Kūno dismorfinis sutrikimas (BDD): simptomai ir gydymas

Kūno dismorfinis sutrikimas (BDD) yra rimta psichologinė būklė, kuriai būdingas besikartojantis ir sutrikęs su savo išvaizda susijęs suvokimas. Šios sąlygos simptomai gali turėti didelį poveikį asmenybės gyvenimui ir gerovei. Žmonės, sergantys BDD, gali patirti didelį savo išvaizdos priklausomybės jausmą ir nepatogumų. Gydytojai gali pasiūlyti psichoterapiją ar vaistų vartojimą kaip būdą padėti palengvinti simptomus ir pagerinti paciento sveikatą. Šis straipsnis bus naudingas tiems, kurie ieško informacijos apie BDD simptomus ir gydymo galimybes.

Apžvalga

Kas yra kūno dismorfinis sutrikimas (BDD)?

Kūno dismorfinis sutrikimas (BDD) yra psichinės sveikatos būklė, dėl kurios jūs neteisingai žiūrite į savo fizinę išvaizdą. Mintys ir jausmai, susiję su jūsų išvaizda, gali jus suvalgyti ir paveikti jūsų mintis bei veiksmus. Galiausiai BDD gali neigiamai paveikti jūsų gyvenimo kokybę ir tai, kaip jaučiatės apie save.

Nors kiekvieno organizmas turi unikalių savybių ir skirtumų, BDD reiškia, kad manote, kad viena ar daugiau jūsų kūno savybių yra trūkumai. Šis įsitikinimas verčia jus praleisti daug laiko sutelkiant dėmesį į tai, kas, jūsų manymu, jums negerai, arba bandant pakeisti.

SVARBU: Kūno dismorfinis sutrikimas yra būklė, kuriai būdinga didelė savęs žalojimo arba minčių apie savižudybę ir elgesio rizika. Nedelsdami kreipkitės pagalbos, jei galvojate apie kenkimą sau ar kitiems arba įtariate, kad kas nors iš jūsų pažįstamų gali pakenkti sau.

Jei turite minčių apie savižudybę ar elgiatės, surinkite 988 savo telefonu, kad pasiektumėte Savižudybių ir krizių pagalbos liniją.

Kuo skiriasi kūno dismorfinis sutrikimas ir kūno dismorfija?

Tai skirtingi tos pačios būklės pavadinimai. Kūno dismorfinis sutrikimas yra techninis būklės pavadinimas, tačiau „kūno dismorfija“ yra plačiau žinoma.

Kaip dažnas kūno dismorfinis sutrikimas?

Ekspertai apskaičiavo, kad BDD serga apie 2,4% suaugusiųjų JAV. Ja serga apie 2,5 % moterų ir žmonių, kuriems gimus priskirtos moterys, ir apie 2,2 % vyrų ir žmonių, kuriems gimus buvo priskirti vyrai. Už JAV ribų juo serga nuo 1,7% iki 2,9% žmonių.

Kas gali išsivystyti kūno dismorfinį sutrikimą?

BDD greičiausiai prasidės paauglystėje arba ankstyvame pilnametystės metais. Žmonės paprastai suserga BDD maždaug 12 ar 13 metų amžiaus. Dviem trečdaliams žmonių, sergančių BDD, jis išsivysto iki 18 metų. Tačiau BDD gali prasidėti ir suaugus.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra kūno dismorfinio sutrikimo simptomai?

BDD turi įtakos tai, kaip matote save ir jaučiate savo išvaizdą, o jo simptomai gali būti įvairių formų. Kai kurie dažniausiai pasitaikantys yra (bet tuo neapsiribojant):

• Praleidžiate per daug laiko galvodami apie bent vieną savo kūno dalyką, kuris, jūsų manymu, yra „trūkumas“ arba „trūkumas“, nors kiti sako, kad tai nėra reikšminga arba to nepastebi. Dėl to taip pat galite palyginti savo išvaizdą su kitų žmonių išvaizda.
• Jaučiatės verčiami pakartotinai pažvelgti į savo išvaizdą arba patikrinti savo išvaizdą (naudodami veidrodį, atspindintį paviršių, pavyzdžiui, langą, arba prašydami kitų atsiliepimų). Kita vertus, kai kurie žmonės gali aktyviai vengti būti nuotraukose ar matyti savo atspindį, kad išvengtų kančios, kurias jaučia matydami savo išvaizdą.
• Dažnas išvaizdos keitimas (deginimasis, šukuosenos keitimas, drabužių keitimas ir kt.).
• Dažnai darykite asmenukes (savo nuotraukas, kurias darote išmaniuoju telefonu), kad patikrintumėte savo išvaizdą, arba naudokite programas / nuotraukų filtrus, kad paslėptumėte ar pakeistumėte dalykus, kurie jums nepatinka jūsų išvaizdoje.
• Jaučiate baimę ar nerimą, nes manote, kad kiti žiūri, smerkia ar šaiposi iš dalykų, kurie jums nepatinka jūsų kūne ar išvaizdoje. Kai kurie žmonės patiria panikos priepuolius žiūrėdami į dalykus, kurie jiems nepatinka savo kūne veidrodyje ar atspindinčiame paviršiuje.
• Jaučiate gėdą ar pasibjaurėjimą savo kūnu ar išvaizda, ypač konkrečiais dalykais, kurie, jūsų manymu, yra problemos. Kai kurie iš dažniausiai vartojamų žodžių, kuriuos žmonės, sergantys BDD, vartoja norėdami apibūdinti save arba savo kūno dalis, yra „bjaurus“, „bjaurus“, „deformuotas“, „nenormalus“, „su trūkumas“ arba „nepatrauklus“.
• Kompulsinis priežiūros elgesys, kuris tampa žalingas, pvz., plaukų pešimas ar traukimas (trichotilomanija) arba odos pešimas (dermatilomanija). Tai yra atskiros psichikos sveikatos būklės, kurios skiriasi nuo BDD, ir jos turi skirtingus gydymo metodus.
• Venkite situacijų, kai žmonės gali pastebėti dalykus, kurie jums nepatinka. Tai gali sutrikdyti jūsų darbo ar mokyklos veiklą arba priversti vengti socialinių susibūrimų.
• Pakartotinės medicininės procedūros, pavyzdžiui, kosmetinė chirurgija, siekiant „sutvarkyti“ tai, kas jums nepatinka jūsų išvaizdoje.
• Mintys apie savęs žalojimą ar savižudybę dėl jūsų išvaizdos.

Raumenų dismorfija

Raumenų dismorfija yra specifinė BDD forma. Tai gali sukelti neigiamų jausmų dėl savo kūno sudėjimo ir raumenų išvaizdos (viso kūno arba vienos ar kelių konkrečių kūno vietų).

Įžvalga

Žmonės su BDD gali turėti skirtingą supratimą apie savo būklę. Įžvalgos apie būklę reiškia, kad jie žino, kad jų mąstymas nėra logiškas ar realistiškas. Tačiau įžvalga nesustabdo būklės padarinių. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, diagnozuojantys šią būklę, vis tiek atsižvelgia į tai, nes tai gali turėti įtakos BDD gydymo metodams.

Yra trys pagrindiniai įžvalgos lygiai:

• Aukštas arba vidutinis: Tai reiškia, kad žinote, kad jūsų kritika ar įsitikinimai apie jūsų kūną yra tikrai arba tikriausiai neteisingi.
• Žemas: Šis lygis reiškia, kad manote, kad jūsų įsitikinimai ir kritika apie jūsų kūną yra tiesa.
• Jokios įžvalgos: Žmonės, kurie neturi supratimo apie savo BDD, dažnai patiria kliedesius, kurie sustiprina jų įsitikinimus ir dar labiau įtikina, kad jų neigiami jausmai apie savo kūną yra pagrįsti. Kliedesiai yra įsitikinimai, kurių laikotės labai tvirtai, net jei turite įrodymų, kad jūsų įsitikinimai nėra teisingi. Žmonės, kurie neturi supratimo apie savo būklę, gali nesugebėti apdoroti ar suprasti, kad jų įsitikinimai yra neteisingi. Maždaug trečdalis žmonių, sergančių BDD, turi tokį įžvalgos lygį.

Kas sukelia kūno dismorfinį sutrikimą?

Ekspertai visiškai nesupranta, kaip ir kodėl atsiranda BDD, tačiau jie įtaria, kad tai susiję su keliais veiksniais, įskaitant:

• Genetika: Jums yra daug didesnė tikimybė (nuo trijų iki aštuonių kartų) susirgti BDD, jei juo serga pirmos eilės giminaičiai (ty vaikas, biologinis tėvas arba biologinis brolis ir sesuo).
• Smegenų sandaros, chemijos ir veiklos skirtumai: Žmonių, sergančių BDD, smegenų sritys dažnai yra per aktyvios arba veikia kitaip, nei tikėtasi. Dėl šių skirtumų sunku kontroliuoti mintis ir veiksmus, susijusius su būkle.
• Kultūros įtaka ir populiarioji žiniasklaida: Skirtingos kultūros turi skirtingus grožio ir išvaizdos standartus. Populiari žiniasklaida, kultūra arba šių dviejų derinys gali turėti įtakos BDD poveikiui jūsų mintims ar elgesiui.
• Vaikystėje patirtos prievartos, nepriežiūros ar patyčių istorija: Nepalankios vaikystės patirties istorija reiškia, kad jums didesnė tikimybė susirgti BDD. Patyčios ar erzinimas taip pat gali padidinti riziką susirgti.

Kokios yra kūno dismorfinio sutrikimo komplikacijos?

Žmonės, turintys BDD, labiau linkę turėti tam tikrų kitų psichinės sveikatos sutrikimų, įskaitant:

• Nerimo sutrikimai.
• Depresija.
• Valgymo sutrikimai.
• Obsesinis kompulsinis sutrikimas.
• Medžiagų vartojimo sutrikimai (įskaitant steroidų vartojimo sutrikimus žmonėms, sergantiems raumenų dismorfija).

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas kūno dismorfinis sutrikimas?

Nėra jokių medicininių tyrimų, kurie galėtų diagnozuoti BDD. Psichikos sveikatos paslaugų teikėjas (pvz., Psichologas ar psichiatras) gali diagnozuoti BDD pasikalbėdamas su jumis apie jūsų simptomus, mąstymo ir elgesio modelius, gyvenimo būdą ir kt. Diagnozuojant BDD reikia naudoti atrankos įrankius – specialiai sukurtus klausimynus arba kontrolinius sąrašus, kurie padeda nustatyti, ar atitinkate šios būklės kriterijus.

Ar sunku diagnozuoti kūno dismorfinį sutrikimą?

Dauguma žmonių, sergančių BDD, diagnozuojami tik po 10–15 metų po to, kai simptomai tampa pakankamai rimti, kad atitiktų diagnozės kriterijus. Iš dalies taip yra todėl, kad jie nesuvokia, kad mintys ir jausmai, kuriuos jie patiria, yra psichikos sveikatos būklės požymiai, arba todėl, kad jiems gėda arba bijo prašyti pagalbos.

Tai reiškia, kad svarbu kalbėti apie BDD, jei pastebėjote jo požymius savyje ar mylimajame. Kalbėdami apie šios būklės požymius ir sulaukę pagalbos, kol ji nepasiekia rimto lygio, galite padėti jums ar mylimam žmogui išvengti sunkiausių jos padarinių.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas kūno dismorfinis sutrikimas ir ar yra gydymas?

BDD nėra išgydoma, bet ji išgydoma. Kaip ir daugelis psichinės sveikatos būklių, BDD gydymas dažnai apima metodų derinį, įskaitant:

• Psichoterapija: Tai techninis psichikos sveikatos terapijos terminas, ir yra keletas psichoterapijos formų, kurios gali padėti. Psichoterapijoje pagrindinis dėmesys skiriamas kalbėjimui apie tai, ką jaučiate ar patiriate, ir padeda plėtoti naudingus mąstymo procesus bei įveikos strategijas. Du dažniausiai naudojami BDD gydymo būdai yra kognityvinė elgesio terapija (CBT) ir šeimos terapija.
• Vaistai: Antidepresantai yra įprasta BDD gydymo dalis. Šie vaistai gali padėti gydyti BDD simptomus, todėl lengviau valdyti savo mintis ir elgesį. Šie vaistai taip pat gali padaryti kitas gydymo formas, pvz., psichoterapiją, veiksmingesnę.

Kokios galimos gydymo komplikacijos ar šalutinis poveikis?

Keletas skirtingų vaistų gali padėti gydyti BDD. Šalutinis poveikis gali būti įvairus, todėl pasiteiraukite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo apie galimas komplikacijas ar šalutinį poveikį.

Prevencija

Ar įmanoma sumažinti riziką susirgti kūno dismorfiniu sutrikimu arba visiškai jo išvengti?

Ekspertai visiškai nesupranta, kodėl atsiranda kūno dismorfinis sutrikimas. Tai reiškia, kad nėra jokio būdo to išvengti ar sumažinti jo atsiradimo riziką.

Perspektyva / Prognozė

Ko galiu tikėtis, jei turiu kūno dismorfinį sutrikimą (BDD)?

BDD poveikis iš pradžių būna lengvas ir laikui bėgant blogėja. Neigiamos mintys ir jausmai apie jūsų kūną turės įtakos jūsų mąstymo procesams ir elgesiui. Kai jie tampa intensyvesni, labiau tikėtina, kad jausitės vis labiau sunerimę dėl savo išvaizdos. Jie taip pat gali pradėti daryti įtaką ar pakeisti jūsų gyvenimą, apsunkindami mokymąsi, darbą ar socialinį laiko praleidimą su kitais.

BDD paprastai tampa sunkesnis, kuo ilgiau jis negydomas. Štai kodėl svarbu kuo greičiau diagnozuoti ir gydyti kūno dismorfinį sutrikimą. Ankstyva diagnozė ir gydymas gali sustabdyti BDD simptomų ir padarinių pablogėjimą.

Kiek laiko trunka kūno dismorfinis sutrikimas?

BDD yra gydomas ir dažnai įmanoma jį valdyti. Deja, jis neišgydomas ir savaime nepraeina. Kai ji išsivysto, tai yra visą gyvenimą trunkanti būsena.

Gydymas nuo BDD taip pat gali sukelti tam tikrą remisiją, o tai reiškia, kad simptomai išnyksta, susilpnėja arba net visiškai išnyksta. Nors galimas atkrytis, kai simptomai atsinaujina, paūmėja arba tampa sunkesni, veiksmingas gydymas gali padėti valdyti BDD ir apriboti jo poveikį jūsų gyvenimui.

Kokios šios būklės perspektyvos?

BDD yra gydoma būklė. Tyrimai rodo, kad nuo 50% iki 80% žmonių, gydytų vaistais, patiria mažiau ar mažiau sunkių simptomų ir yra mažiau linkę patirti atkryčius, kai simptomai atsinaujina arba vėl tampa sunkesni.

Ekspertai primygtinai rekomenduoja gydymą vaistais derinti su psichoterapija. Taip yra todėl, kad psichoterapija gali padėti jums sukurti mąstymo ir įveikos strategijas, kurios prieštarauja mintims ir jausmams, kuriuos patiriate su BDD.

Be gydymo, kūno dismorfinis sutrikimas gali labai sutrikdyti jūsų gyvenimą. Savęs žalojimas ar savižudybė taip pat dažniau pasitaiko žmonėms, sergantiems negydytu BDD. Iki 80% žmonių, sergančių BDD, turi minčių apie savižudybę, o 1 iš 4 žmonių, sergančių BDD, bando nusižudyti. Žmonės, sergantys BDD, taip pat turi 45 kartus didesnę tikimybę mirti nuo savižudybės nei žmonės, neturintys savižudybės. Dėl šios priežasties ankstyva diagnozė ir gydymas, ypač žmonėms, kuriems BDD išsivysto iki 18 metų, yra labai svarbūs.

Gyvenimas su

Kaip aš savimi pasirūpinu?

Jei turite kūno dismorfinį sutrikimą (BDD), yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad padėtumėte sau:

• Vartokite vaistus tiksliai taip, kaip nurodyta. Dauguma žmonių, sergančių BDD, jaučiasi geriau ir jaučia simptomų pagerėjimą, kai jie gauna gydymą vaistais. Nenutraukite šių vaistų vartojimo nepasitarę su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Tai gali sukelti sunkų šalutinį poveikį ir smarkiai padidinti savęs žalojimo ar minčių apie savižudybę riziką.
• Kreipkitės į savo psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kaip rekomenduojama. Apsilankymas pas psichikos sveikatos specialistą gali padėti išsiugdyti mąstymo ir elgesio būdus, kurie prieštarauja mintims ir jausmams, atsirandantiems dėl BDD. Nors vien vaistai yra naudingi, reguliari psichoterapija kartu su vaistais gali padidinti abiejų gydymo metodų veiksmingumą.
• Venkite kosmetinės operacijos. Nors daugelis žmonių, sergančių BDD, mano, kad norint pakeisti jų išvaizdą būtinos kosmetinės operacijos ar panašios procedūros, jos dažniausiai nepadeda. Tiesą sakant, labiau tikėtina, kad išvaizdos pokyčiai po operacijos ar kitų kosmetinių procedūrų išprovokuos BDD simptomus arba juos dar labiau pablogins. Tai gali sukelti pakartotinių kosmetinių operacijų ar procedūrų ciklą.

Ką daryti, jei įtariu, kad mylimam žmogui yra kūno dismorfinis sutrikimas?

Žmonės, turintys BDD, gali nesuprasti, kad jie jį turi. Tokiu atveju jie gali atsispirti pastangoms priversti juos kreiptis į gydytoją. Jei mylimam žmogui pasireiškia BDD simptomai, galite atlikti šiuos veiksmus:

• Klausyk. Jei žmogus, sergantis BDD, atsidaro prieš jus ir bando kalbėti apie savo jausmus arba tuo, ką tiki apie savo kūną, jis tikriausiai jaučiasi išsigandęs ir pažeidžiamas ir jumis labai pasitiki. Klausymas gali parodyti jiems, kad jie nėra vieni ir kad kažkas jais rūpinasi, nepaisant to, kaip jie jaučiasi patys.
• Neatmeskite jų rūpesčių. Nesakykite žmogui, sergančiam BDD, kad jo kūnui nėra nieko blogo. Tai gali atrodyti naudinga, bet jiems gali atrodyti, kad jie negali pasikalbėti ar paprašyti jūsų pagalbos.
• Neteiskite ir nesiginčykite. Žmonės, sergantys BDD, gali nesugebėti apdoroti ar suprasti jūsų parodytų įrodymų, kurie prieštarauja tam, ką jie jaučia ar tiki apie savo kūną. Ginčys su jais taip pat gali priversti juos vengti globos arba jaustis dar labiau izoliuoti.
• Skatinkite juos ieškoti priežiūros. Kai kurie žmonės nerimauja, kad dėl psichinės sveikatos būklės kiti mažiau apie juos galvos arba elgsis kitaip. Teigiamas ir atviras kalbėjimas apie psichikos sveikatos priežiūrą gali padėti sumažinti šią stigmą, todėl jūsų mylimam žmogui gali būti lengviau pasikalbėti su psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Taip pat galite palengvinti jų priežiūrą, padėdami jiems paskambinti ir suplanuoti susitikimus arba pasiūlydami vykti į tuos susitikimus.

Yra daug išteklių, kurie gali padėti jums padėti artimam žmogui, kuris gali turėti BDD. Skirdami laiko sužinoti daugiau apie šias organizacijas ir pačią būklę, galite geriau pasiruošti padėti savo mylimam žmogui.

Papildomi bendri klausimai

Dėl kokių kūno vietų nerimauja žmonės, turintys kūno dismorfinį sutrikimą (BDD)?

Kai kuriose kūno vietose žmonės patiria neigiamų minčių ar jausmų, kai jie serga BDD. Bendros zonos apima:

• Oda: Žmonės gali turėti BDD dėl savo odos ar veido, ypač jei jie turi spuogų ar kitų dėmių.
• Veidas: BDD dažniausiai veikia žmonių mąstymą apie savo veidą. Žmonės, sergantys BDD, dažnai nerimauja dėl savo veido ar tam tikrų jo dalių, ypač nosies, lūpų, akių ir dantų, dydžio ir formos.
• Skrandis: Žmonės su BDD kartais nerimauja dėl savo skrandžio ir pilvo dydžio ar formos.

Žmonės labiau linkę patirti BDD dėl tam tikrų savo kūno dalių, atsižvelgiant į jų lytį arba patvirtintą lytį, įskaitant:

• Plaukai (ypač veido plaukai, kurie neatitinka jūsų patvirtintos lyties, plaukų slinkimas ir plaukų kiekis tam tikrose kūno vietose).
• Krūtinė ir (arba) krūtys.
• Šlaunys, klubai ar sėdmenys.
• Lyties organai (ypač varpos dydis vyrams ir tiems, kurie gimimo metu priskirti vyrams, arba bendra lytinių organų išvaizda, nepaisant lyties ar patvirtintos lyties).

Ar kūno dismorfinis sutrikimas (BDD) yra susijęs su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (OCD)?

Taip, BDD ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OCD) yra susijusios sąlygos. OKS ir su juo susijusios sąlygos sudaro visą psichikos sveikatos būklių klasę, o BDD yra šios klasės dalis. Daugelis žmonių turi OCD ir BDD tuo pačiu metu.

Kūno dismorfinis sutrikimas (BDD) paveikia tai, kaip matote save, todėl vertinate save neteisingai arba griežtai. Jei turite šią būklę, galite jausti, kad jūsų išvaizda yra negerai. Dėl to galite jaustis nerimastingai, išsigandę ar prislėgti arba kad jums reikia pakeisti ar pataisyti savo išvaizdą.

Tačiau BDD yra sveikatos būklė, kuri sutrikdo jūsų gebėjimą matyti save tokį, koks iš tikrųjų esate. Gydymas gali atremti neigiamas mintis ir jausmus. Tokiu būdu galite neleisti neigiamoms mintims ir emocijoms pakeisti jūsų gyvenimo būdą.

Išvada yra tai, kad kūno dismorfinis sutrikimas yra rimta psichinė būklė, kuriai būdingi įvairūs simptomai, įskaitant nuolatinį savo išvaizdos nepasitenkinimą ir didelį streso lygį. Svarbu suprasti, kad gydymas gali apimti psichoterapiją, vaistus ar net chirurgines procedūras. Vis dėlto būtina kreiptis į specialistus, siekiant gauti tinkamą pagalbą ir palaikymą. Svarbiausia yra nepamiršti, kad kiekvienas asmuo yra unikalus ir gražus savo būdu, ir svarbu priimti save tokį, koks esate.