Sveiki, draugai lietuviai! Esu patyręs gydytojas, daugybę metų dirbantis čia, Lietuvoje. Šiandien noriu pakalbėti apie besimptomį COVID-19. Daugeliui kyla klausimas – kas tai yra ir ar užkrečiamas žmogus, neturėdamas jokių simptomų? Pabandykime tai išsiaiškinti kartu!
COVID-19 atsiradimas ir lėtas jos integravimas į mūsų kasdienį gyvenimą paveikė visus. Tačiau šis poveikis nebuvo toks pat visur. Viena priežastis? Fizinė patirtis sergant COVID-19 gali labai skirtis. Vieniems užsikrėsti COVID-19 yra mirtina, o kitiems užknisa ne tiek daug. Kaip tiksliai tai įmanoma?
Kasdien sužinome daugiau apie COVID-19. Ir ten yra tiek daug informacijos, kad gali būti sunku suspėti. Paprašėme infekcinių ligų specialisto Donaldo Dumfordo (MD) informuoti mus apie besimptomį COVID-19. Jis išsamiai aprašo vykstančius šios temos tyrimus ir paaiškina, kaip galime panaudoti tai, ką žinome, siekdami protingai ir saugiai pereiti prie „naujojo normalumo“.
Ką reiškia besimptomis COVID-19?
Paprasčiau tariant, žodis „besimptomis“ reiškia susirgimą be simptomų. Jokio karščiavimo, kosulio, kūno skausmų, nuovargio. Nieko. Jūsų kūnas aktyviai kovoja su liga ir kai kuriais atvejais ją platina, jums net nesuvokiant, kad jaučiatės blogai.
Tai vadinama „besimptomiu nešiotoju“. Asimptominis nešiojimas nėra kažkas, kas atsitinka su visomis ligomis, tačiau taip nutinka su COVID-19. Ir tai vyksta gana daug. Daktaras Dumfordas sako, kad tai viena iš priežasčių, kodėl viruso nepavyko suvaldyti – ir kodėl jis taip greitai iš pavienio protrūkio perėjo į pasaulinę pandemiją.
Asimptominis ir priešsimptominis COVID-19
Dr. Dumfordas pažymi, kad įprasta painioti besimptomį COVID-19 su ikisimptominiu COVID-19, todėl paaiškinkime šiuos terminus.
Kaip jau minėjome, besimptomis žmogus išgyvena visą savo ligos eigą, nesukeldamas simptomų. Jie gali net nesuprasti, kad serga. Tuo tarpu terminas „iki simptominis“ reiškia tai, kas vadinama inkubaciniu periodu. Tai laikas nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų atsiradimo.
Visi virusai, įskaitant COVID-19, turi inkubacinį periodą. Daugeliu atvejų tai yra tada, kai yra virusas dauguma užkrečiama. Nors tai yra du skirtingi dalykai, ligos prevencijos požiūriu keblu būti ikisimptominiu ir besimptomiu, nes abiem atvejais žmogus gali perduoti virusą kitiems žmonėms nesuvokdamas, kad tai daro.
Kiek tai dažna?
Asimptominis COVID-19 yra gana dažnas. Mokslininkai mano, kad mažiausiai 20% visų COVID-19 užsikrėtusių žmonių niekada nejaučia simptomų. Tuo tarpu, kadangi COVID-19 pakartotinis užsikrėtimas yra dažnas reiškinys – ir daugelis iš mūsų yra susikūrę tam tikrą imunitetą virusui – nėra neįprasta, kad per visą gyvenimą užsikrečiama ir simptomine, ir besimptome COVID-19 infekcija.
Šiuo pandemijos etapu tai, ar užsikrėtę COVID-19 jausitės pykinti, bent iš dalies yra azartinis žaidimas. Tačiau vis daugėja įrodymų, rodančių, kad kai kurie iš mūsų žaidžia su pakrautais kauliukais.
Tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai gali turėti daugiau besimptomės infekcijos nei suaugusieji. Tyrimai taip pat rodo, kad COVID-19 simptomų nebuvimą kartais gali lemti genetika. Tai būtų prasminga, nes jau žinome, kad kai kurie žmonės yra genetiškai linkę susirgti kritiniais COVID-19 pneumonijos atvejais. Šios dvi su COVID-19 susijusių tyrimų atšakos vieną dieną gali padėti mums apriboti simptomų sunkumą žmonėms, linkusiems į sunkias komplikacijas.
Ar vis dar užkrečiate?
Daktaras Dumfordas paaiškina, kad COVID-19 simptomų neturėjimas nereiškia, kad negalite užkrėsti kitų žmonių. Ir žmonės, kuriuos užkrėste, turi tokią pat riziką patirti simptomus, kaip ir jūs.
Kitaip tariant, virusas, kurį perduodate, nesiskiria. Kas kita, kaip jūsų kūnas reaguoja.
„Atsižvelgiant į tai, kad tiek daug žmonių, sergančių COVID, pasireiškia minimaliais simptomais arba jų visai nėra, tikimybė susirgti yra beveik kiekvieną dieną“, – sako dr. Dumfordas. „Dėl to prevencinės priemonės tampa dar svarbesnės, ypač jei jūs ar jūsų mylimas asmuo yra pažeidžiamas sunkių COVID komplikacijų.
Ką daryti, jei testas yra teigiamas?
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) paskelbė apie reikšmingus COVID-19 izoliavimo gairių pakeitimus 2024 m. kovo 1 d. Naujoji jų politika sako, kad izoliacija turėtų būti nustatoma remiantis klinikiniais simptomais. Tai reiškia, kad galite nutraukti savo izoliaciją, kai:
- Jūs nekarščiavote daugiau nei 24 valandas ir nevartojote vaistų.
- Visi kiti jūsų simptomai yra lengvi ir gerėja.
Matote, kur tai vyksta: žmonės, sergantys besimptome COVID-19 infekcija, dabar neprivalo izoliuotis išvis. Vis dar raginama nešioti gerai priglundančią kaukę penkias dienas po išėjimo iš izoliacijos. Jei jums visai nereikia izoliuotis, daktaras Dumfordas sako, kad vis tiek turėtumėte stipriai apsvarstykite galimybę maskuotis viešai penkias dienas po to, kai jums bus nustatyta diagnozė.
Besimptomiai COVID-19 atvejai visada tam tikru mastu praslysdavo per tinklą, net ir pandemijos įkarštyje. Tačiau anksčiau daugelis žmonių turėdavo reguliariai tikrintis, kad galėtų lankyti darbą ar mokyklą. Reikalingi tyrimai šiais laikais yra daug retesni – ir daugelis žmonių nebegali penkias dienas izoliuotis, nesusidurdami su profesinėmis ar akademinėmis pasekmėmis. Pandemija nesibaigia, bet kartais jaučiasi kaip yra.
Ką visa tai reiškia praktiškai?
- Jei turite simptomų COVID-19: Laikykitės CDC rekomendacijų dėl izoliavimo ir maskavimo.
- Jei buvote atskleistas: Jums gali būti besimptomis arba prieš–simptominis COVID-19. Primygtinai apsvarstykite galimybę maskuoti aplinkinius kitas penkias–10 dienų. Jei per tą laiką atsiranda simptomų, aptarkite tyrimą ir izoliaciją su savo paslaugų teikėju.
- Jei testas teigiamas: Nesvarbu, ar turite izoliuotis, ar ne, daktaras Dumfordas rekomenduoja dėvėti kaukę šalia kitų žmonių, kol vėl pasveiksite. Juk vis dar yra daug žmonių, kurių imunitetas nusilpęs, chroniškai serga ar kitaip pažeidžiamos sunkios COVID-19 komplikacijos. Tiesą sakant, JAV kas savaitę dėl COVID-19 vis dar miršta nuo 1 500 iki 2 500 žmonių.
- Jei turite didelę COVID-19 komplikacijų riziką: Darykite prielaidą – kaip jau darote užkrečiamų kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas ar respiracinis sincitinis virusas (RSV), – kad aplinkiniai žmonės gali būti užsikrėtę. Daktaras Dumfordas sako, kad tai gali būti priežastis dėvėti kaukes ir vengti didelių susirinkimų patalpose. Tačiau galiausiai kiekvienas turime patys nuspręsti, kokią riziką laikome priimtina.
- Sekite naujausią informaciją apie savo vakcinas. Jei neseniai sirgote COVID-19, simptominiu ar ne, turite kai kurie natūralus imunitetas virusui. Tačiau to nepakanka, ypač atsižvelgiant į tai, kiek variantų bet kuriuo metu cirkuliuoja visame pasaulyje. Ir atminkite: jei vieną kartą pasireiškė besimptomė liga, tai dar negarantuoja, kad nesijausite sergantys, jei ateityje užsikrėsite COVID-19. „Skiepijimas ir sustiprinimas yra jūsų geriausia apsauga nuo infekcijos ir sunkių ligų“, – teigia daktaras Dumfordas.
Ilgalaikiai simptomai vis tiek gali išsivystyti
Reikia žinoti dar vieną dalyką: nors tai reta, kai kuriems žmonėms, sergantiems besimptomiu COVID-19, COVID gali išsivystyti ilgai. Kitaip tariant, simptomai pasireiškia dienomis, savaitėmis ar mėnesiais po to virusas išsisprendžia. Ir šie simptomai tęsiasi mėnesius arba, kai kuriais atvejais, metus.
Apatinė eilutė
Maždaug 20% asmenų, užsikrėtusių COVID-19, yra besimptomiai. Tai reiškia, kad jie neturi jokių simptomų ir gali net nežinoti, kad serga. Tai yra visuomenės sveikatos problema, nes asmuo, užsikrėtęs COVID-19, vis dar yra užkrečiamas ir gali nesąmoningai perduoti virusą kitiems žmonėms. Tai taip pat yra 418 priežastis, dėl kurios labai svarbu nuolat atnaujinti savo COVID-19 vakcinas.
Jei žinote, kad sergate besimptomiu COVID-19 atveju, būtinai dėvėkite kaukę ir atsiribokite, jei būsite šalia kitų žmonių. Išskyrimo gairės keičiasi, nes virusas tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, tačiau jūsų pareiga apsaugoti kitus nuo infekcijos nėra.
Taigi, draugai, besimptomė COVID-19 infekcija reiškia, kad sergate, bet nejaučiate jokių simptomų. Nors tai gali skambėti keistai, bet taip, net ir be simptomų galite užkrėsti kitus. Štai kodėl taip svarbu laikytis saugumo priemonių, tokių kaip kaukių dėvėjimas ir rankų higiena, net jei jaučiatės visiškai sveiki. Saugokime vieni kitus!
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus