Alpinizmas – tai ypatingas sporto šaknis, kuris reikalauja fizinės ištvermės, drąsos ir išlikimo instinkto. Šis ekstremalus užsiėmimas ne tik suteikia neįkainojamas patirtis ir nuotykius, bet taip pat yra pavojingas ir reikalauja ypatingos ruošimosi bei įgūdžių. Kiekvienas alpinistas turi būti pasirengęs įveikti sunkumus, susidurti su neprognozuojamomis aplinkybėmis bei rizika. Todėl, susirūpinti dėl savo saugumo ir tinkamo pasiruošimo yra būtina norintiems išbandyti save aukštumose.
Visi esame matę filmų, kuriuose kas nors apalpsta išgirdęs šokiruojančią naujieną. Bet ar žinojote, kad tai taip įprasta, kad pasitaiko maždaug trečdaliui visos populiacijos? Be šokiruojančių naujienų, yra daug įvairių dalykų, dėl kurių kažkas gali apalpti.
Tai gali prasidėti galvos svaigimu, vėliau susiaurėjusiu regėjimu, prislopintu klausos pojūčiu – kol pabundi kažkur netikėtai, pavyzdžiui, ant grindų, ir susimąstai, kas atsitiko.
„Sinkopė – medicininis alpimo terminas – apibrėžiamas kaip laikinas sąmonės ir raumenų kontrolės praradimas, kurį sukelia mažas kraujo tekėjimas į smegenis“, – sako vaikų kardiologas Peteris Azizas, MD. „Paprasčiau tariant, apalpti gali staiga sumažėjus kraujospūdžiui ar širdies susitraukimų dažniui.
Tai nelaikoma pačia liga, greičiau tai yra ženklas ar simptomas, galintis rodyti pagrindinę būklę. Nors ir retai, alpimas gali būti gyvybei pavojingos ligos, pavyzdžiui, širdies sutrikimo, pirmtakas. Štai kodėl apalpimo priepuolius patiriančius pacientus turėtų nedelsdamas įvertinti gydytojas.
Kai apalpimas nekelia rūpesčių
Dažniausia alpimo priežastis yra tai, ką gydytojai vadina vazovagaliniu sinkopu.
„Tai atsitinka dėl įspūdingos organizmo reakcijų grandinės“, – aiškina daktaras Azizas. „Tai gali įvykti, kai jūsų kūnas per daug reaguoja į tam tikrus veiksnius, keičiantis kraujagyslių tonusui ir kraujospūdžiui, kaip tarpininkauja smegenys.
Tai gali būti ilgalaikis stovėjimas, dehidratacija, kraujo matymas, emocinės traumos, stresas, kraujo paėmimas, kūno sužalojimo baimė, įtempimas, pavyzdžiui, tuštinimasis, ir net plaukų šukavimas.
Šie alpimo požymiai nuramina gydytojus, nes dažnai jie rodo, kad alpimo priežastis nėra ko jaudintis.
Atsiradus vazovagaliniam sinkopui, pajusite įspėjamuosius signalus, tokius kaip galvos svaigimas, galvos skausmas, pykinimas, prakaitavimas, blyškumas, šilumos ar karščio pojūtis, regos ir (arba) klausos pokyčiai.
Nors vazovagalinė sinkopė paprastai yra nekenksminga ir nereikalauja gydymo, gydytojas gali nurodyti padidinti skysčių ir druskos suvartojimą, taip pat atsisėsti ar gulėti, jei pasireiškia šie simptomai.
Kada turėčiau nerimauti dėl alpimo?
Nors retkarčiais nualpimas yra nekenksmingas, jei esate vyresnis ir turite tam tikrų rizikos veiksnių, daugiau nei vienas alpimo epizodas gali reikšti pavojingą jūsų širdies problemą. Apalpimas, susijęs su mankšta ar fiziniu krūviu, taip pat neturėtų būti vertinamas lengvabūdiškai. Paprastai gerybinio alpimo priepuolio metu kas nors atsimins prieš pat apalpimą.
Tačiau kai kas nors nieko neprisimena apie įvykį, tai gali manyti, kad kaltininkas buvo aritmija.
Gydytojas patikrins Jūsų širdies elektros sistemą elektrokardiograma kabinete. Jie taip pat užduos klausimus apie jūsų šeimos narius, nes šeimos istorija gali padėti išsiaiškinti, ar apalpimas yra nekenksmingas (gerybinis), ar didesnė problema.
„Jūsų gydytojas dažnai klaus, ar kas nors iš šeimos narių patyrė arba patyrė apalpimo priepuolius, traukulius, staigią nepaaiškinamą mirtį (pvz., skendimą), pavienių automobilių avarijų ar širdies priepuolių jauname amžiuje“, – sako dr. Azizas.
Visi šie, atrodytų, keisti klausimai gali reikšti, kad šeimoje gali kilti gyvybei pavojinga aritmija.
Vyresni nei 60 metų žmonės dažniau nualpsta dėl su širdimi susijusių priežasčių nei jaunesni. Pavyzdžiui, nėra neįprasta išgerti per daug vaistų nuo kraujospūdžio, todėl jūsų spaudimas nukrenta per žemai. Pakoregavus dozę, turite nustoti apalpti.
Daug didesnį susirūpinimą kelia alpimas, kurį sukelia lėto ar greito greičio epizodai. Pavojingiausias yra širdies ritmo sutrikimas, vadinamas skilvelių tachikardija arba skilvelių virpėjimu (V-Fib).
Naudojant V-Fib, jūsų širdis virpa (netvarkingai bėga). Po keturių ar penkių sekundžių prarandate sąmonę, nustojate kvėpuoti ir neturite pulso. Tai vadinama staigiu širdies sustojimu.
„Jei negydoma, ši aritmija yra visuotinai mirtina“, – įspėja daktaras Azizas. „Vienintelis būdas nutraukti šią aritmiją, jei ji išlieka, yra naudoti automatinį išorinį defibriliatorių (AED).
Staigus širdies sustojimas yra dažniausia vienintelė mirties priežastis mūsų šalyje. Labai svarbu žinoti, ar turite kokių nors iš šių rizikos veiksnių:
- Širdies randai.
- Blogai valdomas širdies nepakankamumas.
- Maža išstūmimo frakcija.
- Šeimos istorija dėl nepaaiškinamos mirties jauname amžiuje.
- Vainikinių arterijų liga.
Jei turite bet kurį iš šių rizikos veiksnių, nedelsdami pasakykite kardiologui apie šiuos alpimo priepuolius. Jei nustatoma, kad jums gresia V-Fib arba staigaus širdies sustojimo epizodas, implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius (ICD) gali išgelbėti jūsų gyvybę. Kai tik įvyksta epizodas, ICD automatiškai atkurs normalų širdies ritmą – per kelias sekundes.
Kodėl alpimas kelia didesnį nerimą vasarą
Vasarą, kai temperatūra yra karšta, aktyvesnė veikla lauke ir dėl perkaitimo ir dehidratacijos gali dažniau nualpti.
„Svarbu išlikti budriems ir būti pasiruošusiems, jei taip nutiktų kam nors pažįstamam“, – sako dr. Azizas. „Nors gerybiniai alpimo priepuoliai yra trumpi ir ligoniai atsigauna per 10–15 sekundžių, jie vis tiek gali susižaloti įvykio metu.
Jei matote, kad kažkas alpsta, nestovėkite. Patikrinkite, ar jie sąmoningi, o jei ne, nedelsdami paskambinkite 911 ir pradėkite gaivinti.
Nepaisant to, kad alpimas yra gana dažnas ir daugeliu atvejų nėra ko jaudintis, dėmesingumas ir šios temos žinojimas – ypač karštais vasaros mėnesiais – gali padėti išgelbėti gyvybę.
Sužinokite daugiau apie mūsų redakcinį procesą.
Alpimas yra organizmo būsena, kai stresas ar nerimą sukeliantys veiksniai verčia mus jaustis pervargusiais, susirūpinusiais ar išsekusiais. Šis emocinis atsakas gali turėti neigiamų pasekmių mūsų fiziniam ir psichologiniam sveikatai. Svarbu susirūpinti dėl alpimo, kai jis tampa nuolatiniu ir veikia mūsų kasdienybę bei gebėjimą funkcionuoti efektyviai. Svarbu rasti būdų, kaip valdyti stresą ir rūpintis savo gerove, kad išvengtume ilgalaikės alpimo poveikio.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus