May-Thurner sindromas: priežastys, simptomai ir gydymas

Sveiki! Jau daugelį metų dirbu gydytoju Lietuvoje ir esu susidūręs su įvairiausiais negalavimais. Šiandien noriu pakalbėti apie retesnę, bet svarbią temą – May-Thurner sindromą. Šiame straipsnyje aptarsime jo priežastis, simptomus ir gydymo galimybes, kad geriau suprastumėte šią būklę.

May-Thurner sindromas yra būklė, paveikianti kraujotaką. Tai atsiranda, kai dešinioji klubinė arterija, siunčianti kraują į dešinę koją, spaudžia kairiąją klubinę veną, kuria kraujas iš kairės kojos teka į širdį. Kai kurie žmonės neturi May-Thurner sindromo simptomų. Kitiems išsivysto giliųjų venų trombozė (GVT) arba kraujo krešuliai kojose.

Apžvalga

Sergant May-Thurner sindromu, dešinė klubinė arterija (raudona) suspaudžia kairiąją klubinę veną (mėlyna).

Kas yra May-Thurner sindromas?

May-Thurner sindromas yra tada, kai dešinė klubinė arterija spaudžia (suspaudžia) kairiąją klubinę veną. Jūsų dešinioji klubinė arterija yra pagrindinė kraujagyslė, kuria kraujas teka į dešinę koją. Jūsų kairioji klubinė vena yra pagrindinė kraujagyslė, pernešanti kraują iš kairės kojos atgal į širdį. May-Thurner sindromas gali sutrikdyti tipišką kraujo tekėjimą per kojas.

Kiti May-Thurner sindromo pavadinimai yra šie:

• Cockett sindromas.
• Klubinės venos suspaudimo sindromas.

Kaip May-Thurner sindromas veikia mano kūną?

May-Thurner sindromas apsunkina kraujo tekėjimą atgal į jūsų širdį. Vietoj to, jis gali susikaupti kojose ir išsivystyti į giliųjų venų trombozę (GVT). GVT atsiranda, kai giliosiose kojų venose susidaro kraujo krešulys. GVT simptomai gali būti:

• Pakitusi odos spalva ant kojos.
• Padidėjusios, patinusios kojų venos.
• Skausmas, tvinkčiojimas ar jautrumas kojoje.
• Patinimas ir sunkumo jausmas kojoje.

Kai kuriems žmonėms, kuriems gimus buvo priskirta patelė, serganti May-Thurner sindromu, taip pat gali išsivystyti dubens perkrovos sindromas. Ekspertai mano, kad dubens perkrovos sindromas atsiranda, kai dubens venų problemos sukelia lėtinį dubens skausmą.

Kaip May-Thurner sindromas sutrikdo kraujotaką?

Jūsų venos ir arterijos nuolat perneša kraują visame kūne. Jūsų arterijos paima deguonies turtingą kraują iš jūsų širdies ir tiekia jį į viso kūno audinius. Kai jūsų audiniai gauna deguonies ir maistinių medžiagų, jūsų venos perneša deguonies neturintį kraują atgal į jūsų širdį ir plaučius.

Kai kuriose kūno vietose venos ir arterijos kerta viena kitą. Jūsų dešinė klubinė arterija kerta dubens kairę klubinę veną. Paprastai tai nėra problema. Tačiau May-Thurner sindromo atveju dešinė klubinė arterija daro spaudimą kairiajai klubinei venai. Poveikis toks, kaip užlipus ant žarnos. Kairė klubinė vena susispaudžia, ir kraujui sunkiau laisvai tekėti per ją.

Kas greičiausiai susirgs May-Thurner sindromu?

May-Thurner sindromas yra šiek tiek dažnesnis moterims ir žmonėms, kuriems gimus paskirta moteris. Tai taip pat dažniau pasitaiko suaugusiems nuo 20 iki 50 metų.

Kaip dažnas yra May-Thurner sindromas?

Klubinės venos suspaudimas yra dažnas reiškinys, pasireiškiantis maždaug 1 iš 5 žmonių. Tačiau daugelis žmonių, sergančių klubinės venos suspaudimu, neturi oficialios May-Thurner sindromo diagnozės. Iš dalies taip gali būti dėl to, kad dauguma žmonių neturi May-Thurner sindromo simptomų, nebent jiems išsivysto GVT.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra May-Thurner sindromo simptomai?

Daugelis žmonių neturi May-Thurner sindromo simptomų, ypač jei jie neturi GVT. Simptomai paprastai veikia tik kairę koją ir gali apimti:

• Sunkumo jausmas.
• Atviros opos (opos).
• Skausmas.
• Odos spalvos pakitimas.
• Patinimas.
• Venų varikozė.

Kas sukelia May-Thurner sindromą?

May-Thurner sindromas atsiranda dėl to, kad dešinė klubinė arterija spaudžia kairiąją klubinę veną. Tačiau ekspertai nėra tiksliai tikri, kodėl toks suspaudimas vyksta.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas May-Thurner sindromas?

May-Thurner sindromo diagnozė pradedama aptariant savo sveikatos istoriją ir simptomus su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Jūsų paslaugų teikėjas atlieka fizinį egzaminą ir gali naudoti testus, kurie apžiūri jūsų kraujagysles, pavyzdžiui:

• KT skenavimas: Specializuotų kompiuterių ir rentgeno spindulių naudojimas kraujagyslių vaizdams kurti.
• MRT: Magnetų, radijo bangų ir specializuotų kompiuterių naudojimas kraujagyslių vaizdams kurti.
• Ultragarsas: Garso bangų naudojimas norint pamatyti savo kūno vidų.
• Venogramos: Sušvirkškite kontrastinį dažą į venas, tada naudokite rentgeno spindulius, kad stebėtumėte, kaip kraujas teka jūsų venomis.
• Kateterio venogramos: Nedidelio tuščiavidurio vamzdelio (kateterio) įvedimas į veną, kontrastinių dažų suleidimas per kateterį, tada naudojant rentgeno spindulius stebėti, kaip kraujas teka jūsų venomis.
• Intravaskulinis ultragarsas: Įkiškite kateterį į kraujagysles, tada įkiškite ultragarsinį zondą per kateterį, kad gautumėte išsamius kraujagyslių ultragarsinius vaizdus.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas May-Thurner sindromas?

May-Thurner sindromo gydymas skirtas pagerinti kraujotaką ir sumažinti riziką susirgti GVT. Jūsų paslaugų teikėjas gali rekomenduoti:

• Angioplastika ir stentavimas: Jūsų paslaugų teikėjas įveda kateterį su balionu gale į kairę klubinę veną. Kai jis yra tinkamoje padėtyje, balionas pripučiamas, kad atidarytų veną. Tada jūsų paslaugų teikėjas į veną įdeda nedidelį tinklinį vamzdelį (stentą), kad jis būtų atidarytas, ir išima balioną.
• Apylankos operacija: Jūsų paslaugų teikėjas naudoja nedidelį audinio gabalėlį iš donoro ar kitos jūsų kūno dalies, kad sukurtų naują maršrutą aplink suspaustą klubinės venos dalį. Tai atkuria tipišką kraujotaką.
• Dešinės klubinės arterijos perkėlimo operacija: Jūsų paslaugų teikėjas gali atlikti procedūrą, kad sumažintų kairiosios klubinės venos suspaudimą, judindamas dešinę klubinę arteriją. Jie gali įdėti audinio gabalėlį tarp venos ir arterijos, kad sumažintų slėgį.

Kaip gydomas May-Thurner sindromas, jei sergu GVT?

Jei sergate DVT dėl May-Thurner sindromo, jūsų paslaugų teikėjas taip pat gali rekomenduoti:

• Vaistai, skystinantys kraują, pvz., antikoaguliantai, siekiant užkirsti kelią kraujo krešuliams arba juos suskaidyti.
• Krešulius ardantys vaistai, tiekiamas per kateterį, kad aktyviai ištirptų krešuliai.
• Vena cava filtras, prietaisas, įdėtas į apatinę tuščiąją veną (didelę veną, kuria kraujas patenka į širdį), kuris sulaiko kraujo krešulius, kad jie nepatektų į plaučius.

Prevencija

Kaip galiu sumažinti May-Thurner sindromo riziką?

May-Thurner sindromo išvengti negalima, nes ekspertai nežino, kas jį sukelia. Bet jūs galite pagerinti savo kraujotaką ir sumažinti kraujo krešulių riziką:

• Vengti ilgo sėdėjimo laikotarpių.
• Geriant daug vandens.
• Reguliariai mankštinkitės, sutelkdami dėmesį į aerobinius pratimus širdies ir kraujagyslių sveikatai.
• Su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju valdykite bet kokias sveikatos sąlygas, tokias kaip diabetas, aukštas kraujospūdis (hipertenzija) ar periferinių arterijų liga (PAD).
• Mesti rūkyti.
• Mūvėkite kompresines kojines arba kojines, jei rekomenduoja jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas.

Perspektyva / Prognozė

Ar yra May-Thurner sindromo komplikacijų?

Pagrindinė May-Thurner sindromo komplikacija yra GVT. Jei kraujo krešulys jūsų kojose nutrūksta ir nukeliauja į plaučius, tai vadinama plaučių embolija.

Plaučių embolija yra gyvybei pavojinga medicininė pagalba. Skambinkite 911, jei atsiranda naujų ar pablogėjusių plaučių embolijos simptomų, įskaitant:

• Atsikosėjimas gleivėmis ir krauju.
• Širdies plakimas.
• Dusulys (dusulys).
• Staigus krūtinės skausmas, kuris sustiprėja įkvėpus.

Ko tikėtis, jei turiu May-Thurner sindromą?

Daugelis žmonių gyvena ilgą ir sveiką gyvenimą su May-Thurner sindromu. Galite net nežinoti, kad sergate šia liga, jei neturite jokių simptomų.

Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei pasireiškia bet kokie giliųjų venų trombozės simptomai. Daugelis žmonių sėkmingai gydo GVT vaistais.

Gyvenimas su

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui?

Jei turite May-Thurner sindromą arba manote, kad galite, galite paklausti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo:

• Kokie yra May-Thurner sindromo simptomai?
• Kokia yra labiausiai tikėtina mano simptomų priežastis?
• Kokius tyrimus reikia atlikti norint diagnozuoti May-Thurner sindromą?
• Kokie yra GVT simptomai?
• Kokie yra plaučių embolijos simptomai?
• Kokį gydymą rekomenduojate gydyti May-Thurner sindromą?
• Kokia tikimybė, kad simptomai pasikartos po May-Thurner sindromo gydymo?

Papildomi bendri klausimai

Ar May-Thurner sindromas yra pavojingas gyvybei?

May-Thurner sindromas gali sukelti plaučių emboliją, kuri yra gyvybei pavojinga komplikacija. Nedelsdami skambinkite 911, jei pajutote kokių nors plaučių embolijos simptomų.

Kaip pasakyti, ar turite May-Thurner sindromą?

Galbūt negalėsite pasakyti, ar turite May-Thurner sindromą. Daugelis žmonių nežino, kad turi tokią būklę, nebent jiems pasireiškia GVT simptomai.

Vienintelis būdas įsitikinti, ar sergate šia liga, yra atlikti vaizdinius tyrimus, rodančius, kad dešinė klubinė arterija suspaudžia kairiąją klubinę veną.

May-Thurner sindromas atsiranda, kai dešinė klubinė arterija suspaudžia kairiąją klubinę veną. Šis suspaudimas sutrikdo kraujotaką ir gali sukelti GVT. Daugelis žmonių neturi May-Thurner sindromo simptomų. Kiti jaučia skausmą, patinimą ar sunkumo jausmą kojose. Gydant May-Thurner sindromą, pagrindinis dėmesys skiriamas kairiosios klubinės venos spaudimo mažinimui ir kraujotakos atstatymui.

Taigi, mieli mano skaitytojai, May-Thurner sindromas, nors ir retas, gali būti rimta problema. Svarbiausia atpažinti simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas, kaip antspaudas veną atlaisvinantis stentas, gali padėti išvengti komplikacijų ir grąžinti jus į aktyvų gyvenimą. Rūpinkitės savo sveikata!