Veido dismorfija yra psichologinė būklė, kurioje žmogus nuolat suvokia save kaip nepatrauklų ar defektuotą išvaizdos požiūriu, nors aplinkiniai to negali pastebėti. Ši būklė gali turėti didelį neigiamą poveikį paciento psichinei sveikatai ir savivertei. Dažniausiai veido dismorfija pasireiškia nuolatiniu savo išvaizdos analizavimu, besąmoningomis ar įsivaizduojamomis defektų paieškomis, kartais net valdant gyvenimo sričių. Svarbu suprasti šią būklę ir ieškoti tinkamos pagalbos, kad galėtumėte kovoti su šiais sunkumais.
Pastarieji keleri metai buvo užpildyti internetiniais vaizdo skambučiais, skirtais darbo susitikimams, gydytojo paskyrimams, virtualioms klasėms ir susitikimams su draugais.
Nors tie virtualūs skambučiai tapo lengvu būdu palaikyti ryšį, taip pat lengva pamatyti savo veidą ekrane ir pradėti kritikuoti savo išvaizdą. Mano nosis per didelė. O, man bloga plaukų diena. Kada man atsirado visos šios raukšlės?
„Mes dalyvaujame susitikimuose ir matome save ekrane, todėl daugiau dėmesio skiriame savo išvaizdai“, – sako psichologė Leslie Heinberg, mokslų daktarė. „Tačiau net ir prieš tai socialinė žiniasklaida, daugiausia dėmesio skiriant asmenukėms ir filtrų naudojimui, greičiausiai padidino susirūpinimą dėl mūsų veido išvaizdos.
Ir taip, natūralu galvoti apie būdus, kaip pagerinti savo išvaizdą. Tačiau kai kuriems tai gali virsti veido dismorfija – iškreiptu būdu žiūrėti į savo išvaizdą. Galite pradėti nuolat galvoti apie savo „trūkumus“ ir netgi laikyti save „bjauriu“.
Gydytojas Heinbergas aptaria, kas sukelia veido dismorfiją, kaip ji gydoma ir kodėl taip svarbu kreiptis pagalbos.
Kas yra veido dismorfija?
Pirma, svarbu suprasti, kad veido dismorfija yra psichinės sveikatos sutrikimo, žinomo kaip kūno dismorfinis sutrikimas (BDD), pogrupis.
Kūno dismorfinis sutrikimas gali sukelti nerimą dėl savo kūno arba suvokto fizinio defekto. Daugeliu atvejų jūs tiesiog įsivaizduojate defektą arba netgi darote nedidelį defektą.
„Esant veido dismorfijai, žmogus susikoncentruoja į veidą“, – aiškina daktaras Heinbergas. „Tai gali būti tavo nosis ar akys. Gali būti, kad nerimaujate dėl raukšlių ar spuogų. Ir netgi gali būti, kad jūsų veidas yra per plonas. Tai tikrai viskas apie jūsų veido išvaizdą.
Ir tas rūpestis gali pradėti slėgti jūsų gyvenimą, nesvarbu, ar tai vengimas praleisti laiką su draugais ir šeima, kasdien valandų valandas galvojate apie tai, kas yra „negerai“ ir netgi kreipiatės į plastines operacijas, kad pamėgintumėte pagerinti savo išvaizdą – dažnai nuviliantys rezultatai.
Kaip tai pasireiškia
Žinoma, mes visi galime turėti dalykų, kurie mums nepatinka mūsų išvaizdoje. Tačiau esant veido dismorfijai, nesaugumas gali virsti manija.
Jei turite veido dismorfiją, galite:
- Kiekvieną dieną skirkite valandų valandas nerimaujant dėl savo išvaizdos.
- Patirkite didelę gėdą ar gėdą dėl savo išvaizdos.
- Ieškokite kitų patikinimo dėl savo išvaizdos.
- Venkite socialinių situacijų.
- Pasiilgau darbo ar mokyklos.
- Praleiskite daug laiko savo išvaizdos „trūkumus“ padengdami makiažu.
- Atlikite kosmetinę operaciją, kad „ištaisytumėte“ savo „trūkumus“.
„Jei turite veido dismorfiją, galite skirti daug laiko, pinigų ir pastangų estetinėms procedūroms, tokioms kaip Botox® ir dantų balinimas, tada norėsite vis daugiau ir daugiau“, – sako daktaras Heinbergas.
Kas sukelia veido dismorfiją?
Nors nėra aiškios veido dismorfijos priežasties, kai kurie veiksniai gali prisidėti prie jos vystymosi:
- Kūno dismorfinio sutrikimo šeimos istorija.
- Trauminiai įvykiai ar emocinis konfliktas vaikystėje.
- Perfekcionistinė asmenybė.
- Žema savigarba.
- Visuomenės spaudimas atrodyti tam tikru būdu.
Nors veido dismorfija dažniausiai pasireiškia ankstyvoje paauglystėje, ji gali atsirasti bet kuriame amžiuje.
Taip pat svarbu pažymėti, kad tie, kurie serga veido dismorfija, gali turėti kitų sutrikimų, tokių kaip valgymo sutrikimai, nerimo sutrikimai, depresija ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS).
Kaip tai gydoma?
Veido dismorfiją ir kūno dismorfinį sutrikimą paprastai diagnozuoja psichikos sveikatos specialistas.
„Diagnozė nustatoma atsižvelgiant į tai, kokius simptomus jūs patiriate ir kiek tie simptomai trukdo jūsų gyvenimui“, – sako dr. Heinbergas.
Jūsų gydytojas gali rekomenduoti psichoterapiją, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją (CBT).
„Svarbu dirbti su psichikos sveikatos specialistu, turinčiu tam tikrą specialybę, susijusią su kūno dismorfiniais sutrikimais ar kitais kūno įvaizdžio sutrikimais“, – pataria dr. Heinbergas. „Ir psichotropiniai vaistai, tokie kaip antidepresantai ar nuotaikos stabilizatoriai, taip pat gali padėti sumažinti įkyrias mintis.
Veido dismorfijos poveikis
Veido dismorfija gali jus paveikti įvairiais būdais. Galite pradėti vengti socialinės veiklos. Tai gali turėti įtakos jūsų darbui. Tai gali užvaldyti jūsų gyvenimą.
Nerimą kelia tai, kad savižudybių skaičius yra didelis tiems, kurie turi veido dismorfiją ir kūno dismorfinį sutrikimą. Štai kodėl taip svarbu pasikalbėti su elgesio sveikatos specialistu ir sutelkti dėmesį į gydymą.
„Veido dismorfiją dažnai labai sunku susitvarkyti patiems, todėl jums tikrai reikia elgesio sveikatos specialisto pagalbos“, – sako daktaras Heinbergas. „Jums gali prireikti vaistų“.
Tačiau yra keletas naudingų veiksmų, kurių galite imtis dabar:
- Naudokite teigiamą pokalbį su savimi. Neigiamų minčių pakeitimas teigiamomis gali padėti – net jei pasakysite sau, kad esate protingas, geras draugas ar gerai dirbate savo darbą.
- Nustokite jaudintis dėl to, ką kiti galvoja. Nerimaujate, kad visi žiūri į jus Zoom skambučio metu? „Priminkite sau, kad niekas nėra taip susikoncentravęs į jūsų „trūkumus“ kaip jūs, – sako daktaras Heinbergas. „Ir kad jie tikriausiai skambina tuo pačiu „Zoom“ skambučiu ir stebisi, kaip jie atrodo.
- Atminkite, kad socialinė žiniasklaida nėra tikra. „Priminkite sau, kad kai žiūrite į socialinę žiniasklaidą, niekas neatrodo taip, kaip jie“, – sako daktaras Heinbergas. „Jie tikriausiai padarė 25 asmenukes su filtrais ir išrinko patį geriausią. Realiame gyvenime jie taip neatrodo. Ir nesąžininga lyginti save su tuo standartu.
- Išjunkite fotoaparatą. Jei vaizdo skambučio metu jums sunku sufokusuoti, pabandykite išjungti fotoaparatą. „Paslėpkite fotoaparatą ir grįžkite prie būdo, kuriuo bendravome, kai sutelkėme dėmesį vienas į kitą“, – sako daktaras Heinbergas.
Nesvarbu, ar tai būtų Teams darbo skambutis, ar naršote socialinėje žiniasklaidoje, labai svarbu sutelkti dėmesį į teigiamas savo puses ir nesigilinti į jokius neigiamus veiksnius. Tačiau jei stengiatės išlikti pozityviai nusiteikę ir jaučiate nerimą ar prislėgtą, kai žiūrite į veidrodį ar į save ekrane, laikas pasikalbėti su profesionalu.
„Technologijos puikiai padėjo mums palaikyti ryšį per pandemiją, tačiau tai tik paskatino mus daug geriau suvokti savo išvaizdą“, – sako dr. Heinbergas.
Išvada yra, kad veido dismorfija yra psichinė sutrikimas, kuriame žmogus per daug suvokia arba nepakankamai kritiškai vertina savo išvaizdą. Tai gali sukelti didelį diskomfortą ir nepatogumų kasdieniame gyvenime. Svarbu įsisąmoninti šį sutrikimą ir ieškoti pagalbos bei paramos iš specialistų, siekiant pagerinti savijautą ir savo santykį su savo išvaizda. Svarbu suprasti, kad kiekvienas asmuo yra unikalus ir grožis yra įvairiapusis bei įvairių formų.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus