Neurodivergentas: kas tai yra, simptomai ir tipai

Neurodivergentas yra asmuo, kuris turi neurono diferenciacijos, siekiant klasifikuoti juos kaip kitokius nei dauguma žmonių. Šis terminas apima platų spektrą įvairių neurologinių skirtumų, įskaitant autizmą, ADHD, disleksiją ir kt. Kiekvienas neurodivergentas individas gali turėti unikalių simptomų ir būti įtrauktas į skirtingus tipus. Svarbu suprasti šiuos skirtumus ir palaikyti neurodivergentus žmones, kad jie jaustųsi priimami ir suprasti visuomenėje.

Neurodivergentas yra nemedicininis terminas, apibūdinantis žmones, kurių smegenys dėl tam tikrų priežasčių vystosi arba veikia kitaip. Tai reiškia, kad žmogus turi kitokias jėgas ir kovoja su žmonėmis, kurių smegenys vystosi arba dirba dažniau. Nors kai kurie neurodivergentiniai žmonės turi sveikatos sutrikimų, taip nutinka ir žmonėms, kurių sveikatos būklė ar diagnozė nenustatyta.

Apžvalga

Ką reiškia, kai žmogus yra neurodivergentas?

Terminas „neurodivergentas“ apibūdina žmones, kurių smegenų skirtumai turi įtakos jų smegenų veiklai. Tai reiškia, kad jų stiprybės ir iššūkiai skiriasi nuo žmonių, kurių smegenys tų skirtumų neturi. Galimi skirtumai yra medicininiai sutrikimai, mokymosi sutrikimai ir kitos sąlygos. Galimos stipriosios pusės yra geresnė atmintis, galimybė mintyse lengvai vaizduoti trimačius (3D) objektus, gebėjimas galvoje išspręsti sudėtingus matematinius skaičiavimus ir daug daugiau.

Neurodivergentas nėra medicininis terminas. Vietoj to, tai yra būdas apibūdinti žmones naudojant kitus žodžius nei „normalus“ ir „nenormalus“. Tai svarbu, nes nėra vieno „normalaus“ apibrėžimo, kaip veikia žmogaus smegenys.

Žodis žmonėms, kurie nėra neurodivergentiški, yra „neurotipinis“. Tai reiškia, kad jų stiprybės ir iššūkiai neturi įtakos jokiems skirtumams, kurie keičia jų smegenų veiklą.

Kodėl šis terminas egzistuoja?

Terminas „neurodivergentas“ kilo iš susijusio termino „neurodiversity“. Australų sociologė Judy Singer 1998 m. sukūrė žodį „neurodiversity“, kad pripažintų, jog kiekvieno žmogaus smegenys vystosi unikaliai.

Kaip ir žmogaus pirštų atspaudai, nėra dviejų visiškai vienodų smegenų – net ir identiškų dvynių. Dėl to nėra „normalių“ žmogaus smegenų galimybių apibrėžimo.

Daugumoje šiuolaikinės medicinos sričių labai svarbu apibrėžti, kas yra normalu. Daugeliu atvejų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai nustato asmens sveikatą, remdamiesi „taip“ arba „ne“ klausimu: „Ar tai normalu? Priklausomai nuo atsakymo, žmogus serga arba yra sveikas, atsižvelgiant į simptomus, kuriuos jis turi arba neturi, arba tuo, ką gali arba negali padaryti.

To pavyzdys kasdieniame gyvenime būtų šių dviejų žmonių, turinčių ypatingą talentą piešti, palyginimas.

• Asmuo #1: 12 metų vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą (ASD), sunkiai besiverčiantis socialinėse situacijose. Pagrindinės su ASD susijusios vaiko problemos yra socialinės problemos, neįprastai didelis susidomėjimas piešimu ir griežtas priklausomybė nuo kasdienės rutinos. Vaikas natūraliai geriau piešia nelankydamas pamokų ir nekaupdamas patirties.
• Asmuo #2: 40 metų neurotipinis suaugęs žmogus. Suaugęs žmogus piešti išmoko būdamas 17 metų, o jų talentui išsiugdyti prireikė daug darbo ir laiko. Jie labai socialūs ir lengvai susidraugauja.

Niekas nelaikytų suaugusiojo nenormaliu ar sugedusiu, nes jis nemoka piešti taip gerai, kaip vaikas. Be to, autizmo spektro sutrikimas yra būklė, kuri gali būti įvairių formų, kurių daugelis pasireiškia žmonėms, kurie neturi ASD.

Apibūdinant vaiką kaip neurodivergentą, pripažįstama, kad jie yra „skirtingi“. Neuroįvairovė reiškia, kad natūralu, kad tiek suaugusieji, tiek vaikas vystosi skirtingai ir turi savo gebėjimus bei sunkumus.

Ar būti neurodivergentam yra negalia?

Kai kurie neurodivergentiški žmonės kovoja dėl sistemų ar procesų, kurie nesuteikia jiems galimybės parodyti savo stipriųjų pusių arba sukuria jiems naujų ar intensyvesnių iššūkių.

• 1 pavyzdys: Daugelis neurodivergentų žmonių kovoja socialinėse situacijose, dėl kurių gali būti sunku susirasti darbą, nes jiems sunku per darbo pokalbius. Tačiau jie vis tiek gali gauti darbą, jei įdarbinimo procese pabrėžiami jų gebėjimai, pavyzdžiui, galimų samdomų darbuotojų atranka atliekant įgūdžių patikrinimą. Pradėję darbą, jų dėmesys detalėms reiškia, kad jie yra puikūs buhalteriai arba apskaitos tvarkytojai, nes gali lengvai apdoroti duomenis, kurie kitiems gali atrodyti nuobodesni.
• 2 pavyzdys: Kai kurie neurodivergentai kovoja triukšmingoje aplinkoje ar situacijose. Tai reiškia, kad užimtas biuras jiems gali jaustis stulbinantis. Tačiau triukšmą slopinančių ausinių pora gali suteikti jiems tylos, kurios reikia, kad jie taptų produktyviausiu komandos nariu, nes viena iš jų stipriųjų pusių yra gebėjimas intensyviai susikoncentruoti į savo darbą.

Abiejuose pavyzdžiuose apgyvendinimas padėjo asmeniui įveikti savo ypatingą kovą. Asmeniui, turinčiam negalią, būstas yra būdas susitaikyti su tuo, kad jie skiriasi arba turi iššūkių, ir tada suteikti jiems įrankį ar būdą, kaip pasisekti. Žmonėms, kurie anksčiau pateiktuose pavyzdžiuose yra neurodivergentiški, būstas buvo įdarbinimo procesas ir ausinės.

Apgyvendinimas žmonėms su negalia nėra nauja idėja. Kai kurie pavyzdžiai:

• Fizinės negalios: Rampos ir įėjimai su automatinėmis durimis neįgaliųjų vežimėliams.
• Jutimo sutrikimai: Pėsčiųjų perėjos su garsiu tonu tiems, kurie turi regėjimo problemų, kad žinotų, kad saugu pereiti gatvę.

Kodėl žmonėms apibūdinti vartojamas terminas neurodivergentas?

Kai kurie žmonės prieštarauja neurologinės įvairovės idėjai, nes tai yra skirtumai, o ne trūkumai. Daugelis, kurie laikosi tokios pozicijos, sako, kad yra prieš tai, nes kai kurie neurodivergentai turi tikrą sveikatos būklę, kurią reikia gydyti.

Tačiau tyrimai rodo, kad žinojimas apie neurodivergentijos idėją nereiškia, kad neurodivergentai žmonės ignoruoja ar neigia, kad turi problemų. Vietoj to, tyrimas rodo, kad žmonės, kurie žino apie neurodivergento idėją, naudoja šias žinias, kad prisitaikytų ir padėtų jiems pasisekti.

Ekspertų tyrimai taip pat rodo, kad su neurologine įvairove susiję žodžiai ir kalba daro įtaką žmonių gyvenimui. Žmonės, kurie yra neurodivergentiški ir sužino, kad tai reiškia, kad jie yra kitokie – nėra sergantys ar su trūkumais – labiau linkę būti laimingesni ir siekti aukštesnių savo karjeros tikslų.

To pavyzdys yra asmuo, turintis disleksiją. Žmonėms, turintiems tokią būklę, sunku skaityti, nes jų smegenys neapdoroja rašytinės kalbos, kaip žmogaus, neturinčio disleksijos, smegenys. Tačiau žmonės, sergantys disleksija, paprastai turi smegenis, kurios geriau apdoroja arba mintyse vaizduoja 3D objektus. Dėl to jie daug greičiau atpažįsta optines iliuzijas ir turi natūralų talentą tokiems darbams kaip grafinis dizainas ir menas, inžinerija ir kt.

Galimos priežastys

Kokie yra neurodivergencijos simptomai?

„Neurodivergentas“ nėra medicininis terminas, būklė ar diagnozė. Žmonės, turintys neurodivergentų, skiriasi savo smegenų veikla. Tai vis dar galioja net žmonėms, turintiems tą pačią medicininę diagnozę. Tai reiškia, kad žmonėms, turintiems labai skirtingus požymius ir simptomus, diagnozė vis tiek gali būti ta pati.

Kokias sąlygas gali turėti neurodivergentas žmogus?

Žmonės, kurie save laiko neurodivergentais, paprastai turi vieną ar daugiau toliau išvardytų būklių ar sutrikimų. Tačiau, kadangi nėra jokių medicininių kriterijų ar apibrėžimų, ką reiškia būti neurodivergentam, šis terminas taip pat gali būti taikomas ir kitoms sąlygoms. Žmonės, turintys šias sąlygas, taip pat gali nuspręsti nepripažinti savęs neurodivergentais.

Kai kurios sąlygos, kurios dažniausiai pasitaiko tiems, kurie save apibūdina kaip neurodivergentus, yra:

• Autizmo spektro sutrikimas (įskaitant tai, kas anksčiau buvo žinoma kaip Aspergerio sindromas).
• Dėmesio stokos hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD).
• Dauno sindromas.
• Diskalkulija (sunkumai su matematika).
• Disgrafija (sunku rašyti).
• Disleksija (sunku skaityti).
• Dispraksija (koordinacijos sutrikimas).
• Intelektinės negalios.
• Psichinės sveikatos būklės, tokios kaip bipolinis sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas ir kt.
• Prader-Willi sindromas.
• Jutimo apdorojimo sutrikimai.
• Socialinis nerimas (specifinis nerimo sutrikimo tipas).
• Tourette sindromas.
• Williamso sindromas.

Papildomi bendri klausimai

Kaip sužinoti, ar aš esu neurodivergentas, ar mano vaikas neurodivergentas?

Pirmas žingsnis norint išsiaiškinti, ar jūs arba kas nors, kuriuo rūpinatės, yra neurodivergentas, yra pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Jie gali nukreipti jus pas specialistą ar kitus paslaugų teikėjus, kurie gali nustatyti, ar turite sveikatos sutrikimų, būklės ar kitų su smegenimis susijusių skirtumų, kurie gali paaiškinti, kodėl jūsų smegenys veikia kitaip.

Ar įmanoma išvengti neurodivergencijos, gydyti ar išgydyti?

Neurologinė įvairovė reiškia unikalų kiekvieno žmogaus smegenų vystymosi būdą. Tai reiškia, kad jo negalima išvengti, gydyti ar išgydyti.

Kai kurios sąlygos, dėl kurių žmogus yra neurodivergentas, yra valdomos. Jei specialistas ar kitas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas diagnozuoja jums (ar jūsų prižiūrimam asmeniui) tokią ligą, kaip minėta pirmiau, jie taip pat gali pasikalbėti su jumis apie tokias ligas turintiems žmonėms skirtus išteklius. Yra daugybė galimų valdymo galimybių, terapijos programų ir kt.

Kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, turintiems ADHD, elgesio terapija ir vaistai gali teigiamai paveikti jų gyvenimo kokybę. Kitiems terapijos programos gali padėti „išnaudoti savo stipriąsias puses“, o tai reiškia, kad jos parodo, kaip maksimaliai išnaudoti savo sugebėjimus. Jie taip pat gali parodyti, kaip prisitaikyti prie iššūkių ir sumažinti jų kišimąsi į jūsų gyvenimą.

Ar neurodivergentiški žmonės gali būti sėkmingi?

Taip, daugelis neurodivergentų žmonių yra pasiekę ir sėkmingi.

Vis daugiau neurodivergentų žmonių kalba apie savo patirtį. Kai kurie žinomų ir sėkmingų žmonių, kurie yra neurodivergentiški, pavyzdžiai:

• Gyvūnų mokslininkas ir rašytojas Temple Grandin.
• Oskarą laimėjęs aktorius seras Anthony Hopkinsas.
• Muzikantė ir dainininkė Florence Welch.
• Olimpinio aukso medalio laimėtoja Simone Biles.
• Klimato aktyvistė Greta Thunberg.

Ekspertai taip pat mano, kad kai kurios istorinės asmenybės buvo neurologinės, remiantis jų gyvenimo įrodymais. Tai apima:

• Nobelio premijos laureatė fizikė ir chemikė Marie Curie.
• Nobelio premijos laureatas fizikas teoretikas Albertas Einšteinas.
• Menininkas Vincentas Van Gogas.
• Išradėjas ir inžinierius Nikola Tesla.
• Autorius F. Scottas Fitzgeraldas.

Verslo vadovai taip pat vis labiau supranta neurodivergentiškumo vertę. 2017 m Harvardo verslo apžvalga paskelbė „Neuroįvairovė kaip konkurencinis pranašumas“. Straipsnyje išsamiai aprašoma neurodivergentų žmonių samdymo nauda ir kodėl tai daro daugiau įmonių.

Tame pačiame straipsnyje pažymėta, kad kelios pagrindinės nacionalinės ir tarptautinės korporacijos samdo procesus, kurie gali priimti žmones, kurie yra neurodivergentiški. Šios korporacijos apima keletą didžiausių informacinių technologijų, automobilių pramonės, bankininkystės sektoriaus ir kitų įmonių.

Kur galėčiau sužinoti daugiau apie tai, ką reiškia būti neurodivergentam?

Žmonės, turintys neurodivergentų, dažnai puikiai bendrauja internetinėse erdvėse. Taip yra todėl, kad neverbalinis bendravimas, pvz., akių kontaktas, veido išraiškos ir kūno kalba, neturi būti bendravimo internete dalis. Ekspertai dažnai lygina kompiuterius ir kitus skaitmeninius įrenginius su protezais tiems, kurie turi socialinio bendravimo sunkumų.

Yra kelios internetinės erdvės, kuriose renkasi neurodivergentų žmonių grupės, keičiasi informacija, aptaria savo patirtį ir kovas bei siūlo vieni kitiems patarimus ir išteklius. Kai kurios iš populiariausių erdvių yra akivaizdžiai matomos, su neurodivergentinėmis bendruomenėmis, grupėmis ir dalijimuisi informacija kai kuriose populiariausiose svetainėse ir socialinės žiniasklaidos platformose.

Ką galiu padaryti, kad palaikyčiau žmogų, kuris yra neurodivergentas?

Yra daug dalykų, kuriuos žmonės gali padaryti, kad palaikytų neurodivergentus asmenis. Kai kurie iš svarbiausių dalykų, kuriuos turėtumėte atsiminti, yra šie:

1. Klausyk. Žmonės, turintys neurodivergentų, gali jaustis nesuprasti arba atstumti. Būkite pasirengę jų išklausyti. Leiskite jiems žinoti, kad girdite juos ir gerbiate juos bei jų pasirinkimą.
2. Bendraukite jiems padedančiais būdais. Kartais neurodivergentiški žmonės renkasi bendravimą raštu, pvz., momentinių pranešimų siuntimą, trumpųjų žinučių siuntimą ar el. laiškus, o ne telefono skambučius ar tiesioginius pokalbius. Suteikite jiems laiko ir įrankių, reikalingų bendrauti.
3. Venkite vertėmis pagrįstų etikečių. Ekspertai rekomenduoja nenaudoti terminų „labai funkcionuojantis“ ir „mažai veikiantis“, apibūdinti tokias sąlygas kaip autizmas. Jie dažnai daro prielaidą apie žmogaus funkcijų lygį, atsižvelgdami į tai, kiek jie elgiasi kaip kažkas, kuriam būdingas neurotipas.
4. Nėra dviejų vienodų neurodivergentų žmonių. Neurodivergentų žmonių asmenybės ir pageidavimai gali labai skirtis, net jei jų pagrindinė būklė yra tokia pati.
5. Nemanykite, kad kas nors yra nepajėgus ar neprotingas. Žmonės, turintys neurodivergentų, dažnai turi sąlygas ar pageidavimus, dėl kurių jie išsiskiria arba atrodo kitokie.
6. Su kiekvienu elkitės pagarbiai. Galite „normalizuoti“ ir suteikti kitiems apgyvendinimą taip, kad būtų gerbiamas jų žmogiškasis orumas.

„Neurodiversity“ yra žodis, naudojamas paaiškinti unikalius žmonių smegenų veikimo būdus. Nors visų smegenys vystosi panašiai, nėra dviejų vienodai veikiančių smegenų. Būti neurodivergentam reiškia turėti smegenis, kurios veikia kitaip nei vidutinio ar „neurotipinio“ žmogaus. Tai gali būti socialinių pageidavimų, mokymosi būdų, bendravimo ir (arba) aplinkos suvokimo būdų skirtumai. Dėl šios priežasties neurodivergentas žmogus turi skirtingas kovas ir unikalias stiprybes. Žmonės, turintys neurodivergentų, gali gauti naudos iš išsilavinimo ir programų, padedančių jiems išvystyti savo stipriąsias puses ir jas panaudoti savo naudai gyventi laimingą ir sveiką gyvenimą.

Vis daugiau žmonių mokosi ir supranta neurodivergentiškų asmenų unikalumus. Šių asmenų suvokimas ir pripažinimas yra svarbus žingsnis jų integravimui visuomenėje. Suprantant neurodivergento individą ir jo specifinius simptomus bei tipus, galime geriau pritaikyti aplinką bei palaikyti juos jų kasdienėje veikloje. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir vertas pagarbos, nepaisant savo skirtingumų. Svarbu siekti bendradarbiavimo ir supratimo bei skatinti įvairovę visuomenėje. Neurodivergentiškų asmenų sąmonė ir informuotumas gali padėti sukurti atvirą ir pagarbų visuomenės klimatą.