Muzikos terapija yra galingas gydymo būdas, kuris naudojamas visame pasaulyje siekiant gerinti fizinę, psichologinę ir emocinę sveikatą. Ši terapija gali būti taikoma įvairiais būdais, įskaitant muzikos klausymą, grojimą ar netgi dainavimą. Daugelis tyrimų rodo, kad muzikos terapija gali turėti daugybę privalumų, tokių kaip streso mažinimas, emocinė išlaisvė, geriau susikoncentruoti bei padidinti savo sveikatos intelektą. Šis straipsnis nagrinės muzikos terapijos tipus bei kaip jie gali padėti pagerinti žmonių gyvenimus.
Apžvalga
Kas yra muzikos terapija?
Muzikos terapija – tai muzikos ir (arba) muzikos elementų (pvz., garso, ritmo ir harmonijos) naudojimas siekiant tikslo, pavyzdžiui, sumažinti stresą ar pagerinti gyvenimo kokybę. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, vadinamas muzikos terapeutu, pasikalba su jumis, kad sužinotų daugiau apie jūsų poreikius, muzikos pageidavimus ir patirtį, ir kiekvieną seansą suplanuoja specialiai jums. Jie taip pat įvertina jūsų pažangą kiekviename žingsnyje ir gali dirbti su kitais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, kad koordinuotų jūsų priežiūrą.
Seansų skaičius, kiekvienos sesijos trukmė ir tai, ką darote, priklauso nuo jūsų individualių poreikių ir tikslų. Muzikos terapijos patirtis gali apimti dainavimą, grojimą instrumentais ar muzikos rašymą. Kai kurie užsiėmimai apima muzikos klausymąsi ir kalbėjimą apie jos reikšmę.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai naudoja muziką kaip terapiją įvairiais atvejais, įskaitant ligoninių lovą. Tačiau muzikos terapija nėra tas pats, kas klausytis muzikos, padedančios atsipalaiduoti. Muzika tikrai gali būti galinga nusiraminimo ir gydymo priemonė. Tačiau klinikinės muzikinės terapijos apibrėžime teigiama, kad kvalifikuotas muzikos terapeutas turi planuoti ir vadovauti seansui terapiniuose santykiuose, kad jis būtų laikomas šia gydymo forma.
Muzikos terapija padeda įvairaus amžiaus žmonėms (vaikams, paaugliams ir suaugusiems) ir visų sluoksnių žmonėms. Tai gali būti naudinga daugeliui skirtingų jūsų gerovės aspektų, įskaitant:
- Psichinis.
- Emocinis.
- Fizinis.
- Socialinis.
- Kognityvinis.
Kokias sąlygas galima valdyti muzikos terapija?
Muzikos terapeutai naudoja šią gydymo formą įvairioms ligoms valdyti. Paprastai tai yra papildoma terapija. Tai reiškia, kad tai yra didesnio gydymo plano, kuris gali apimti vaistus ar kitas intervencijas, dalis. Tyrimai rodo, kad muzikos terapija gali būti naudinga žmonėms, turintiems:
- Demencija.
- Trauminiai smegenų sužalojimai.
- Insultas.
- Parkinsono liga.
- Vėžys.
- Autizmo spektro sutrikimas.
- Nuotaikos sutrikimai.
- Nerimo sutrikimai.
- Mokymosi negalia.
- Raidos sutrikimai.
- Skausmas (ūmus ir lėtinis).
- Medžiagų vartojimo sutrikimai.
Ar mano vaikui gali būti naudinga muzikos terapija?
Taip. Muzikos terapeutai dirba su įvairaus amžiaus žmonėmis, įskaitant mažus vaikus ir paauglius. Jie gali sukurti užsiėmimus, kad atitiktų jūsų vaiko unikalius poreikius. Muzikos terapija gali padėti daugeliui jūsų vaiko vystymosi aspektų, įskaitant:
- Elgesys.
- Mokymasis.
- Emocijos.
Ar turiu turėti muzikinį talentą, kad galėčiau dalyvauti muzikos terapijoje?
Ne, norint dalyvauti, nereikia muzikinių įgūdžių ar talentų. Muzikos terapija yra atvira visiems, nepaisant jų įgūdžių lygio ar išsilavinimo. Muzikos terapeutas sužinos apie jus ir bet kokį jūsų galimą muzikinį pagrindą prieš kurdamas sesijas, atitinkančias jūsų poreikius.
Procedūros detalės
Kur vyksta muzikos terapija?
Muzikos terapija vyksta įvairiomis aplinkybėmis, įskaitant:
- Ligoninės.
- Mokyklos.
- Slaugos namai.
- Senjorų centrai.
- Ambulatorijos.
- Psichikos sveikatos centrai.
- Gyvenamosios vietos žmonėms su vystymosi negalia.
- Gydymo įstaigos žmonėms, turintiems medžiagų vartojimo sutrikimų.
- Pataisos įstaigos.
Ar muzikos terapija yra ambulatorinė ar stacionari?
Tai priklauso nuo individualios programos. Galbūt galėsite atvykti į užsiėmimus dienos metu. Arba muzikos terapeutas gali ateiti pas jus, kai esate ligoninėje ar mokykloje. Kartais muzikos terapija vyksta grupėse.
Kas nutinka prieš muzikos terapiją?
Jūsų muzikos terapeutas įvertins jūsų poreikius ir stipriąsias puses. Galite aptarti savo:
- Emocinė gerovė.
- Fizinė sveikata.
- Socialinis funkcionavimas.
- Suvokimo/motoriniai įgūdžiai.
- Bendravimo gebėjimai.
- Pažinimo įgūdžiai.
- Muzikinis pagrindas, įgūdžiai ir pageidavimai.
- Traumos istorija.
- Traumos sukelia.
Jūsų muzikos terapeutas dirbs su jumis, kad nustatytų tikslus ir sukurs tinkamą jūsų seanso patirtį. Tai darydami jie atsižvelgs į:
- Jūsų muzikos pomėgiai ir pomėgiai.
- Jūsų amžius ir išsivystymo lygis.
- Jūsų fiziniai ir pažintiniai gebėjimai.
- Jūsų trauma sukelia.
Kas vyksta muzikos terapijos seanso metu?
Muzikos terapeutas padės jums kurti ir (arba) klausytis muzikos užsiėmimo metu. Galite atlikti vieną ar daugiau iš šių veiksmų:
- Kurti muziką. Jūs kuriate muziką, rašote dainų tekstus ar kuriate muziką kartu.
- Dainuoti muziką. Savo balsu dalijatės muzikos kūriniu.
- Groti instrumentu. Muzikai dalintis naudojate instrumentą, pvz., gitarą, būgnus ar fortepijoną.
- Improvizuoti. Jūs ir jūsų terapeutas dirbate kartu kurdami muziką ir garsus, atspindinčius jūsų savijautą. Tai gali apimti dainavimą ir (arba) grojimą instrumentais.
- Pereikite prie muzikos. Tai gali būti taip paprasta, kaip pirštų bakstelėjimas kartu, arba taip sudėtinga, kaip suderintas šokis.
- Klausytis muzikos. Su nukreiptu klausymu jūsų terapeutas kuria muziką arba paleidžia įrašą, o jūs jo klausotės. Tada kalbate apie muziką ir naudojate ją emocijoms ar išgyvenimams apdoroti. Jūsų terapeutas taip pat gali leisti muziką, kad atsipalaiduotų, naudodamas ritmą, kad padėtų jums kvėpuoti ar tempti.
- Aptarkite dainų tekstus. Jūs skaitote arba klausote dainos žodžių ir kalbate apie jų reikšmę.
Muzikos terapijos rūšys
Muzikos terapeutai naudoja daugybę skirtingų požiūrių, kad patenkintų jūsų poreikius. Apskritai, jūsų patirtos patirties rūšys skirstomos į dvi plačias kategorijas:
- Aktyvios intervencijos: Dėl šių patirčių aktyviai muzikuojate kartu su savo terapeutu. Pavyzdžiui, galite dainuoti ar groti kokiu nors instrumentu.
- Receptinės intervencijos: Užuot kūrę muziką, klausote muzikos, kurią kuria jūsų terapeutas arba groja iš įrašo. Galite praleisti šiek tiek laiko kartu aptardami muziką, kad galėtumėte apdoroti savo mintis ir jausmus.
Ko turėčiau tikėtis po muzikos terapijos seanso?
Jūsų muzikos terapeutas įvertins seanso efektyvumą ir nustatys, ar jis atitiko jūsų tikslus. Galite pasirinkti dalyvauti keliuose užsiėmimuose.
Rizika / nauda
Kokia galima muzikos terapijos nauda?
Gaunama nauda priklauso nuo jūsų gydomos būklės ar simptomų ir jūsų muzikos terapijos tikslų. Jūsų muzikos terapeutas gali paaiškinti daugiau apie tai, ko galite tikėtis savo unikalioje situacijoje. Apskritai tyrimai rodo, kad muzikos terapija gali:
- Padėkite atsipalaiduoti.
- Padėkite tyrinėti savo emocijas.
- Sumažinti nerimą ar depresiją.
- Palengvinkite savo streso lygį.
- Reguliuokite savo nuotaiką.
- Stiprinkite savo bendravimo įgūdžius.
- Pagerinti kalbėjimo ir kalbos įgūdžius.
- Ugdykite socialinius įgūdžius.
- Stiprinkite savo pasitikėjimą savimi.
- Padėkite formuoti sveikus susidorojimo įgūdžius.
- Ugdykite savo problemų sprendimo įgūdžius.
- Sumažinkite jaučiamą skausmo lygį.
- Pagerinkite savo fizinę koordinaciją, motorines funkcijas ir judėjimą.
- Pagerinkite savo gyvenimo kokybę.
Kokia yra muzikos terapijos rizika?
Muzikos terapija yra saugi ir maža rizika. Tačiau muzika gali sukelti skausmingų ar netikėtų prisiminimų.
Norėdami sumažinti tikimybę, kad taip nutiks, jūsų muzikos terapeutas pakalbės su jumis apie jūsų gyvenimo patirtį. Tai apima bet kokią traumų istoriją ar kitus aspektus, kurie gali turėti įtakos jūsų reakcijai į muziką. Dalindamiesi šia informacija, kiek jums patogu, jūsų terapeutas galės pritaikyti seansą pagal jūsų poreikius. Jūsų terapeutas padarys viską, kas įmanoma, kad sukurtų jums patogią, saugią ir prasmingą patirtį.
Atkūrimas ir „Outlook“.
Kiek muzikos terapijos seansų man reikia?
Tai priklauso nuo jūsų gydymo tikslų. Dirbsite su savo muzikos terapeutu, kad nuspręstumėte, kiek seansų norėtumėte, kiek jie turėtų trukti ir kaip dažnai turėtumėte susitikti.
Kada skambinti gydytojui
Kada turėčiau skambinti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui?
Susisiekite su savo muzikos terapeutu bet kuriuo metu, kai norite aptarti:
- Jūsų muzikos terapijos gydymo tikslai.
- Kaip jaučiatės reaguodami į muzikos terapiją.
- Jūsų susitikimų laikas arba planavimas.
- Turite klausimų ar rūpesčių.
Kreipkitės į savo pirminės sveikatos priežiūros gydytoją ar kitus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, jei norite aptarti:
- Kiti jūsų gydymo plano aspektai, įskaitant vaistus ar jų šalutinį poveikį.
- Nauji arba besikeičiantys simptomai.
Papildomi bendri klausimai
Kuo skiriasi muzikos terapija ir gydomoji muzika?
Muzikos terapija yra sveikatos priežiūros profesija, kurios metu kvalifikuotas muzikos terapeutas rengia jūsų seansus, atsižvelgdamas į konkrečius individualizuotus tikslus. Terapinė muzika yra būdas atsipalaiduoti arba pakelti emocijas prireikus. Tam nereikia muzikos terapeuto ir gali būti įvairių patirčių. Tai gali būti taip paprasta, kaip klausytis raminančios muzikos per ausines.
Muzika gali teigiamai paveikti jūsų emocijas visur, kur ją girdite, įskaitant ligonines ar mokyklas. Štai kodėl kai kurie sveikatos priežiūros specialistai, pavyzdžiui, slaugytojai, groja muziką prie lovos, kad padėtų sveikstantiems ar kenčiantiems skausmą. Tačiau ši patirtis nėra tas pats, kas muzikos terapija, kai muzikos terapeutas parengia jums gydymo planą ir vadovauja kiekvienam užsiėmimui.
Muzikos terapeutas gali padėti jums geriau suprasti unikalius muzikos terapijos aspektus ir kaip ji gali būti jums naudinga. Jie taip pat gali paaiškinti, kaip galite naudoti muziką kasdieniame gyvenime, ne per seansus, kad galėtumėte mėgautis kitais privalumais.
Kaip galiu tapti muzikos terapeutu?
JAV muzikos terapeutu galite tapti:
- Įgyja muzikos terapijos bakalauro laipsnį. Amerikos muzikos terapijos asociacija siūlo kolegijų ir universitetų, turinčių patvirtintas programas, sąrašą. Jūsų mokymo programoje, be kitų sričių, bus muzikos, muzikos terapijos, psichologijos ir biologijos pamokos. Taip pat baigsite 1200 valandų klinikinį mokymą, kuris apima stažuotę sveikatos priežiūros ar švietimo įstaigoje.
- Sertifikatas. Muzikos terapeutų sertifikavimo taryba išleidžia nacionalinį egzaminą, kuris nustato muzikos terapijos specialistų standartą. Išlaikę šį egzaminą gausite muzikos terapeuto tarybos sertifikatą (MT-BC). Turėsite užsiimti profesinio tobulėjimo veikla, kad išlaikytumėte sertifikatą. Valdybos sertifikavimas yra savanoriškas, tačiau daugelis valstijų reikalauja, kad galėtumėte legaliai dirbti muzikos terapeutu.
Atsižvelgiant į valstiją, kurioje gyvenate ar dirbate, gali tekti atitikti papildomus reikalavimus, pvz., gauti valstybinę licenciją. Daugiau sužinoti galite susisiekę su Amerikos muzikos terapijos asociacija arba kalbėdami su mentoriumi ar profesoriumi.
Muzika gali suartinti žmones ir taip pat gydyti. Muzikos terapija remiasi šiomis muzikos galimybėmis klinikiniame kontekste. Kartu su muzikos terapeutu išsikelsite tikslus ir stengsitės juos pasiekti. Jūsų terapeutas pasikalbės su jumis kiekviename žingsnyje, kad pamatytų, kaip jaučiatės. Jie sukurs kiekvieną seansą tik jums ir toliau pritaikys seansus prie besikeičiančių jūsų interesų ir poreikių.
Svarbu nepamiršti, kad muzikos terapija skirta ne tik vaikams. Įvairaus amžiaus suaugusieji taip pat gali būti naudingi. Jei jus domina muzikos terapija savo vaikui, pasikalbėkite su savo pediatru, kaip galite susisiekti su muzikos terapeutu, kad sužinotumėte daugiau.
Apskritai, muzikos terapija yra galingas ir veiksmingas būdas veikti ne tik fizinį, bet ir emocinį, psichologinį bei socialinį žmogaus psichikos sveikatą. Skirtingi muzikos terapijos tipai gali būti pritaikyti skirtingoms situacijoms ir poreikiams, padedant žmonėms įveikti savo problemas ir gerinti savijautą. Tai išties svarbi ir neįkainojama priemonė sveikatai palaikyti bei atkurti. Būtent todėl, muzikos terapija turėtų būti plačiau pripažinta ir naudojama kaip integrali dalis gydymo bei sveikatos priežiūros sistemose.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus