Sveiki! Esu ilgametę patirtį turinti gydytoja Lietuvoje. Pastebėjote, kad artimam žmogui sunku? Nerimaujate dėl kažkieno psichinės sveikatos? Žinau, kad tai gali būti bauginanti ir nežinoma teritorija. Nesate vieni. Leiskite padėti jums suprasti, kaip atpažinti nerimą keliančius ženklus ir kur kreiptis pagalbos. Skaitykite toliau ir kartu ieškosime sprendimų.
Mūsų psichinė sveikata turi įtakos mūsų mąstymui, jausmams, elgesiui ir bendravimui su kitais. Ir tai yra kažkas, į ką mes visi turime sutelkti dėmesį, ypač jei išgyvename didelį gyvenimo pokytį, susiduriame su stresu ar sunkiai palaikome santykius.
Nors gali būti, kad jūsų psichinė sveikata yra labai svarbi, jūsų gyvenime gali būti laikas, kai nerimaujate dėl kažkieno psichinės sveikatos. Ir kai tai padarysite, galite pagalvoti: „Aš turėčiau rūpintis savo reikalais“.
Tačiau esant tinkamoms aplinkybėms, galite padaryti daug gero, kai susisieksite, sako psichiatrė Minnie Bowers-Smith, MD.
Dr. Bowers paaiškina, kaip padėti vaikui, paaugliui, suaugusiam, draugui ar bendradarbiui, kuris gali turėti psichikos sveikatos problemų.
Kaip gauti psichikos sveikatos pagalbą šeimos nariui
Nesvarbu, ar tai jūsų vaikas, brolis ir sesuo, ar teta, jums gali nerimauti, kaip gauti psichikos sveikatos pagalbos mylimam žmogui. Dr. Bowersas pateikia tam tikrų patarimų, įskaitant pokalbio raginimus.
Ką pasakyti vaikui ar paaugliui
Tarkime, kad pastebite, kad jūsų 16-metė dukterėčia nėra ypač laiminga. Jai prastai sekasi mokykloje. Ji nebendrauja su žmonėmis, nesirūpina savimi ir nesutaria su šeima ir draugais.
„Kai atrodo, kad jai, kaip įprastai 16-metei, kažkas nejuda tinkama linkme, pasikalbėkite su ja“, – sako daktaras Bowersas. „Sunku kalbėtis su paaugliais, nebent jie nori su tavimi kalbėtis, todėl stengiuosi įsijausti į čia ir dabar. Jei matau tatuiruotę, paklausiu: „Kada tą tatuiruotę pasidarėte, ką tai reiškia?“
Galų gale galite pasakyti: „Ar yra kažkas, apie ką norėtumėte pasikalbėti? arba „Ar galiu tau kaip nors padėti?
Jei ant jauno žmogaus riešo matote randus, jei jis visada rengiasi juodai, jei visada atrodo nelaimingas, daktaras Bowersas siūlo paklausti: „Ar yra tikimybė ką nors įskaudinti ar susižaloti? arba „Ar turėjote minčių apie mirtį?
„Geriau klausti, nei neklausti“, – sako daktaras Bowersas. „Paaugliams visada norisi žinoti apie mąstymą apie savižudybę, kad išvengtumėte žalos sau ir kitiems.
Arba galite paprašyti jų tėvų užduoti šiuos klausimus savo vaikui. Jei tai nepadeda, tėvai turėtų pasikalbėti su savo vaiko pediatru.
„Kai paaugliai smurtauja prieš save, savo brolius ir seseris ar tėvus, reikia skubios pagalbos vizito“, – teigia daktaras Bowersas. „Jei yra susiję su narkotikais ar alkoholiu arba jie perdozuoja, eikite į greitąją pagalbą. Tada tegul ekspertai nusprendžia, kada juos parsivežti namo.
Ką pasakyti suaugusiam
Savižudybės rizika neapsiriboja jaunimu. „Savižudybės taip pat kelia susirūpinimą vyresnio amžiaus žmonėms“, – sako daktaras Bowersas.
Pasakykite, kad jūsų 55 metų dėdė buvo atleistas. Jis izoliuotas, išaugo irzlus ir nesivargina nei skustis, nei švarių drabužių.
Vidutinio amžiaus krizės – darbo praradimas, finansinė nesėkmė, sveikatos problemos ir (arba) santykių problemos – padidina savižudybių riziką, ypač vyrams. Piktnaudžiavimas alkoholiu tik įpila alyvos į ugnį.
Kaip šią jautrią temą sprendžiate su vyresniosios kartos žmonėmis? Dr Bowers rekomenduoja švelnų, pagarbų požiūrį. Pradėkite klausdami, kaip jiems sekasi ir ar jie vis dar gali mėgautis mėgstamais užsiėmimais.
„Tada taip švelniai galite paklausti: „Ar esate patenkintas tuo, ką galite padaryti dabar, ar ne? ir „Ar jautiesi liūdnas?“ – siūlo ji.
Jei jie savanoriškai neteikia informacijos, galite stebėti, ar jie neatrodo laimingi ir nesiseka. Paklauskite, ar jie miega, valgo ir rūpinasi savimi.
„Tada galite taip švelniai pereiti prie: „Gali būti naudinga su kuo nors pasikalbėti – vaistai gali padėti jaustis geriau“, – siūlo daktaras Bowersas. Paklauskite, ar jie turi šeimos gydytoją, tada padėkite susitarti.
Bet jei jūsų giminaitis pripažįsta, kad kaupia vaistus arba sako: „Atrodo, kad gyvenimas tiesiog nevertas gyventi“, nuveskite juos į greitąją medicinos pagalbą ar skubios pagalbos skyrių arba paskambinkite į vietinę savižudybių prevencijos karštąją liniją arba policiją.
„Jei pasakysite, kad turite savižudišką giminaitį, būsite prijungti prie jums reikalingų paslaugų“, – tęsia ji. „Dideliuose miestuose dažnai yra mobilios krizių komandos, kurios atvyksta į namus.
Kaip gauti psichikos sveikatos pagalbos draugui ar bendradarbiui
Sudėtingiau kalbėtis su žmogumi, su kuriuo nesate giminystės ryšiais – kaip su draugu, kurio sunkus ar nepastovus elgesys darbe atsidūrė karštame vandenyje.
Neteisdami pasiūlykite rūpestingą paramą. „Tai nepadės aptarti, ką jie turėjo padaryti arba ką turėjo padaryti viršininkas“, – pažymi dr. Bowersas. „Tiesiog pasakykite: „Norėčiau padėti jums nebeturėti problemų, su kuriomis susidūrėte“. Parodykite jiems, kad dirbate su jais, o ne prieš juos.
Galite jiems pasakyti: „Aš žinau ką nors, kas gali padėti“ ir pasiūlyti gydytojo ar patarėjo vardą. Bet jei manote, kad situacija gali paaštrėti, kreipkitės pagalbos.
„Pasinaudokite savo sprendimu“, – pataria daktaras Bowersas. „Jei manote, kad asmuo gali supykti arba jei jis turi ginklų ar peilių arba yra sakęs, kad ką nors sužeis arba kažkam suskaldys padangas, kvieskite policiją arba apsaugos pareigūną darbe.
Žinokite savo ribas, kai reikia pasiūlyti pagalbą
Užuojauta yra svarbiausia, kai nerimaujate dėl asmens, turinčio psichikos sveikatos problemų. Galų gale, jie gali net nesuprasti, kad turi psichikos sveikatos sutrikimų.
„Klauskite apgalvotai“, – sako daktaras Bowersas. „Kai kurie žmonės, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, gali atsisakyti mūsų pagalbos. Tačiau kartais mes tiesiog neužduodame tinkamų klausimų.
Ir atminkite, kad jūs negalite išspręsti jų problemos – gali tik psichikos sveikatos specialistas. Bet jūs galite paskatinti tuos, kuriuos mėgstate, eiti sveika linkme, kreipdamiesi į ekspertus.
Naudingi ir bendruomenės ištekliai. Nacionalinis psichikos ligų aljansas (NAMI) yra nemokamas šaltinis tiems, kurie turi psichikos sveikatos sutrikimų, ir jų artimiesiems. Galite skambinti arba rašyti žinutę NAMI pagalbos linija 800.950.6264.
Savipagalbos grupės, tokios kaip „Emotions Anonymous“ (12 žingsnių programa), taip pat gali būti neįkainojamos.
Skambinkite savižudybių ir krizių pagalbos linija 988
Galbūt galvojate, kam skambinti, kai nerimaujate dėl kieno nors psichinės sveikatos.
Skambinę arba parašę žinutes numeriu 988 iš bet kurios JAV vietos, būsite prisijungę prie vietinių konsultantų, kurie gali jums padėti visais klausimais. Jie netgi gali atsiųsti mobiliojo ryšio komandą ir teikti ilgalaikę pagalbą.
988 skirtas visiems – nesvarbu, ar jaučiatės priblokšti, galvojate apie savižudybę, patiriate problemų dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, ar nerimaujate dėl draugo ar šeimos.
Gera psichinė sveikata turėtų būti viso gyvenimo tikslas. Dr. Bowersas pažymi, kad apie psichinę sveikatą esame linkę galvoti tik ištikus krizei, tačiau mūsų pačių psichinė sveikata – ir aplinkinių psichinė sveikata – turėtų rūpėti visą gyvenimą.
„Daugelis gyvenimo įvykių gali būti painūs, baisūs ir pribloškiantys“, – priduria ji. „Gera psichikos sveikata padės susidoroti su prastėjančia sveikata, artimųjų netektimis, stichinėmis nelaimėmis, visuomenės suirute ir daugeliu kitų iššūkių, kuriuos gali sukelti gyvenimas.
Nerimauti dėl artimo žmogaus psichinės sveikatos – normalu. Per ilgus darbo metus mačiau, kaip svarbu laiku kreiptis pagalbos. Nedvejokite – pokalbis su specialistu gali nušviesti kelią į geresnę savijautą. Patikėkite, anksti suteikta pagalba gali padaryti stebuklus. Jūsų rūpestis – pirmas žingsnis link išgijimo. Kreipkitės, yra daugybė būdų padėti.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus