Koronarinė revaskuliarizacija: išsami informacija apie procedūrą ir rizika

Koronarinė revaskuliarizacija yra procedūra, kuri dažnai atliekama siekiant pagerinti kraujo tekėjimą į širdies raumenį. Tai sudėtingas ir svarbus gydymo būdas pacientams, kuriems gresia širdies ligos ar net inksto funkcijos sutrikimai. Ši procedūra nėra be rizikų, todėl svarbu būti informuoti apie galimas pasekmes ir komplikacijas. Šiame straipsnyje aptarsime visas svarbiausias detales apie koronarinę revaskuliarizaciją, jos privalumus ir rizikas, taip padėdami geriau suprasti šią svarbią medicinos procedūrą.

Apžvalga

Pagrindiniai būdai atkurti kraujotaką širdyje.

Kas yra vainikinių arterijų revaskuliarizacija?

Koronarinė revaskuliarizacija – tai gydymo ar procedūrų grupė, atkurianti kraujotaką tose širdies vietose, kurios negauna pakankamai kraujo, kad patenkintų savo poreikius. Ši problema vadinama išemija. Šie gydymo būdai gali padėti patyrus širdies priepuolį arba užkirsti kelią širdies priepuoliui, kai yra didesnė rizika susirgti.

Koronarinė revaskuliarizacija paprastai reiškia dvi specifines procedūras:

• Perkutaninė koronarinė intervencija (PCI). Tai minimaliai invazinė procedūra, atkurianti kraujotaką iš vidaus.
• Vainikinių arterijų šuntavimas (CABG). Tai operacija, kurios metu paslaugų teikėjas sukuria aplinkkelį aplink užblokuotą arterijos dalį.

Kam reikalingas šis gydymas?

Koronarinė revaskuliarizacija (tariama „re-vas-cue-lar-ih-zay-shun“) gali padėti visiems, kurių širdies dalis ribota. Vainikinių arterijų liga yra dažniausia užsikimšimo priežastis, kuri vis dažnesnė žmonėms senstant. Kadangi ši būklė yra stipriai susijusi su senėjimu ir tam tikrais rizikos veiksniais, revaskuliarizacijos procedūros dažniausiai atliekamos vyresniems nei 65 metų žmonėms.

Kodėl naudojamas šis gydymas?

Koronarinės revaskuliarizacijos procedūromis gydoma išemija (tariama „iss-key-me-uh“), tai yra ląstelių pažeidimas dėl nepakankamos kraujotakos. Išemija dažniausiai atsiranda dėl aterosklerozės. Tada jūsų širdies arterijose kaupiasi apnašos, panašios į riebalus, vaško pavidalo liekanos.

Aterosklerozė yra pagrindinis vainikinių arterijų ligos požymis, o laikui bėgant susikaupusios apnašos gali susiaurinti arteriją kaip riebalai užsikimšusiame kanalizacijos vamzdyje. Jei tos apnašos sritis plyšta ir atsidaro, ten gali susidaryti kraujo krešulys, dėl kurio gali atsirasti dalinis ar visiškas arterijos užsikimšimas, sukeldamas išemiją.

Kai išemija yra labai sunki arba trunka per ilgai, šios ląstelės gali pradėti mirti. Širdies raumens išemija yra ypač pavojinga, nes kai šios ląstelės miršta, žala yra nuolatinė. Tačiau greitas kraujotakos atkūrimas gali apriboti žalą arba visiškai jos išvengti.

Ką gydo ši procedūra?

Širdies išemija gali pasireikšti bet kuria iš ūminio koronarinio sindromo būklių. Jie apima:

• Širdies smūgis.
• Stabili krūtinės angina.
• Nestabili krūtinės angina.

Procedūros detalės

Kas nutinka prieš šią procedūrą?

Prieš atlikdami bet kokią vainikinių arterijų revaskuliarizacijos procedūrą, greičiausiai atliksite kelis medicininius tyrimus, kurie padės paslaugų teikėjams planuoti geriausius jūsų būklės gydymo būdus. Šie testai gali apimti vieną ar kelis iš šių testų, bet tuo neapsiribojant:

• Elektrokardiograma (EKG arba EKG).
• Echokardiograma.
• Širdies kateterizacija.
• Rentgeno angiografija arba kompiuterinės tomografijos (KT) skenavimo angiografija.
• Koronarinis kalcio tyrimas.
• Pilnas kraujo tyrimas.
• Širdies fermentų tyrimai.

Jei jums atliekama vainikinių arterijų revaskuliarizacijos procedūra neskubioje situacijoje, jūsų paslaugų teikėjas taip pat paspartins jus prieš jai prasidėjus. Tai paprastai apima visų maisto produktų, išskyrus skaidrius skysčius, nutraukimą likus mažiausiai aštuonioms valandoms iki procedūros ir visų skysčių nutraukimą bent prieš dvi valandas.

Prieš pat pradedant procedūrą, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas taip pat įves į veną (IV) į vieną iš jūsų venų (dažniausiai ant vienos iš jūsų rankų). IV linijos leidžia paslaugų teikėjams greitai ir lengvai duoti jums skysčių ir vaistų. Tikėtina, kad gausite raminamąjį vaistą, kuris padės atsipalaiduoti PCI. Dėl CABG gausite bendrąją nejautrą, dėl kurios per procedūrą giliai užmigsite.

Kas nutinka šios procedūros metu?

PCI ir CABG bando pasiekti tą patį tikslą, tačiau taiko labai skirtingus metodus.

PCI

Perkutaninė vainikinių arterijų intervencija apima kateterį (tuščiavidurį, vamzdelį primenantį prietaisą), kurį sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas įveda į pagrindinę kraujagyslę kažkur jūsų kūno vietoje (dažniausiai rieše arba viršutinėje šlaunies dalyje). Kai kateteris yra viduje, paslaugų teikėjas nukreipia kateterį į jūsų širdį ir naudoja įvairius įrankius bei metodus kraujotakai atkurti. Jie taip pat gali sušvirkšti specialų skystį, kuris matomas rentgeno vaizduose, kad padėtų jiems pamatyti užsikimšimą ir kaip prie jo priartėti.

Atsižvelgdamas į jūsų situaciją ir poreikius, paslaugų teikėjas gali naudoti vieną arba abu iš šių įrankių ir metodų:

• Balioninė angioplastika. Šis metodas apima baliono pritvirtinimą prie priekinio kateterio galo. Kai paslaugų teikėjas nukreipia kateterį į užblokuotą ar susiaurėjusią arterijos sritį, jis pripučia balioną, kad jį išplėstų.
• Stentavimas. Šis metodas apima stento, karkasinės atramos struktūros, kuri išlaiko susiaurėjusią arterijos sritį atvirą, įdėjimą. Stentai gali būti pliko metalo arba karkasas gali turėti medicininę dangą. Danga lėtai išskiria vaistą, kad būtų išvengta naujos stenozės (susiaurėjimo) artimiausioje srityje aplink stentą.
• Brachiterapija. Tai apima spinduliuotę iš kraujagyslių vidaus, kad po medicininių procedūrų, pvz., stentavimo, neatsirastų didesnė stenozė. Nors brachiterapija daugiausia yra vėžio gydymas, tai taip pat naudinga procedūra, siekiant užkirsti kelią kraujagyslių stenozei (susiaurėjimui).

Išplėtęs arteriją (ir įdėjęs stentą, jei taip atsitiks), paslaugų teikėjas ištrauks ir pašalins kateterį ir uždarys prieigos vietą, kad užbaigtų procedūrą.

CABG

Norėdami tai padaryti, chirurgas pirmiausia suras ir „paima” kraujagyslę iš kažkur jūsų kūno vietoje. Tas indas gali kilti iš kojos, rankos ar nugaros. Tada jie pasiekia jūsų širdį vienu iš dviejų būdų:

• Atvira operacija: Atviroje operacijoje naudojamas pjūvis krūtinėje, kad būtų galima pasiekti jūsų širdį. Šis pjūvis yra kelių colių ilgio krūtinės centre, todėl chirurgas gali sulaužyti krūtinkaulį (krūtinės kaulą), tada pakelti ir atskirti šonkaulį. Tai suteikia jiems lengvą prieigą prie jūsų širdies.
• Minimaliai invazinė ir (arba) robotų pagalba atliekama operacija: Šis metodas apima vieną ar kelis nedidelius pjūvius, leidžiančius chirurgui pasiekti jūsų širdį specializuotais chirurginiais įrankiais, kurie naudoja tarpus tarp šonkaulių, kad patektų į jūsų širdį. Su robotine chirurgija taikomas tas pats metodas, tačiau naudojant robotų rankas, kurias „varo“ chirurgas, kartu su maža prie roboto rankos pritvirtinta kamera, kuri leidžia jiems matyti, ką daryti.

Priklausomai nuo metodo, paslaugų teikėjai gali laikinai sustabdyti jūsų širdį ir naudoti širdies ir plaučių šuntavimo aparatą. Šis prietaisas prideda deguonies į jūsų kraują ir pašalina iš jo anglies dioksidą, todėl kraujas cirkuliuoja. Tačiau kai kuriems žmonėms gali būti atlikta šuntavimo operacija, kurios metu jų širdis plaka nuolat.

Kai chirurgas pasiekia jūsų širdį, chirurgas naudoja nuimtą kraujagyslę, kad sukurtų aplinkkelio kraujagyslę aplink užsikimšusią arterijos dalį. Apylanka atkuria arba palaiko kraujotaką tose širdies vietose, kuriose kraujotaka yra ribota arba jos nėra.

Kai aplinkkelis yra vietoje, jie gali susiūti jūsų krūtinę ir iš naujo paleisti širdį (jei ją sustabdė). Jei jie naudoja atvirą metodą, jie grąžins jūsų šonkaulius į vietą ir sujungs krūtinkaulį, kad jis sugytų prieš uždarant pjūvį. Jei jie naudoja minimaliai invazinius arba robotų padedamus metodus, jie ištraukia įrankius per mažesnius pjūvius ir susiuva juos uždarytus.

Specializuoti metodai

Kartu su aukščiau išvardytais metodais gali būti taikomi keli metodai, siekiant padidinti sėkmingos revaskuliarizacijos procedūros tikimybę, arba jie gali atsitikti savaime. Jie apima:

• Visiška arterijų revaskuliarizacija: Tai reiškia, kad kraujagyslė, paimta siekiant sukurti aplinkkelio kraujagyslę, taip pat yra arterija, o ne vena. Arterijos paprastai laikosi geriau, kai naudojamos aplinkkelio kraujagyslei sukurti, ir yra mažesnė tikimybė, kad gali kilti kai kurių įprastų komplikacijų, susijusių su venų šuntavimu.
• Transmiokardo revaskuliarizacija: Transmiokardinis reiškia „per širdies raumenį“. Dažnai žinoma kaip transmiokardinė lazerio revaskuliarizacija arba TMR, ši procedūra apima tam tikro tipo lazerio paleidimą į širdies raumenį. Lazerio poveikis raumenims padeda pagerinti kraujotaką tose širdies raumens srityse ir skatina naujų kraujagyslių, galinčių aprūpinti šias sritis, susidarymą. TMR gali padėti, kai kitos procedūros nėra galimybės arba jos neveikė, tačiau ji taip pat turi apribojimų, kada tai naudinga. Jis taip pat kartais naudojamas kartu su CABG, siekiant pagerinti CABG sėkmės tikimybę.

Kas atsitiks po šios procedūros?

Po šios procedūros jums prireiks šiek tiek laiko atsigauti. Atsigavimo laikas priklauso nuo pačios procedūros, bendros jūsų būklės ir nuo to, ar procedūra reikalinga dėl neatidėliotinos priežasties. Apskritai, kuo geresnė jūsų sveikata, tuo trumpiau gulėsite ligoninėje ir tuo lengviau atsigausite.

Kai atsigaunate, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti dalyvauti širdies reabilitacijos programoje. Šiose programose dirba įvairių sričių ekspertai, įskaitant gydytojus, slaugytojus, mankštos fiziologus, mitybos specialistus ir dietologus ir kt.

Šie specialistai padės išmokti sportuoti ir rūpintis savimi bei savo širdies poreikiais. Tai užtikrina, kad jūsų būklė pagerės ir turėsite jėgų, gebėjimų ir supratimo, kad galėtumėte tęsti įprastą kasdienę veiklą, kai atsigaunate po vainikinių arterijų revaskuliarizacijos.

Jūsų paslaugų teikėjas taip pat suplanuos tolesnius apsilankymus ir tyrimus, kad įsitikintų, jog jūsų širdis veikia taip, kaip turėtų. Svarbu neatsilikti nuo tų apsilankymų ir laikytis paslaugų teikėjo nurodymų dėl to, ką valgote, fizinį aktyvumą, vartojamus vaistus ir kt. Taip pat svarbu suprasti, ką jūsų paslaugų teikėjas jums sako ir kodėl, todėl užduodami klausimus apie viską, ko nesuprantate, jūsų savijauta gali labai pasikeisti.

Rizika / nauda

Kokie yra šios procedūros privalumai?

Koronarinė revaskuliarizacija turi keletą privalumų.

• Prevencinis gebėjimas. Koronarinės revaskuliarizacijos procedūros dažnai gali užkirsti kelią širdies priepuoliams, ypač kai susergate vainikinių arterijų liga prieš ištikus širdies priepuolį.
• Galimybė išgelbėti gyvybę. Koronarinė revaskuliarizacija yra vienas iš širdies priepuolio, gyvybei pavojingos medicinos pagalbos, gydymo būdų.
• Išsaugo širdies veiklą. Dėl išemijos jūsų širdies raumens ląstelės miršta, tačiau jos nemiršta iš karto. Štai kodėl svarbu neatidėlioti medicininės pagalbos ištikus širdies priepuoliui. Greita vainikinių arterijų revaskuliarizacija gali užkirsti kelią nuolatiniam širdies pažeidimui arba bent jau apriboti jo sunkumą.

Kokia yra šios procedūros rizika ar komplikacijos?

Vainikinių arterijų revaskuliarizacijos rizika labai priklauso nuo pačios procedūros. Bendra rizika yra tokia:

• PCI: Rizika dažniausiai apima širdies ar šalia esančių kraujagyslių pažeidimą iš vidaus. Tai gali sukelti nereguliarų širdies ritmą (aritmiją), kraujo krešulius, insultą arba kraujavimą.
• CABG: Chirurgija kelia papildomą pavojų, ypač skausmą, kraujavimą ir infekcijos galimybę.

Apskritai rizika ir komplikacijos priklauso ne tik nuo procedūros, bet ir nuo jūsų sveikatos. Tai apima visas kitas galimas sąlygas, jūsų amžių, ligos istoriją ir asmenines aplinkybes. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas yra geriausias asmuo, galintis pasakyti, ko tikėtis atliekant šią procedūrą, ypač apie riziką ir galimas komplikacijas.

Atkūrimas ir „Outlook“.

Koks yra atsigavimo laikas?

Apskritai PCI atkūrimo laikas yra daug trumpesnis, nes tai nėra didelė operacija. PCI kartais yra ambulatorinė procedūra, ypač neskubiose situacijose, o atsigavimas paprastai trunka kelias dienas. Buvimas ligoninėje dėl CABG gali trukti kelias dienas, o atsigavimas gali užtrukti savaites ar net mėnesius. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas yra geriausias asmuo, galintis pasakyti, kiek laiko turėtų užtrukti jūsų atsigavimas, ko tikėtis ir kaip galite sau padėti sveikimo kelyje.

Kada skambinti gydytojui

Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?

Jei jums buvo atlikta vainikinių arterijų revaskuliarizacijos procedūra, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali patarti apie galimus požymius ir simptomus, kurie įspėja apie galimas problemas. Apskritai, simptomai, kuriuos reikia stebėti, yra tie, kurie atsiranda dėl širdies priepuolio ar kitų panašių sąlygų. Jie apima:

• Krūtinės skausmas (krūtinės angina).
• Dusulys (dusulys).
• Galvos svaigimas arba galvos svaigimas.
• Apalpimas ar apalpimas.

Širdies problemos gali būti pagrindinis baimės ir nerimo šaltinis, ir normalu, kad tokie jausmai kyla sužinojus, kad sergate širdies liga. Koronarinė revaskuliarizacija gali padėti gydyti tam tikras širdies problemas ir užkirsti kelią kitų pablogėjimui. Supratimas apie gydymo būdus, kuriems taikoma vainikinių arterijų revaskuliarizacija, taip pat gali padėti valdyti bet kokį nerimo jausmą. Tokiu būdu galite sutelkti dėmesį į tai, kad gautumėte reikiamą priežiūrą, o tada grįžtumėte į gyvenimą, kurį norite gyventi.

Išvada: Koronarinė revaskuliarizacija yra svarbi procedūra gydant širdies ligas, tačiau ji ne visada yra be rizikos. Prieš pradedant procedūrą, svarbu gerai suprasti visus galimus pavojus ir naudas. Svarbu pasitarti su gydytoju ir išsiaiškinti visus klausimus, susijusius su šia procedūra. Tik gerai informuotas pacientas gali pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą ir pasiekti geriausių rezultatų savo sveikatai.