Kraujo perpylimas: kas tai yra, nauda, ​​rizika ir reakcijos, laikas

Kraujo perpylimas yra medicinos procedūra, kuria gydytojai perduoda sveiką kraują iš vieno žmogaus į kitą. Šis gydymo būdas yra naudingas tiek gyvybei išgelbėti, tiek sveikatos būklę pagerinti. Nepaisant daugelio teigiamų poveikių, kraujo perpylimas taip pat gali sukelti riziką bei neigiamas reakcijas organizme. Svarbu suprasti, kad ši procedūra atliekama tik tuo atveju, jei yra būtina ir naudinga paciento sveikatai. Todėl svarbu būti informuoti apie kraujo perpylimo procesą, jo privalumus ir galimas pasekmes.

Apžvalga

Kas yra kraujo perpylimas?

Kraujo perpylimas yra įprasta procedūra, kurios metu paaukotas kraujas arba jo komponentai jums duodami per intraveninę liniją (IV). Kraujo perpylimas atliekamas norint pakeisti kraują ir kraujo komponentus, kurių gali būti per mažai.

Kodėl man gali reikėti perpilti kraują?

Kraujo perpylimas gali išgelbėti jūsų gyvybę. Jums gali prireikti kraujo perpylimo, jei netekote kraujo dėl traumos arba operacijos metu arba jei turite tam tikrų sveikatos sutrikimų, įskaitant:

• Anemija.
• Tam tikros vėžio formos.
• Hemofilija.
• Pjautuvo ląstelių liga.

Kas yra kraujo komponentai?

Be viso kraujo, perpylimas gali suteikti tam tikrų kraujo komponentų ar dalių. Šie komponentai apima:

• Krionuosėdos: Padeda jūsų kraujui krešėti.
• Plazma: Perneša jūsų organizmui reikalingas maistines medžiagas.
• Trombocitai: Padėkite savo kraujui krešėti.
• Raudonieji kraujo kūneliai: Perneškite deguonį visame kūne.

Procedūros detalės

Iš kur gaunamas kraujas kraujo perpylimui?

Paprastai kraujas gaunamas iš anoniminio asmens, kuris jį paaukojo, kad galėtų panaudoti ligoninių nuomone. Kraujo bankas saugo kraują tol, kol prireiks perpylimo.

Tačiau kai kuriais atvejais žmonės aukoja kraujo, kad būtų tiesiogiai naudingi draugui ar mylimam žmogui. Taip pat galite turėti galimybę pasiimti savo kraują planinei operacijai.

Kaip veikia kraujo perpylimas?

Paaukotas kraujas ar jo komponentai laikomi specialiuose medicininiuose maišeliuose, kol jų prireiks. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas prijungia reikiamą kraujo maišelį prie intraveninės linijos, pagamintos iš vamzdelių. Adata vamzdelio gale įduriama į vieną iš jūsų venų ir kraujas arba kraujo komponentai pradeda tiekti į jūsų kraujotakos sistemą.

Ko galiu tikėtis perpylimo metu?

Prieš perpylimą slaugytoja:

• Patikrinkite savo kraujospūdį, pulsą ir temperatūrą.
• Įsitikinkite, kad donoro kraujo grupė atitinka jūsų kraujo grupę.
• Įsitikinkite, kad tiekiamas kraujas yra jūsų gydytojo užsakytas produktas ir pažymėtas jūsų vardu.

Perpylimo metu slaugytoja:

• Po 15 minučių dar kartą patikrinkite kraujospūdį ir pulsą.
• Perpylimo pabaigoje dar kartą patikrinkite kraujospūdį ir pulsą.

Kiek laiko trunka kraujo perpylimas?

Kraujo perpylimo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant tai, kiek kraujo ir (arba) kraujo komponentų jums reikia. Dauguma perpylimų trunka nuo vienos iki trijų valandų. Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad sužinotumėte daugiau apie savo poreikius.

Rizika / nauda

Kokia yra kraujo perpylimo rizika?

Sveikatos priežiūros pramonė sunkiai dirba, kad užtikrintų perpylimui naudojamo kraujo saugą. Kraujo bankai potencialiems donorams užduoda klausimus apie jų sveikatą, elgesį ir kelionių istoriją. Kraujo duoti gali tik tie asmenys, kurie išlaikė kraujo donorystės reikalavimus. Paaukotas kraujas tiriamas pagal nacionalines rekomendacijas. Jei kyla klausimų, kad kraujas nesaugus, jis išmetamas.

Net ir laikantis šių atsargumo priemonių yra nedidelė tikimybė, kad atrankos procese kažkas bus nepastebėta. Tačiau tikimybė, kad tai įvyks, yra labai maža. Pavyzdžiui, jūsų tikimybė susirgti tam tikromis ligomis po perpylimo yra tokia:

• ŽIV: 1 iš 1,5 milijono donorų.
• Hepatitas C: 1 iš 1,2 milijono donorų.
• Hepatitas B: 1 iš 293 000 donorų.
• Bakterinis užterštumas: 1 iš 100 000 transfuzijų.

Didesnė tikimybė, kad jus nutrenks žaibas, nei susirgsite liga nuo perpylimo. Atsargumo priemonės, kurių imasi sveikatos priežiūros darbuotojai, padėjo transfuzijai padaryti labai saugias.

Kokios reakcijos gali atsirasti perpylus kraują?

Žmonės gali įvairiai reaguoti į kraujo perpylimą. Žmonių reakcijos gali būti tokios:

• Kvėpavimo sutrikimai.
• Karščiavimas, šaltkrėtis ar bėrimas.
• Hemolizinė transfuzijos reakcija (jūsų imuninė sistema bando sunaikinti perpiltus raudonuosius kraujo kūnelius).

Dauguma žmonių neturi šių reakcijų. Kai jie įvyksta, jie dažnai jaučiasi kaip alergiški. Jei perpylimo metu atsiranda neįprastų simptomų, pasakykite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui. Perpylimo sustabdymas arba tam tikrų vaistų vartojimas gali padėti.

Kuo naudingas kraujo perpylimas?

Kraujas yra svarbus. Jei neturite pakankamai kraujo ar vienos iš kraujo sudedamųjų dalių, galite susidurti su gyvybei pavojinga situacija. Kraujas ir jo komponentai naudingi organizmui šiais būdais:

• Raudonieji kraujo kūneliai perneša deguonį per jūsų kūną į širdį ir smegenis. Pakankamas deguonies kiekis yra labai svarbus gyvybei palaikyti.
• Trombocitai padeda išvengti arba kontroliuoti kraujavimą dėl mažo trombocitų skaičiaus.
• Plazma ir krioprecipitas taip pat padeda išvengti kraujavimo arba jį kontroliuoti.

Atkūrimas ir „Outlook“.

Kiek laiko užtrunka atsigauti po kraujo perpylimo?

Po perpylimo jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas rekomenduos pailsėti 24–48 valandas. Taip pat turėsite paskambinti ir suplanuoti tolesnį vizitą su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

Kada skambinti gydytojui

Kada turėčiau kreiptis į gydytoją po kraujo perpylimo?

Reakcijos į kraujo perpylimą gali įvykti netikėtu metu. Reakcija gali pasireikšti perpylimo metu, dieną po to arba iki kelių mėnesių. Paskambinkite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui tuoj pat (arba jūsų slaugytoja, jei vis dar esate ligoninėje), jeigu pasireiškia:

• Kraujavimas, skausmas arba naujos mėlynės IV vietoje.
• Šalta ir drėgna oda, karščiavimas ar šaltkrėtis.
• Tamsus arba rausvas šlapimas.
• Greitas širdies plakimas, krūtinės skausmas, kvėpavimo sutrikimas ar švokštimas.
• Galvos skausmas, galvos svaigimas, pykinimas ar vėmimas.
• Bėrimas, dilgėlinė ar niežulys.
• Stiprus nugaros skausmas.

Papildoma informacija

Ar yra alternatyvų kraujo perpylimui?

Yra alternatyvų kraujo perpylimui, tačiau jos gali neveikti visose situacijose. Vaistai gali padėti jūsų organizmui gaminti kraują. Bet jei netekote per daug kraujo arba jūsų gyvybei gresia pavojus, greičiausiai jums reikės perpylimo. Alternatyvos nepadės pakankamai greitai.

Ar galiu atsisakyti kraujo perpylimo?

Galite atsisakyti transfuzijos, tačiau turėtumėte žinoti riziką ir pasekmes. Šią parinktį turėsite aptarti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Jei nuspręsite atsisakyti transfuzijos, galite susidurti su nuolatine negalia arba prarasti gyvybę.

Kraujo perpylimas gali kelti nerimą žmonėms arba sukelti nerimą. Tačiau sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai sunkiai dirba, kad užtikrintų šių gydymo būdų saugumą. Jie imasi veiksmų, kad apsaugotų jus – nuo ​​donorų patikros iki įsitikinimo, kad naudojate tinkamą kraują. Transfuzijos veikia gerai, kai žmonėms jų reikia. Jei nesate tikri, ar gausite perpylimą, pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

Išvada yra, kad kraujo perpylimas yra svarbus gydymo būdas, kuris padeda žmonėms, kuriems reikia kraujo perdozavimo, atsigauti nuo sužalojimų ar ligų. Tai gali būti saugu ir veiksminga procedūra, tačiau gali kilti šiek tiek rizikų, kaip alerginės reakcijos ar kraujo krešulių. Svarbu laiku atlikti transfuziją ir stebėti paciento būklę po procedūros. Kraujo perpylimas gali išgelbėti gyvybę ir pagerinti paciento sveikatą, todėl svarbu žinoti šią procedūrą ir jos galimus poveikius.