Nervų sutrikimas (psichikos sveikatos krizė)

Nervų sutrikimas arba psichikos sveikatos krizė gali pasireikšti skirtingais būdais ir sukelti rimtų sunkumų žmogui. Tai būklė, kai individas jaučia stiprų stresą ir susiduria su psichologinėmis ar emocinėmis problemomis, kurios gali trukdyti kasdieniam gyvenimui. Ši krizė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant ilgalaikį stresą, traumą ar genetinius veiksnius. Svarbu atpažinti ir tinkamai gydyti nervų sutrikimą, kad būtų išvengta sunkesnių komplikacijų ir palengvintas gyvenimas.

Apžvalga

„Nervų suskirstymas” arba psichinės sveikatos krizė reiškia jausmą, kad esate fiziškai, protiškai ir emociškai priblokšti gyvenimo įtampos.

Kas yra nervų suirimas?

Visi girdėjome ką nors sakant: „Manau, kad mane ištiko nervinis priepuolis“. Galbūt jūs pats tai pasakėte. Bet kas tiksliai yra „nervų suirimas“? Ką tai iš tikrųjų reiškia?

„Nervų suirimas“ yra neaiškus terminas, kurį kartais vartoja visuomenė ar spauda. Jis nukrito iš palankumo, nes tai nėra medicininis terminas ir laikui bėgant jis įgavo neigiamą reikšmę.

„Nervų suskirstymas“ nėra medicininė diagnozė. Tai nėra terminas, kurį naudos jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas. Tai nėra specifinė psichinė būsena. Vietoj to, psichikos sveikatos krizė arba jūsų psichinės sveikatos sutrikimas yra situacija, kuri atsitinka, kai patiriate stiprų fizinį ir emocinį stresą, sunkiai susidorojate ir negalite efektyviai veikti. Tai jausmas, kai esi fiziškai, protiškai ir emociškai priblokštas gyvenimo įtampos.

Ištikus psichinės sveikatos krizei, jūsų intensyvi reakcija į stresą turi daug kitų sveikatos būklių požymių. Kai kurios sveikatos būklės, kurias jūs ir jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas išnagrinės kaip prisidedančias prie jūsų psichinės kančios, yra:

• Depresija.
• Nerimas.
• Prisitaikymo sutrikimas. Tai apibrėžiama kaip psichikos simptomai, susiję su stresine situacija. Būklė atsiranda dėl reakcijos į stresą ar trauminį įvykį.

Kas atsitinka, kai ištinka psichikos sveikatos krizė („nervų suirimas“)?

Jei jus ištiko psichikos sveikatos krizė, galite jausti, kad prarandate kontrolę. Kai kurie įvykiai ar pokyčiai jūsų gyvenime sukelia jums didelį stresą, kuris sukelia tokius simptomus kaip baimė, nerimas, nerimas, nervingumas ir depresija. Galite jaustis „užstrigę“, priblokšti ar nepajėgūs, todėl negalite susitvarkyti ir veikti gyvenime.

Ar yra veiksnių, kurie padidina psichinės sveikatos sutrikimo tikimybę?

Veiksniai, galintys prisidėti prie jūsų intensyvios reakcijos į stresą, yra šie:

• Asmeninė ar šeimos nerimo sutrikimų istorija.
• Sergate liga arba pablogėja sveikatos būklė, kuri turi įtakos jūsų gebėjimui veiksmingai veikti.
• Psichikos sutrikimas pablogėja dėl vykstančių įvykių.

Kiek rimtas yra „nervų suirimas“?

„Nervų suskirstymas“ gali būti rimta sveikatos problema, jei dėl streso ir sunkumų susidoroti negalite atlikti kasdienės veiklos.

Kiekvienas stresą įveikia skirtingai. Kai kurie žmonės geriau susidoroja su stresu nei kiti. Tačiau kai nebegalite atlikti kasdienių užduočių, pvz., atsikelti iš lovos, išsivalyti dantų ar eiti į darbą, laikas ieškoti profesionalios pagalbos.

Kai kuriems žmonėms gali kilti minčių apie savęs žalojimą. Tai avarinė situacija. Skambinkite 911, eikite į greitosios pagalbos skyrių arba paskambinkite Nacionalinei savižudybių prevencijos linijai 1.800.273.8255.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra „nervų suirimo“ ar psichinės sveikatos krizės simptomai?

Psichikos ar emocinės sveikatos krizės požymiai ir simptomai kiekvienam žmogui skiriasi, priklausomai nuo pagrindinės priežasties.

Dažni požymiai ir simptomai yra šie:

Nutraukimo simptomai

• Neatvyksta į darbą vieną ar daugiau dienų arba skambina sergant.
• Trūksta suplanuotų susitikimų ar socialinių renginių.
• Prastos gyvensenos įpročiai, tokie kaip nesveika mityba, nepakankamas miegas arba negaliu užmigti, prasta higiena ir nesportavimas.
• Prarasite susidomėjimą veikla, pomėgiais ar dalykais, kurie jums teikė džiaugsmą.
• Nenori išeiti iš namų ar būti su kitais.

Depresijos simptomai

• Jaučiasi labai liūdnas, beviltiškas, bejėgis ar susirūpinęs.
• Būti susierzinusiam, nusivylusiam ar protrūkiais.
• Sunku susikaupti.
• Turite minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę.

Nerimo simptomai

• Skausmo, baimės ir nerimo jausmas.
• sapnuoti košmarus.
• Negali išlikti ramus ir ramus.
• Pykinimas.
• Širdies plakimas.
• Šaltos ar prakaituojančios rankos.
• Galvos svaigimas.
• Skrandžio sutrikimas.
• Drebulys ar drebulys.
• Sunku kvėpuoti.

Kiti psichinės sveikatos simptomai

• Panikos priepuolis.
• Paranoja.
• Haliucinacijos.
• Trauminio įvykio prisiminimai (nediagnozuotas potrauminio streso sutrikimas).

Kas sukelia būklę?

Kai kurios streso priežastys, kurios gali tapti pernelyg intensyvios ir sunkiai įveikiamos, yra šios:

• Neseniai ištikusi sunki asmeninė tragedija, pavyzdžiui, mylimo žmogaus mirtis, skyrybos, būsto atėmimas ar kita rimta finansinė įtampa.
• Šeimos neramumai ar nemalonumai meilės santykiuose.
• Nuolatinis darbo stresas (perdegimas) arba kitos su darbu ar mokykla susijusios problemos.
• Lėtinė sveikatos būklė arba sveikatos būklės pablogėjimas.
• Miego praradimas ir (arba) nesugebėjimas atsipalaiduoti.

Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis savo „nustatyti tašką“ gedimui. Nėra jokių apribojimų galimoms priežastims ar priežasčių deriniui, kurie gali sukelti „nervų suirimą“ arba psichinės sveikatos krizę.

Diagnozė ir testai

Kaip tai diagnozuojama?

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas:

• Paklauskite apie savo ligos istoriją ir šeimos ligos istoriją.
• Peržiūrėkite dabartinius vaistus.
• Paklauskite, ar vartojate kokių nors kitų produktų, pavyzdžiui, žolelių, vitaminų ir papildų.
• Paklauskite apie tai, kaip vartojate pramoginius narkotikus ir alkoholį.
• Atlikite fizinį egzaminą ir užsisakykite visus būtinus tyrimus, kad nustatytumėte, ar kita sveikatos problema sukelia ar nepablogina simptomų.
• Pasikalbėkite su jumis apie savo simptomus ir tai, kas vyksta jūsų gyvenime.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali nukreipti jus pas psichologą arba psichiatrą, kuris yra psichikos sveikatos specialistai, specialiai apmokyti emocinių, elgesio ir psichinės sveikatos problemų srityse.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas „nervų suirimas“ (psichikos sveikatos krizė)?

Pagrindinis psichologinio ar elgesio streso gydymo būdas yra psichoterapija (pokalbių terapija). Dažniausiai naudojama psichoterapijos forma yra kognityvinė elgesio terapija (CBT). CBT tikslas yra valdyti intensyvų stresą ir nerimą keičiant jūsų mąstymą, jausmą ir elgesį.

CBT metu jūs:

• Aptarkite savo simptomus ir apibūdinkite, kaip jaučiatės.
• Ištirkite savo stresą giliau, kad sužinotumėte, kaip reaguoti.
• Išmokite atpažinti, iš naujo įvertinti ir pakeisti savo mintis ir elgesį.
• Naudokite problemų sprendimo įgūdžius, kad išmoktumėte susidoroti.
• Sužinokite, kaip išlaikyti savo protą ir kūną ramus.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas taip pat gali skirti vaistų, skirtų jūsų nerimui, depresijai valdyti arba padėti jums užmigti.

Ką daryti, jei jaučiu, kad esu ant „nervų suirimo“ arba psichikos sveikatos krizės slenksčio?

Galbūt geriausias dalykas, kurį galite padaryti, jei esate aktyviai įsitraukęs į didžiulę įtampą keliančią situaciją, yra pasitraukti iš tos aplinkos – jei galite. Pagalvokite apie tai kaip apie savo asmeninį „laiką“. Skirkite sau laiko nuraminti savo protą ir kūną.

Atlikite gilaus kvėpavimo pratimus. Įkvėpkite pilną oro per nosį (užmerkus burną), palaikykite tris sekundes, tada lėtai iškvėpkite per sučiauptas lūpas (kaip švilpimas). Pakartokite kelis kartus.

Paskambinkite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui. Jei jaučiate, kad ištiko krizė, nedelsdami kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

Jei galvojate apie savęs žalojimą, skambinkite 911 arba Nacionalinės savižudybių prevencijos pagalbos linija: 1.800.273.TALK (1.800.273.8255). Kalbėsite su kvalifikuotu, apmokytu konsultantu. Ši paslauga yra nemokama, konfidenciali ir prieinama 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę.

Prevencija

Ką galiu padaryti, kad išvengčiau arba sumažinčiau riziką patirti psichikos sveikatos krizę ar gedimą?

Daugelis geriausių savipagalbos patarimų apima gyvenimo būdo pokyčius. Nors šie pasiūlymai negali visiškai išvengti nekontroliuojamo streso, nerimo ar depresijos epizodų, jie gali sumažinti šių epizodų intensyvumą ir dažnumą.

• Išmokite atsipalaiduoti strategijų. Išbandykite kvėpavimo pratimus, mediaciją, jogą, sąmoningumą, progresyvų raumenų atpalaidavimą (raumenų grupių įtempimą ir atpalaidavimą) ir kitus atsipalaidavimo būdus. Įsivaizduokite ir sutelkite dėmesį į tai, kas jus ramina.
• Pasirūpink savimi. Valgykite gerai subalansuotą mitybą, laikykitės gerų miego įpročių ir bent penkias dienas per savaitę sportuokite 30 minučių (vaikščiojimas yra puiki mankšta). Venkite pramoginių narkotikų, alkoholio ir per didelio kofeino kiekio (kavos, arbatos, kolos ir šokolado). Šie produktai gali sukelti stresą jūsų kūnui.
• Susitvarkykite ir darykite pertraukas. Susigrąžinkite savo gyvenimo kontrolę. Sudarykite darbų sąrašą. Nustatykite prioritetus. Padarykite daug mini pertraukėlių (pvz., penkias minutes kas valandą). Dienos pabaigoje peržiūrėkite pasiekimus. Nemuškite savęs, jei neįvykdėte visko, kas nurodyta sąraše. Atnaujinkite savo darbų sąrašą. Žinokite, kad kiekviena diena siūlo naują pradžią ir naują galimybę.
• Gaukite konsultaciją. Susitikite su psichikos sveikatos specialistu, kad sužinotumėte daugiau būdų, kaip valdyti stresą, nerimą ir depresiją. Informacijos apie paramos grupes teiraukitės savo konsultanto.

Perspektyva / Prognozė

Kiek gali trukti „nervų suirimas“ ar psichinės sveikatos krizė?

Atrodytų, kad jūsų reakcija į stresą, kitaip vadinama nerviniu ar psichikos sutrikimu, yra ribota laiko būsena, kurią dažniausiai sukelia koks nors išorinis įvykis. Tikėtina, kad jūsų reakcijos į įvykį ypatybės yra tam tikras nerimo ir depresijos derinys bei nesugebėjimas prisitaikyti ir susidoroti.

Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek laiko reikia atsigauti po psichinės ir emocinės krizės. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir turi unikalių stresą sukeliančių veiksnių bei gebėjimą išmokti susidoroti. Tačiau, jei jums buvo tiksliai diagnozuota, jūsų stresorius (-iai) buvo nustatytas (-ai) ir gavote tinkamą gydymą, jūsų simptomai greičiausiai išnyks per šešis mėnesius. Išimtis yra, jei jūsų stresas yra susijęs su mylimo žmogaus netektimi. Tokiu atveju atsigavimas gali užtrukti daug ilgiau.

Gyvenimas su

Kada turėčiau kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?

Kai jaučiate, kad nebegalite sveikai susidoroti su gyvenimo įtampomis ir iššūkiais ir jums labai sunku atlikti įprastas kasdienes užduotis, laikas ieškoti pagalbos. Galbūt esate tokioje situacijoje, kai neįmanoma savarankiškai valdyti savo padėties. Jūsų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas arba psichologas ar psichiatras gali padėti iššifruoti jūsų simptomus ir suteikti jums reikalingą pagalbą.

Kaip galėčiau padėti draugui ar mylimam žmogui, kuris, manau, patiria didžiulį stresą?

Yra būdų padėti:

• Klausykite savo mylimo žmogaus. Tai vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos galite padaryti.
• Įsijausk į tai, ką jie jaučia. „Jūs tikrai turite daug dalykų savo darbų sąraše“.
• Nesiūlykite savo patarimų. Verčiau paklauskite, kuo galite padėti.
• Švelniai skatinkite profesionalią pagalbą. Galbūt pasakykite, kad nerimaujate dėl jų, ir paklauskite jų minčių apie pokalbį su gydytoju. Nesiginčykite ir neverskite problemos.
• Apsvarstykite galimybę kreiptis į profesionalią pagalbą, jei jūsų mylimasis kalba apie savęs žalojimą. Jei manote, kad jūsų mylimasis gali pakenkti sau arba kalbėjo apie savižudybę, kreipkitės į savo gydytoją arba skambinkite Nacionalinės savižudybių prevencijos pagalbos linija (1-800-273-8255). Jei manote, kad savęs žalojimo pavojus yra rimtas ir neišvengiamas, skambinkite 911.

Papildomi bendri klausimai

Kuo skiriasi psichozinis lūžis nuo „nervų suirimo“?

Psichozinis lūžis yra tada, kai kas nors praranda ryšį su realybe ir patiria kliedesius (klaidingus įsitikinimus), haliucinacijas (pamatyti ar girdėti tai, ko nėra) ir paranoją. Daugeliu atvejų žmogus, priblokštas streso ir gyvenimo iššūkių (arba patyręs „nervų suirimą“), neprarado ryšio su realybe. Jie prarado gebėjimą susidoroti su šiais įtempiais, o tai apsunkina kasdienę veiklą.

Žmonės dažnai vartoja tokius žodžius kaip „nervų suirimas“ arba „psichinis suskirstymas“, kalbėdami apie tai, kai žmogus negali susidoroti su kasdieniu gyvenimu. Nors terminai nėra medicininė diagnozė, jūsų jausmai, reakcijos ir simptomai yra labai tikri. Ekstremalus stresas, sukeliantis stiprų psichinį ir emocinį kančią, neleidžiantis dirbti, žaisti ir mėgautis gyvenimu, yra sveikatos būklė. Tai nėra asmeninio silpnumo ar nesėkmės požymiai. Jei jaučiate šiuos jausmus ir simptomus, nesate vieni. Kreipkitės pagalbos į savo sveikatos priežiūros specialistą.

Nervų sutrikimas yra rimta psichikos sveikatos problema, kuri gali turėti didelį neigiamą poveikį asmenio gyvenimui. Labai svarbu kreiptis į specialistus ir ieškoti tinkamos pagalbos, jei jaučiate, kad esate pavojingeimai dėl nervų sutrikimo. Gydytojai ir psichoterapeutai gali padėti išspręsti problemas, su kuriomis susiduriate, ir grąžinti jums gyvenimo džiaugsmą bei psichinę pusiausvyrą. Negalima ignoruoti savo psichikos sveikatos ir tikėtis, kad problema išnyks savaime. Sveikata yra svarbiausia, todėl labai svarbu rūpintis savo gerove ir laiku kreiptis pagalbos, jei to reikia.