Kodėl senstant keičiasi jūsų kūno temperatūra?

elderlyTemperatureFlux 914997634 770x533 1 jpg

Sveiki, esu ilgametę patirtį turinti gydytoja. Turbūt pastebėjote, kad vyresni žmonės dažnai skundžiasi šalčiu. Kodėl gi senstant keičiasi mūsų kūno temperatūra? Metams bėgant, mūsų medžiagų apykaita lėtėja, kraujagyslės tampa mažiau elastingos, ir organizmo termoreguliacija tampa ne tokia efektyvi. Šiame straipsnyje papasakosiu plačiau apie šiuos pokyčius ir ką galime padaryti, kad išliktume šiltai ir jaukiai.

Jūs žinote stereotipus: senelių namuose, kur liepą 85 laipsniai šilumos, arba dėdės, kuris avi sandalus sausį. Pasirodo, toks elgesys yra įsišaknijęs moksle.

Nors kai kurie senėjimo požymiai yra matomi (žilus plaukelius ir raukšles), kiti yra slapstesni, įskaitant karščio ar šalčio jausmą senstant.

„Senstant keičiasi mūsų kūno pasiskirstymas – įskaitant kūno riebalų procentą, raumenų masę, odą ir prakaito liaukas. Šie pokyčiai gali turėti įtakos mūsų organizmo šiluminiam reguliavimui“, – sako geriatrinės medicinos specialistas Kenas Koncilja, medicinos mokslų daktaras. „Dėl to galime neatpažinti ir temperatūros svyravimų. Mūsų pagrindinė kūno temperatūra gali net pasikeisti.

Kas sukelia šilumos ir šalčio netoleravimą?

Temperatūros netoleravimas dažniausiai atsiranda sulaukus 70 ar 80 metų. Jei jie įvyksta anksčiau, gali būti kaltos tam tikros sveikatos būklės, įskaitant:

  • Skydliaukės ligos: Paaugliams gali išsivystyti skydliaukės ligos. Hashimoto tiroiditas yra labiausiai paplitęs hipotirozės tipas JAV. Dėl Hashimoto gali būti šalta.
  • Galvos ir kaklo vėžys: Spindulinis gydymas, kuris veikia skydliaukę, gali pakeisti jūsų temperatūros suvokimą. „Skydliaukės hormonai padeda pakelti kūno temperatūrą“, – sako daktarė Koncilja.
  • Neurodegeneracinės ligos: Parkinsono liga ir demencija gali turėti įtakos jūsų karščiui ar šalčiui.
  • Mitybos trūkumai: Tokios būklės kaip skorbutas, vitamino B12 trūkumas ar folio rūgšties trūkumas turi įtakos kūno temperatūrai.
Loe rohkem:  Receptas: kario žiediniai kopūstai su pomidorais, migdolais ir kalendra

„Tai yra kažkas, apie ką dažnai kalbu pacientams per kasmetinius sveikatingumo vizitus“, – sako dr. Koncilja. „Jei kažkas netoleruoja jūsų karščio ar šalčio, praneškite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui.

Keturi būdai sumažinti kūno temperatūros pokyčius senstant

Jei jūsų netoleravimas karščiui ir šalčiui yra susijęs su amžiumi, gydytojas Koncilja rekomenduoja:

Laikykitės hidratacijos: Senstant, silpnėja ir mūsų troškulio refleksas. Štai kodėl svarbu gerti daug skysčių, nesvarbu, koks oras.

Stebėkite orą: Atkreipkite dėmesį į šilumos indeksą vasarą ir vėjo šalčio faktorių žiemą. „Kai šilumos indeksas viršija tam tikrą skaičių, vietiniai sveikatos departamentai įspės vyresnio amžiaus žmones ir mažus vaikus“, – pažymi dr. Koncilja. „Svarbu turėti prieigą prie šešėlio. Ir žinokite, kur eiti per karščio bangą, jei neturite oro kondicionieriaus, pavyzdžiui, sporto salės, mokyklos, bažnyčios ar kitų išteklių savo mieste ar apskrityje.

Sukurti raumenis: „Užauginti raumenis galite bet kuriame amžiuje. Naudokite pasipriešinimo treniruotes kaip treniruotes kasdieniame gyvenime. Tai daro įtaką kūno temperatūros reguliavimui (termoreguliacijai).

Suknelė sėkmei: Šiltu oru dėvėkite lengvus, medvilninius drabužius. Šaltu oru rinkitės šiltas medžiagas, tokias kaip vilna. Dėvėkite pirštines ir kepures, kurios dengia ausis. „Nušalimas yra dažnas vyresnio amžiaus žmonėms ir gali įvykti greitai“, – priduria dr. Koncilja. „Avalynės reikalai. Įsigykite šiltas kojines ir geros kokybės šiltus batus ar batus.

Taigi, matot, per daugybę metų praktikos teko pastebėti, kad temperatūros pokyčiai senstant – visiškai normalus reiškinys. Mūsų termoreguliacija, kaip ir daugelis kitų funkcijų, su amžiumi šiek tiek „tinginiauja”. Tai lemia ir mažesnis aktyvumas, ir plonesnis poodinis riebalų sluoksnis, ir pakitusi kraujotaka. Nereikia iš karto panikuoti dėl kiekvieno laipsnio šoktelėjimo ar kritimo, bet pastebėjus didesnius ar užsitęsusius temperatūros svyravimus, geriausia pasitarti su savo šeimos gydytoju. Aš visada sakau – geriau apsidrausti, nei paskui gailėtis!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pasiūlytų jums geresnę naršymo patirtį. Naršydami šioje svetainėje sutinkate su mūsų slapukų naudojimu.