Kodėl po verkimo galite jaustis geriau

crying sad person 1153386395

Verkimas dažnai yra laikomas neigiamu reiškiniu, tačiau daugelis žmonių nepaiso jo terapinės galios. Verkimas yra būdas išreikšti savo jausmus, sušvelninti įtemptį ir leisti sau leisti emocijas. Kartais po ilgo verkimo galime pajusti palengvėjimą ir atgaivą, nes ašaros padeda išsilaisvinti nuo gilesnių vidinių lūkesčių ir suteikia psichinę lengvumą. Taigi, verkimas gali būti sveikatos veiksnys, kuris padeda atsikratyti įtemptumo ir sustiprinti psiichinį jausmą.

Kai kuriems žmonėms verkti būna lengva. Matote reklamą apie benamius šunis, kuriems reikia namų, pasigirsta liūdna muzika, o jūs burbuliuojate ir siekiate audinių. Kitiems ašaros liejasi ne taip noriai. Galbūt tu tiesiog toks esi. Galbūt jums per daug kartų buvo pasakyta, kad „dideli vaikai neverkia“, kad būtų pakankamai patogu jį išleisti.

Amerikos psichologų asociacija teigia, kad moterys ir žmonės, gimę moterimis, verkia vidutiniškai nuo 30 iki 64 kartų per metus. Vyrai ir žmonės, gimę vyrai, verkia vidutiniškai nuo 5 iki 17 kartų per metus.

Ir paaiškėja, kad leisti emocijoms išsilieti iš akių obuolių gali būti katarsis – ty stiprių emocijų išreiškimas gali sukelti gerų, teigiamų emocijų. Geras verksmas gali sumažinti stresą, suartinti jus su kitais ir sumažinti fizinį skausmą.

Tačiau ne visi verkiantys yra lygūs.

„Kontekstas svarbus, kai galvojame apie verkimo naudą“, – sako sveikatos psichologė Grace Tworek, PsyD. „Yra didelis skirtumas, ar verkti saugioje aplinkoje, tarkime, su partneriu ar artimais draugais, nei verkti prekių spintoje darbe po įtempto susitikimo.

Kalbėjomės su daktaru Tworek apie verkimo naudą sveikatai ir „gero“ verksmo ir „nelabai gero“ verksmo skirtumus.

Kodėl mes verkiame?

Nors buvo diskusijų, mokslininkai sutinka, kad verkimas yra unikali žmogaus patirtis. (Pasirodo, „krokodilo ašaros“ iš tikrųjų neprilygsta emocijoms, dėl kurių žmonės verkia.)

Yra trys būdai, kaip žmonės verkia, ir tik vienas turi emocinį pagrindą. Tos kitos ašaros naudojamos tam, kad akys neišsausėtų ir nuvalytų akis, kai susiduriate su dirginančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, pjaustant svogūnus.

Emocinės ašaros yra tos, kurios yra susietos su mūsų psichine būsena. Žinoma, jos gali būti liūdesio ašaros, bet taip pat gali būti džiaugsmo, pasididžiavimo, nusivylimo, pykčio ir kt.

„Suaugę mes paprastai linkę išreikšti dideles emocijas verkdami, taip pat per tokius dalykus kaip juokas ir nuostaba“, – sako dr. Tworek. „Verkimas ir kitos emocinės išraiškos yra atsakas į emocinį pakilimą. Mūsų emocijos ir tai, kaip jas išreiškiame – žodžiu ir neverbališkai – yra dalis to, kas daro žmones unikalius.

Tyrėjai teigia, kad jausmai, kurie greičiausiai sukelia verksmą, skirsis priklausomai nuo lyties, amžiaus ir kultūros. Tačiau dažniausiai ašaras sukeliantys jausmai yra beviltiškumas ir bejėgiškumas, ypač reaguojant į su prisirišimu susijusius įvykius, tokius kaip mirtis, išsiskyrimas ar persikėlimas.

Kokia verksmo nauda?

Taigi, nors mūsų ašaros dažniausiai kyla iš visiško niokojimo ir suirutės, paaiškėja, kad tinkamame kontekste verkimas gali veikti kaip emocinis (ir fizinis) apsivalymas.

Dr. Tworek padeda paaiškinti gero verksmo naudą.

Streso sumažinimas

Kai jūsų gyvenime nutinka kažkas emociškai jaudinančio, tarkime, nutrūksta romantiški santykiai, gali atrodyti, kad skydas būtų laikomas coliais nuo jūsų veido. Kad judėtumėte į priekį ar galvotumėte apie ką nors kita, turite mintyse suktis ir apsiausti skydą. Tai gali būti įtempta, varginanti ir slegianti.

Gydytojas Tworek sako, kad po gero verksmo jūsų parasimpatinė nervų sistema (kūno nervų sistema, leidžianti „pailsėti ir virškinti“) gali perimti viršų. Tai leidžia jums išeiti iš atsakymo „kovok arba bėk“. Dėl šio poslinkio galite jaustis taip, lyg būtų pakeltas svoris ir viskas taps aiškiau.

„Skydas tikriausiai visiškai neišnyksta“, – sako dr. Tworekas. „Bet galbūt dabar jis yra už kelių pėdų arba yra pakankamai nutolęs į vieną pusę, kad galėtumėte pamatyti aplinką.

XX amžiaus šeštojo ir šeštojo dešimtmečio mokslininkai verkimą palygino su apsauginiu vožtuvu, kuris išlaisvina „perteklinę emocinę energiją arba mažina įtampą“. Anot jų, vožtuvo uždarymas gali sukelti neigiamos energijos atsargą, kuri gali būti psichiškai ir fiziškai žalinga.

Stiprinti santykius

Būdami kūdikiai verkėme, kad atkreiptume globėjų dėmesį, kad būtų patenkinti mūsų poreikiai – maistas, švarūs vystyklai, patogumas ir panašiai.

Suaugusiesiems verkimas su tinkamais žmonėmis ir tinkamu laiku gali taip pat užmegzti ryšius su kitais. Tai ženklas, kad sumažinome savo gynybą ir jaučiamės pažeidžiami – ne grėsmingu ar manipuliuojančiu būdu, o dalindamiesi patirtimi.

„Kai esame patogioje situacijoje, kartu apdorojame įvykius ir kalbamės vieni su kitais apie tai, kas vyksta, ir dalijamės emocijomis, tai dažnai gali mus surišti“, – pažymi dr. Tworek. „Tai gali būti būdas susieti vienas su kitu kurdami žmogiškojo ryšio atmosferą.

Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad ašaros taip pat turi savo vietą žmogaus evoliucijoje. Mūsų protėviams verkimas galėjo būti būdas sustiprinti ryšius bendruomenėje ir apriboti agresyvias ar smurtines tendencijas tarp grupių.

Sumažinti skausmą

Kai vaikas susmeigs kojos pirštą arba nulipa nuo dviračio, tėvai gali tikėtis, kad ašaros pasipildys. Pasirodo, tie vaikai gali ko nors užsimanyti.

Dr. Tworek sako, kad daugiau nei pagalbos šauksmas (tiesiogine prasme), ašarų sukėlimas taip pat gali sumažinti skausmą, kurį jaučiame.

„Daug kartų skausmas ir emocijos gali susijungti“, – tęsia ji. „Jei jaučiate daug skausmo, galite jaustis nusivylę, pykti. Po verksmo galite suvaldyti kai kuriuos iš tų jausmų ir juos įveikti, o tai iš tikrųjų gali sumažinti skausmą, kurį jaučiate.

Mes iš tikrųjų tam tikru lygiu kontroliuojame skausmą, kurį jaučiame. Tai vadinama vartų valdymo teorija, ir idėja yra ta, kad jūsų psichinė būsena gali turėti įtakos jūsų skausmo suvokimui.

„Jei jau jautėme kažkokį skausmą, bet tada kažkas verčia jaustis labai nerimauti ar tikrai priblokšti, perjungiame tą jungiklį į kovą ar skrydį, o tai tiesiog perkelia visus mūsų jausmus. Viskas gali jaustis daug nepatogiai“, – aiškina daktaras Tworekas. „Verkimas gali susilpninti kovos ar bėgimo reakciją, todėl atgausime kvapą ir galėsime atsipalaiduoti.

Tai panaši idėja kaip vadovaujami vaizdai ir kiti atsipalaidavimo būdai. Sulėtėjus mintims gali išsiskirti endorfinai, kurie yra natūralūs mūsų kūno skausmą malšinantys vaistai.

Verksmas kontekste

Dabar čia yra laimikis. Verksmas neturės vienodo teigiamo poveikio visiems žmonėms. Taip pat mažiau tikėtina, kad bus teigiamas poveikis, kai ašaros išteka nepatogiomis akimirkomis.

„Tai konteksto reikalas“, – sako dr. Tworekas. „Kai kuriems žmonėms bus patogiau verkti patiems, kai jiems nebus gėda ir nesijaudins dėl to, ką galvoja kiti. Kai kurie žmonės jausis geriau, jei jų ašaras paguos mylimasis“.

Patogumą, kurį patiriate verkdami, gali nulemti mūsų bendravimas, pažymi dr. Tworek. Jei esate iš šeimos, kurioje emocijomis dalijamasi atvirai, verksmas gali būti natūralesnis ir priimtinesnis. Jei jūsų šeimoje buvo daugiau „stingusios viršutinės lūpos“ mentaliteto, tikriausiai mažiau pajusite palengvėjimą po verkimo.

Be to, net ir tiems žmonėms, kuriems malonu išlieti kelias ašaras, kai verkiate ir šalia kurių priklauso jūsų savijauta. Verkimas prie stalo po to, kai nieko gero viršininkas pateiks jums blogą apžvalgą, tikriausiai nebus labai katarsingas. Tačiau verkimas kaip gydymo proceso dalis po patirtos netekties greičiausiai bus paguoda.

„Viskas grįžta į asmeninį komfortą, kontekstą, kuriame vyksta verksmas, ir situaciją, kuri sukelia jūsų emocijas“, – aiškina dr. Tworek. „Jei verkiame, nes ką tik žiūrėjome ką nors liūdno, tikriausiai nebus taip gerai, kaip tada, kai verksime, nes patiriame ką nors emociškai arba ką nors emociškai apdorojame.

Paguoskite žinodami, kad kitame gero verksmo gale gali būti šiek tiek emocinio palengvėjimo. Galbūt ne visiems, o gal ir ne visiems verksmo epizodams.

Vis dėlto mums visiems yra tiesa, kad verkimas yra tiesiog žmogaus buvimo dalis, ir mes galime tuo džiaugtis.

Sužinokite daugiau apie mūsų redakcinį procesą.

Po verkimo galime jaustis geriau, nes ašarojimas padeda išsiskirti neigiamoms emocijoms ir išvalyti sielos bei kūno skausmus. Verkimas yra natūralus būdas išreikšti savo jausmus ir nusiminimą. Po išlikimo lieka lengvesnis jausmas ir malonumas. Taigi, būtina leisti sau verkėti ir išleisti prisikaupusias emocijas, kad galėtume atsigauti ir jaustis geriau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pasiūlytų jums geresnę naršymo patirtį. Naršydami šioje svetainėje sutinkate su mūsų slapukų naudojimu.