kad būtų lengviau šlapintis. Jūsų paslaugų teikėjas gali įdėti biologinio grįžtamojo ryšio jutiklius makšties arba tiesiosios žarnos viduje. Jutikliai užtikrina, kad dirbate tinkamus raumenis.
• Vaistai: Kai kurie vaistai pagerina tuštinimosi problemas. Gali padėti alfa blokatoriai, tokie kaip tamsulozinas (Flomax®). Arba galite išbandyti vaistus nuo hiperaktyvios šlapimo pūslės, pvz., oksibutininą (Ditropan®) ir tolterodiną (Detrol®), jei labai skubate šlapintis arba turite šlapimo nutekėjimą.
• Botulino toksino (Botox®) injekcijos: Jūsų paslaugų teikėjas gali suleisti botulino toksinų į šlapimo pūslę, kad atpalaiduotų raumenis, jei taip pat yra šlapimo nelaikymas (stiprus noras šlapintis).
• Perkutaninė blauzdikaulio nervo stimuliacija (PTNS): PTNS vyksta jūsų teikėjo biure. Jūsų paslaugų teikėjas uždeda elektrodą šalia blauzdikaulio nervo kulkšnyje. Stimuliatorius siunčia lengvus elektrinius signalus į dubens kryžkaulio nervą. Šis nervas kontroliuoja šlapimo sfinkterio raumenis, šlapimo pūslės ir dubens dugno raumenis, o ši terapija gali padėti atgauti šlapimo pūslės kontrolę
• Sakralinio nervo stimuliacija: Jūsų paslaugų teikėjas chirurginiu būdu implantuoja nedidelį prietaisą (neurotransmiterį) po oda tiesiai virš jūsų sėdmenų (užpakaliuko). Prietaisas po oda esančiu laidu į kryžkaulio nervą siunčia lengvus elektrinius impulsus. Šis prietaisas gali padėti sumažinti šlapinimosi poreikį ir nutekėjimą, taip pat gali padėti veiksmingiau ištuštinti šlapimo pūslę.
• Savarankiška kateterizacija: Galite naudoti kateterį (ploną tuščiavidurį vamzdelį) šlapimui iš šlapimo pūslės išleisti visą dieną. Jūsų paslaugų teikėjas parodys, kaip atlikti savarankišką kateterizaciją.

Kaip gydoma ar gydoma ne neurogeninė tuštinimosi disfunkcija vaikams?

Kaip ir suaugusiems, vaikams gali būti naudingi alfa blokatoriai ir vaistai nuo pernelyg aktyvios šlapimo pūslės. Kai kurie vaikai mokosi daryti dubens dugno pratimus.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas taip pat gali rekomenduoti šlapimo pūslės mokymą. Teikėjas padeda jums dirbti su vaiku, kad pakeistumėte su tuštėjimu susijusį elgesį.

Pavyzdžiui, jūsų vaikui gali tekti eiti į vonios kambarį kas tris valandas per dieną. Tinkama laikysena ant tualeto taip pat gali padėti. Keičiant elgseną vonios kambaryje, šlapimo pūslė gali būti pertreniruota ir šlapimo pūslės raumenys tampa stipresni.

Prevencija

Kaip galiu išvengti neurogeninės tuštinimosi disfunkcijos?

Gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai gali sumažinti tuštinimosi sutrikimų riziką. Galite pagerinti šlapimo pūslės funkciją naudodami šiuos metodus:

• Sumažinkite maisto produktų, kurie dirgina šlapimo pūslę. Tai yra kofeino turintys gėrimai, citrusiniai vaisiai ir sultys, aštrus maistas ir rūgštus (pomidorų pagrindu pagamintas) maistas bei gėrimai. Suaugusieji turėtų kuo labiau sumažinti alkoholio vartojimą.
• Gaukite daugiau skaidulų savo mityboje. Vidurių užkietėjimas gali sukelti tuštinimosi sutrikimą arba pabloginti problemą. Padidinti skaidulų kiekį savo racione galite rinkdamiesi pilno grūdo produktus, pupeles ir šviežius vaisius bei daržoves. Taip pat galite naudoti išmatų minkštiklį (laisvinamąjį). Prieš duodami vaikui vidurius laisvinančių vaistų, pasitarkite su savo vaiko gydytoju.
• Išlaikyti sveiką svorį. Perteklinis svoris gali išspausti šlapimo pūslę, todėl šlapimas gali nutekėti. Svorio kontrolė gali padėti.
• Nustok rūkyti. Nikotinas dirgina šlapimo pūslės raumenis. Be to, rūkaliai dažniau kenčia nuo lėtinio kosulio, kuris spaudžia šlapimo pūslę. Galite imtis priemonių mesti rūkyti.

Perspektyva / Prognozė

Kokia prognozė (perspektyva) žmonėms, turintiems ne neurogeninį tuštinimosi sutrikimą?

Gydymas daugeliui žmonių pagerina šlapimo pūslės kontrolę. Retai kam nors, turinčiam ne neurogeninę tuštinimosi disfunkciją, reikia operacijos išplėsti šlapimo pūslę.

Gyvenimas su

Kada turėčiau skambinti gydytojui?

Turėtumėte paskambinti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, jei pasireiškia:

• Nesugebėjimas šlapintis ilgą laiką.
• Šlapimo pokyčiai, pvz., stiprus kvapas arba drumstas išvaizda.
• Skausmingas šlapinimasis (dizurija) arba kraujas šlapime.
• Sunkus vidurių užkietėjimas.
• Infekcijos požymiai, pvz., karščiavimas.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?

Galbūt norėsite paklausti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo:

• Kodėl aš arba mano vaikas turi ne neurogeninį tuštinimosi sutrikimą?
• Koks yra geriausias gydymas man ar mano vaikui?
• Kokie yra gydymo šalutiniai poveikiai?
• Kokius gyvenimo būdo pokyčius turėtų pakeisti mano šeima?
• Ar turėčiau stebėti komplikacijų požymius?

Neurogeninė tuštinimosi disfunkcija gali sukelti gyvenimą trikdančių simptomų. Vaikai, kurie sušlapina kelnes, gali būti sumišę ir turėti žemesnę savigarbą. Suaugusiųjų, kuriems sunku šlapintis arba kurie bėga į vonios kambarį ir prateka šlapimas, gyvenimo kokybė gerokai pablogėja. Nesidrovėkite pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie šią problemą. Daugelis gydymo būdų gali padėti jums ar jūsų vaikui.

Išvada yra tai, kad neurogeninė tuštinimosi disfunkcija gali turėti įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai susijusi su nervų sistemos sutrikimais. Jos simptomai gali būti labai įvairūs, tačiau gydytojai gali nustatyti tinkamą gydymą, kuris padės pagerinti paciento būklę. Svarbu kuo greičiau pasitarti su gydytoju, jei pastebite bet kokius tuštinimosi sutrikimo simptomus, kad būtų išvengta rimtesnių komplikacijų. Gydytojas padės nustatyti tinkamą gydymo planą, kuris pagerins paciento gyvenimo kokybę.