Šizofrenija yra sudėtinga psichikos sutrikimas, kurį gali paveikti įvairūs simptomai ir atvejai. Yra daugybė šizofrenijos tipų, kurie gali turėti skirtingų poveikių asmeniui. Šie šizofrenijos tipai gali veikti emocijas, mąstymą, elgesį ir gebėjimą su tikrove. Suprasti kiekvieno iš šių šizofrenijos tipų ypatumus ir kaip jie veikia asmenį yra svarbu siekiant suprasti šio sutrikimo sudėtingumą. Tai padės geriau suvokti, kaip tinkamai padėti žmonėms, kurie gyvena su šizofrenija.
Šizofrenija yra psichinės sveikatos sutrikimas, sutrikdantis jūsų mąstymą ir suvokimą. Tai turi įtakos jūsų bendravimui su pasauliu.
Šizofrenija reiškia ne tik vieną būklę, bet ir būklių, susijusių su psichozės simptomais, spektrą, pavyzdžiui:
- Girdėti balsus ar triukšmą.
- Tampa labai paranojiškas.
- Tikėdamas, kad turi neįprastų galių.
- Galvojimas, kad kiti valdo tavo mintis, arba atvirkščiai.
- Tikėti, kad pasaulio įvykiai yra susiję su jumis.
Tačiau tai gali būti ilgas kelias iki diagnozės. Žmonės ir šeimos dažnai neigia. Galų gale, tai sunku priimti diagnozę.
Psichiatrai gali ne iš karto pastebėti visus žmogaus šizofrenijos simptomus. O medžiagų vartojimas gali dar labiau aptemdyti diagnostinį vaizdą.
„Atsižvelgdami į galimas neigiamas neteisingos šizofrenijos diagnozės pasekmes, mes norime būti kiek įmanoma tikri prieš įvardydami psichozinę būklę šizofrenija“, – sako psichiatras Brianas Barnettas, MD.
Dr. Barnett paaiškina, kokios sąlygos yra spektre ir kaip diagnozuojama šizofrenija.
Kokios sąlygos patenka į šizofrenijos spektrą?
Šizofrenija skirtingiems žmonėms atrodo skirtingai, nes simptomai gali skirtis tiek turiniu, tiek jų reikšmingumu. Bet čia yra sutrikimų, įtrauktų į spektrą:
Šizofrenija
Pasaulyje šizofrenija kasmet diagnozuojama apie 2,77 mln. Šizofrenija gali turėti rimtų pasekmių jūsų fizinei ir psichinei sveikatai, sutrikdydama jūsų profesinius, socialinius ir romantinius santykius.
Šizofrenija paprastai pasireiškia etapais, kurių kiekvienas turi savo simptomus ir elgesį.
Priklausomai nuo jūsų stadijos, galite jausti nerimą, prarasti motyvaciją ir nepaisyti asmeninės higienos. Galite pastebėti savo emocinės būsenos ir santykių su kitais pokyčius, taip pat dėmesio ir atminties problemas.
Galite atitrūkti nuo realybės ir turėti kliedesių bei haliucinacijų. Taip pat galite jausti susilpnėjusį, padidėjusį ar neįprastą judesį, kuris gali būti sindromas, paprastai susijęs su šizofrenija, vadinamas katatonija.
„Nors šizofrenija sergantys kliedesiai ir haliucinacijos dažnai atkreipia daugiausiai dėmesio, mąstymo sutrikimai, susiję su dėmesiu, atmintimi ir gebėjimu planuoti, taip pat apsunkina šizofrenija sergančius žmones išlaikyti darbą ir susitvarkyti savo reikalus“, – aiškina dr. Barnetas.
Šizotipinis asmenybės sutrikimas
Tie, kurie turi šizotipinį asmenybės sutrikimą, gali būti apibūdinami kaip keistai ar ekscentriški, ir jie dažnai turi magiškų įsitikinimų ar stiprių prietarų. Jie gali rodyti keistą elgesį, turėti mažai draugų ir nerimauti socialinėse situacijose.
Skirtingai nei šizofrenija, sergantieji šizotipiniu asmenybės sutrikimu paprastai neturi kliedesių ar haliucinacijų.
Kliedesinis sutrikimas
Jei turite kliedesinį sutrikimą, jums sunku atskirti, kas yra tikra iš to, kas įsivaizduojama.
Žmonės, turintys kliedesių sutrikimų, dažnai patiria keistų kliedesių. Nekeisti kliedesiai apima situacijas, kurios gali nutikti realiame gyvenime, pavyzdžiui, kai kas nors jas seka. Tačiau tiems, kurie turi kliedesių sutrikimų, šios situacijos yra arba netikros, arba perdėtos.
Kalbant apie bendravimą, tie, kurie turi kliedesių sutrikimų, paprastai veikia gerai ir nerodo keisto elgesio. Daug kartų, jei jų kliedesio objektas nėra iškeltas pokalbyje, jie gali neturėti jokių kliedesių požymių.
Trumpas psichozės sutrikimas
Trumpas psichozinis sutrikimas yra staigus simptomų, tokių kaip haliucinacijos, kliedesiai, neorganizuotas mąstymas, neįprastas elgesys ir sumišimas, atsiradimas, kuris pasireiškia trumpą laiką.
Šis sutrikimas yra retas, tačiau tie, kurie turi antisocialų asmenybės sutrikimą ar paranoidinį asmenybės sutrikimą, dažniau patiria trumpalaikį psichozinį sutrikimą. Tai dažnai sukelia ypatingas stresas, pavyzdžiui, mylimo žmogaus mirtis ar kita trauma.
Šizofreninis sutrikimas
Šis sutrikimas labai panašus į šizofreniją. Tačiau, nors šizofrenija diagnozuojama, jei simptomai trunka ilgiau nei šešis mėnesius, šizofreninis sutrikimas diagnozuojamas, kai psichoziniai simptomai pasireiškia trumpiau nei šešis mėnesius.
Šizofreninis sutrikimas gali turėti įtakos jūsų mąstymui, veikimui, emocijų reiškimui, tikrovės suvokimui ir santykiams su kitais.
Be tokių simptomų, kaip kliedesiai ir haliucinacijos, galite jausti nuovargį, nesidomėjimą gyvenimu ir prastus higienos įpročius.
Šizoafektinis sutrikimas
Žmonės, turintys šizoafektinį sutrikimą, turi klaidingą mąstymą ir kitus šizofrenijos simptomus.
„Jiems taip pat būdingi nuotaikos sutrikimo epizodai, tokie kaip depresija, manija ir (arba) hipomanija“, – sako dr. Barnettas. „Nors asmenys, turintys didelį depresinį sutrikimą ar bipolinį sutrikimą, gali patirti psichozinius simptomus nuotaikos epizodo metu, šizoafektinis sutrikimas yra unikalus tuo, kad jie taip pat turi psichozę ne nuotaikos epizodų metu.
Asmeniui, turinčiam šizoafektinį sutrikimą, gali būti sunku dirbti darbe ar mokykloje. Jų santykiai taip pat gali tapti įtempti.
Periodinių epizodų metu jie gali patirti simptomus, bet po to jie tam tikrą laiką išnyksta.
Kaip gydytojai diagnozuoja šizofrenijos tipą?
Maždaug trečdalis žmonių, sergančių šizofrenija, netiki, kad jiems kas nors negerai. Daug daugiau pagalbos nesikreipia dėl kultūrinių priežasčių arba dėl išteklių trūkumo.
Taigi, problemos dažnai išryškėja tik tada, kai jų nepastovus elgesys ar kitos bėdos sukelia krizę.
„Žmones į ligoninę dažnai atveža šeima, paramedikai arba policija“, – sako daktaras Barnettas. „Be tokios intervencijos daugelis iš šių asmenų negautų priežiūros.
Norėdami nuspręsti, ar ką nors leisti į ligoninę, psichiatrai atsižvelgia į šiuos dalykus:
- Jei jie kelia pavojų sau ar kitiems.
- Jei jie gali pasirūpinti savimi.
- Jei jiems būtų naudingas gydymas ligoninėje.
Norėdami nustatyti diagnozę, psichiatras pasikalbės su juo ir įvertins jo elgesį. Jie taip pat apsvarstys, ar kokius nors simptomus sukėlė alkoholis ar narkotikai, peržiūrės visus ankstesnio priėmimo įrašus ir pasikalbės su šeima.
Psichiatras taip pat gali užsisakyti laboratorinius tyrimus, kad pašalintų nepsichiatrines ligas, tokias kaip vilkligė, kuri gali sukelti psichozinius simptomus.
„Iš pradžių galime matyti tik tai, kad žmogus praranda tikrovės nuovoką“, – sako dr. Barnettas. „Atsižvelgiant į galimų šio simptomo priežasčių skaičių, mums dažnai reikia laiko atmesti medicinines diagnozes ir užtikrinti, kad kitos psichikos diagnozės, be šizofrenijos, nebūtų atsakingos.
5–10 dienų buvimas ligoninėje paprastai gali paaiškinti šizofrenijos spektro sutrikimo tipą.
„Tačiau gali nepavykti nustatyti tikslios diagnozės stacionarinės hospitalizacijos metu, ypač jei pirmą kartą gydome asmenį arba vartojame medžiagas“, – aiškina dr. Barnettas.
Kokios yra įvairių šizofrenijos spektro sutrikimų gydymo galimybės?
Daugumai žmonių, sergančių šizofrenija, reikės visą gyvenimą trunkančio gydymo antipsichoziniais vaistais, konsultavimo ir socialinės reabilitacijos, sako daktaras Barnettas.
„Tai suvaldys jų simptomus, sumažins psichiatrinės hospitalizacijos poreikį ir padės jiems įgyti stabilumo savo gyvenime“, – priduria jis.
Priklausomai nuo to, kokius simptomus kas nors patiria ir kur jie patenka į šizofrenijos spektrą, gydymas gali apimti:
- Antipsichoziniai vaistai. Jie kontroliuoja haliucinacijas, kliedesius ir netvarkingą mąstymą bei padeda žmonėms geriau prisitaikyti prie aplinkos.
- Benzodiazepinai. Tai gali padėti gydyti nerimą ar katatoniją, susijusią su šizofrenija, ir leisti asmenims tapti socialesniems ir interaktyvesniems.
- Antidepresantai arba nuotaikos stabilizatoriai. Tai gali padėti sumažinti depresijos ir nerimo simptomus.
- Elektrokonvulsinė terapija (ECT). Tai saugi ir neskausminga procedūra, atliekama taikant bendrąją nejautrą, kai naudojama nedidelė elektros srovė trumpam priepuoliui sukelti, o tai sukelia naudingų pokyčių smegenyse. Kartais jis naudojamas psichozės simptomams, kurie nevisiškai reaguoja į vaistus, gydyti.
Nepaisant galimo šalutinio poveikio, svarbu ir toliau vartoti vaistus, kuriuos paskyrė jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas.
„Kai psichikos sutrikimų turintys žmonės atsisako vartoti vaistus, jų simptomai dažnai atsinaujina ir jie dažnai grįžta į ligoninę“, – sako dr. Barnettas. „Deja, kuo daugiau psichozinių epizodų turite, tuo sunkiau juos gydyti.”
Kokia yra ilgalaikė perspektyva?
Be nuolatinės priežiūros šizofrenija sergantys žmonės gali būti kelis kartus hospitalizuoti, netekti darbo ir būsto bei prarasti ryšį su savo šeimomis.
„Ankstyvas gydymas yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti, kad psichozinių sutrikimų turintys asmenys išliktų kiek įmanoma funkcionalesni“, – sako dr. Barnettas. „Kartais reikia daug kartų bandyti rasti vaistą, kuris būtų veiksmingas ir nesukeltų šalutinio poveikio, todėl kantrybė taip pat svarbi.”
Psichikos sutrikimų turintys asmenys turi turėti aiškų supratimą apie tai, kaip išlaikyti savo sveikatą vartojant vaistus, vengti alkoholio ir narkotikų bei gauti bendruomenės paramą. Tai padės jiems geriau veikti visuomenėje ir išlaikyti nepriklausomybę.
Kelias į diagnozę, gydymą ir stabilumą gali būti sudėtingas. Be to, Dr. Barnett rekomenduoja gauti išsilavinimą ir paramą iš nacionalinių organizacijų, tokių kaip Nacionalinis psichikos ligų aljansas (NAMI), Recovery International ir Emotions Anonymous.
Norėdami sužinoti apie vietines paslaugas, šeimos turėtų kreiptis į savo apskrities psichikos sveikatos tarybą, vietinę ligoninę arba psichikos sveikatos centrą.
Iš visų požymių ir simptomų galima išskirti šešis pagrindinius šizofrenijos tipus: paranoidinę, hebefreninę, katatoninę, sausumą, reziduą ir nepastovią. Kiekvienas tipas pasireiškia skirtingai ir veikia žmogų skirtingomis būdais. Šizofrenija gali turėti didelės įtakos gyvenimo kokybei ir galiausiai reikalauti nuolatinės priežiūros ir gydymo. Svarbu laiku atpažinti šizofrenijos simptomus ir ieškoti profesionalios pagalbos, kad būtų galima patirti gerokai mažiau neigiamų veikimo pasekmių.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus