Kas atsitinka, kai jums išpumpuojamas skrandis?

Kai jums išpumpuojamas skrandis, organizmas patiria didelį pokytį. Ši medicininė procedūra turi daugybę pasekmių, tiek fiziologinių, tiek psichologinių. Jūsų kūnas turi prisitaikyti prie maistingųjų medžiagų trūkumo, o jūsų savijauta taip pat gali kisti. Svarbu suprasti, kaip šis procesas veikia jūsų sveikatą ir kaip tinkamai atsigauti po to. Taigi, kas iš tikrųjų atsitinka, kai jums išpumpuojamas skrandis? Apsvarstykite šią temą gilintis į jo priežastis ir pasekmes.

Apžvalga

Skrandžio siurbimas arba skrandžio siurbimas ištraukia skrandžio turinį per vamzdelį.

Kas yra skrandžio siurbimas?

Skrandžio siurbimas yra medicininė procedūra, skirta išsiurbti skrandžio turinį. Tai taip pat vadinama skrandžio išsiurbimu arba skrandžio plovimu, o tai reiškia plovimą. Abu dalykai vyksta procedūros metu. Sveikatos priežiūros specialistas pakaitomis išskalauja skrandį vandeniu arba fiziologiniu tirpalu ir ištrauks turinį. Jie tai daro per vamzdelį, patenkantį iš nosies arba burnos į skrandį.

Kodėl jums reikia išpumpuoti skrandį?

Dauguma žmonių skrandžio siurbimą žino kaip skubią procedūrą. Jei nurijote nuodų arba perdozavote tablečių, skrandžio siurbimas gali padėti išgelbėti jūsų gyvybę, nes pašalins toksinus, kol skrandis juos absorbuoja. Tačiau skrandžio siurbimas taip pat naudingas ne tokiomis sunkiomis aplinkybėmis. Tai gali padėti sumažinti spaudimą skrandyje, kai jį papildo maistas, skysčiai ar oras. Jis taip pat gali išvalyti perteklinį kraujavimą iš kraujavimo.

Skrandžio siurbimas taip pat atlieka svarbų vaidmenį atliekant kitas įprastas medicinines procedūras. Pavyzdžiui, jei atliekate pilvo operaciją, visos procedūros metu turėsite plauti skrandį ir išsiurbti skysčių perteklių. Tai padeda išvengti regurgitacijos, įkvėpimo ar užspringimo skysčiais. Tuo tarpu druskos plovimas padeda sterilizuoti skrandį, kad būtų išvengta infekcijų.

Kokios sąlygos ar procedūros apima skrandžio siurbimą?

Medicininės sąlygos, dėl kurių gali prireikti skrandžio siurbimo, yra šios:

• Toksiškos medžiagos nurijimas (apsinuodijimas).
• Gastroparezė arba skrandžio išleidimo angos obstrukcija.
• Plonosios žarnos obstrukcija arba pseudoobstrukcija.
• Neįveikiamas pykinimas ir vėmimas.
• Viršutinis GI (virškinimo trakto) kraujavimas.

Medicininės procedūros, kurios gali apimti skrandžio siurbimą, apima:

• Virškinimo trakto chirurgija.
• Pagalbinė ventiliacija.
• Skrandžio rūgšties tyrimas.
• Viršutinė endoskopija.

Ar dažnas skrandžio siurbimas yra skubi procedūra?

Tai nėra taip įprasta, kaip anksčiau. Pastaraisiais dešimtmečiais Amerikos klinikinės toksikologijos akademija ir Europos apsinuodijimų centrų ir klinikinių toksikologų asociacija neskatino įprastinio skrandžio siurbimo skrandžio ir žarnyno dekontaminacijai. Jie sutaria, kad kiti gydymo būdai, tokie kaip aktyvuota anglis arba viso žarnyno drėkinimas, daugeliu atvejų gali būti saugesni ir (arba) veiksmingesni.

Procedūros detalės

Kas nutinka, kai išpumpuoja skrandį?

Procedūrą sudaro trys dalys:

• Paruošimas.
• Intubacija.
• Skrandžio išsiurbimas/plovimas.

Kas atsitinka prieš skrandžio siurbimą?

Pirmiausia gali prireikti kitų gydymo būdų, kad būtų galima saugiai tęsti skrandžio siurbimą. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai stebės jūsų gyvybinius požymius prieš procedūrą, jos metu ir po jos. Jei esate aiškus, jie iš anksto aptars procedūrą su jumis ir paprašys jūsų informuoto sutikimo tęsti. Jie patikrins jūsų dusulio refleksą ir prireikus įstatys kvėpavimo vamzdelį, kad procedūros metu jūsų kvėpavimo takai būtų atviri.

Kaip jie prijungia jūsų skrandį prie siurblio?

Skrandžio siurbimas vyksta per vamzdelį, kuris jungia skrandį su rankiniu arba mechaniniu siurbliu kitoje pusėje. Tai arba nazogastrinis vamzdelis, einantis per nosį, arba orogastrinis vamzdelis, einantis per burną. Abi rūšys patenka per stemplę (rijimo vamzdelį) į skrandį. Skrandžiui ištuštinti labiau tikėtina, kad turėsite orogastrinį zondą, kuris yra platesnis.

Norėdami įdiegti vamzdelį, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas:

1. Padėkite save pusiau vertikaliai arba kairėje pusėje, pakreipdami galvą žemyn.
2. Ant gerklės užtepkite vietinio anestezijos purškalo. Tai padeda išvengti užkimimo.
3. Įdėkite įkandimo bloką į burną, kad išvengtumėte zondelio įkandimo (jei tai orogastrinis vamzdelis).
4. Išmatuokite tinkamą vamzdelio ilgį, kurio jie turės pasiekti jūsų skrandį, ir pažymėkite jį.
5. Sutepkite įkišamo vamzdelio galą.
6. Nukreipkite vamzdelį link gerklės galo ir į stemplę.
7. Jei galite, paprašykite nuryti arba gurkšnoti vandenį per šiaudelį.
8. Lėtai stumkite vamzdelį į priekį, kol jis pasieks ženklą, tada pritvirtinkite.

Jei kosėjate, kamuojate ar jaučiate nerimą, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas nedelsdamas nustos judėti ir ištrauks vamzdelį. Po trumpos pertraukos jie bandys dar kartą. Kai vamzdis pasieks savo ženklą, jie naudos vieną iš kelių metodų, kad patvirtintų, jog jis yra tinkamoje vietoje. Jie gali padaryti rentgeno nuotrauką arba išsiurbti nedidelį skrandžio sulčių mėginį ir patikrinti pH, kad įsitikintų, jog jame yra skrandžio rūgšties.

Kaip jie pumpuoja skrandį?

Kai jie patvirtins vamzdelio vietą, galite pradėti plauti skrandį. Tiekėjai skirtingais atvejais naudoja skirtingus skysčių tirpalus plovimui. Tai gali būti taip paprasta, kaip vanduo iš čiaupo arba druskos tirpalas. Fiziologinis tirpalas padeda išvengti elektrolitų praradimo dėl skrandžio siurbimo, ypač vaikams ir žmonėms, kurie jau yra išsekę dėl vėmimo. Kartais tirpalas apima specifinį nuodų priešnuodį.

Jūsų teikėjas:

1. Įlašinkite nedidelį kiekį skysčio, kad drėkintumėte skrandį (10 ml vaikui arba iki 300 ml suaugusiam). Jie gali naudoti piltuvą, kad jį paduotų gravitacijos būdu, arba naudoti švirkštą ar mechaninį drėkinamąjį skystį.
2. Po vienos ar dviejų minučių ištraukite skystį. Kai kurie siurbliai gravitacijos būdu nuleidžiami į baseiną, o kiti naudoja švirkštą, siurbimo lemputę arba mechaninį siurbimą.
3. Kartokite procesą, kol grįžtamas skystis bus švarus arba kol skrandžiui drėkinti bus naudojami du ar trys litrai tirpalo. Drėkinimas padeda surinkti skrandžio turinį ir išlaikyti zondą atvirą bei išvengti užsikimšimo.
4. Jei nurodyta, per paskutinę laistymo skysčio partiją įpilkite aktyvuotos anglies. Likę nuodai jungiasi su anglies paviršiumi. Jūsų paslaugų teikėjas gali palikti dalį anglies tirpalo jūsų skrandyje, kad jis prasiskverbtų per žarnyną ir surinktų ten visus benamius nuodus.

Kaip jaučiamas skrandžio siurbimas (ar skauda)?

Pats siurbimas neskauda, ​​bet vamzdelis gali būti nepatogus, ypač kai jis įkišamas ir ištraukiamas. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai stengiasi tai sumažinti sutepdami vamzdelio galą ir naudodami vietinius anestetikus bei švelnią techniką. Vis dėlto galite ir toliau jausti susierzinimą arba norą užkimšti. Vamzdžio tvirtinimas vietoje padeda sumažinti trintį, tačiau judant vis tiek gali atsirasti trintis.

Kas atsitiks po procedūros?

Nebent jums bus atlikta operacija, jūsų paslaugų teikėjas saugiai pašalins vamzdelį, užtikrindamas, kad jis nesiliestų su viduje esančiomis medžiagomis. (Jei jums atliekama operacija, vamzdelis išliks kelias dienas.) Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai stebės jūsų sveikimą kelias ateinančias valandas ir stebės, ar neatsiranda komplikacijų. Jei esate gydomas nuo toksinių medžiagų nurijimo, jie taip pat stebės, ar dėl to neatsiras komplikacijų.

Rizika / nauda

Kokie yra skrandžio siurbimo privalumai?

Tam tikrais toksinio nurijimo atvejais skrandžio siurbimas gali išgelbėti gyvybę. Kitais atvejais tai yra naudinga terapija, kuri gali palengvinti simptomus ir leisti tęsti gydymą ar tyrimus. O kartais tai yra atsargumo priemonė, siekiant išvengti, kad vemiant nereikėtų ištuštinti skrandžio. Tai ypač svarbu atliekant tam tikras medicinines procedūras, kai vėmimas būtų pavojingesnis.

Kokia galima skrandžio siurbimo rizika ar komplikacijos?

Taikant gerą techniką, procedūros komplikacijos turėtų būti minimalios. Bet klaidų visada galima. Kai kurios galimos rizikos ir komplikacijos:

• Sužalojimas iš vamzdelio į skrandį arba stemplę.
• Skrandžio turinio aspiracija (įkvėpimas), jei po procedūros vemiate.
• Vamzdis netinkamai pateko į kvėpavimo takus, o ne į skrandį.
• Širdies aritmija (nereguliarus širdies plakimas), jei vamzdelis suaktyvina klajoklio nervą.

Kada reikia siurbti skrandį prarijus toksinus?

Skrandžio siurbimas yra veiksmingesnis, kai jis įvyksta netrukus po toksinių medžiagų nurijimo. Kuo ilgesnis delsimas, tuo daugiau nuodų jau bus absorbuota. Tačiau kai kurie toksinai įsisavinami ilgiau nei kiti, o gyvybei pavojinga dozė gali būti pakankamai sumažinta pumpuojant skrandį, kad pasikeistų, net ir šiek tiek uždelsus. Taigi, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai pasirenka skrandžio siurbimą pagal atvejo specifiką.

Jis gali būti nurodytas, jei:

• Toksiškas nurijimas buvo neseniai (arba žinoma, kad toksinas lėtina skrandžio ištuštinimą).
• Toksiškos medžiagos nurijimas buvo sunkus arba pavojingas gyvybei.
• Vietoje esantys sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turi patirties atliekant procedūrą.
• Kiti gydymo būdai yra netinkami arba neprieinami.

Tai gali neveikti arba būti pernelyg pavojinga, jei asmuo:

• Prarijo kažką šarminio ar ėsdančio.
• Prarijo angliavandenilį, kurį lengva įsiurbti (įkvėpti) kaip benziną.
• Aktyviai kovoja su intubacija.
• Aktyviai vemia.
• Turi traukulių.
• Yra mieguistas arba be sąmonės, o jų kvėpavimo takai nėra apsaugoti.
• Prieš kelias valandas prarytas nuodų.
• Yra kūdikis.

Kada skambinti gydytojui

Kaip žinoti, kada reikia išpumpuoti skrandį?

Nedelsdami kreipkitės į greitąją pagalbą, jei žinote arba įtariate, kad jūs arba jūsų prižiūrimas asmuo perdozavo narkotikų, nurijo nuodų ar apsinuodijo alkoholiu. Nuodingo nurijimo požymiai yra šie:

• Galvos svaigimas.
• Pykinimas ir vėmimas.
• Širdies plakimas.
• Kvėpavimo sunkumai.
• Nudegimai burnoje arba aplink jį.
• Cheminis kvapas iš burnos.
• Priepuoliai.
• Neramumas ar susijaudinimas.
• Pakitusi psichinė būklė.
• Mieguistumas arba sąmonės netekimas.

Jei nematote akivaizdžių simptomų, bet vis tiek įtariate apsinuodijimą, kreipkitės pagalbos. Nebandykite gydyti toksinų nurijimo namuose, nebent gausite konkrečių nurodymų.

Skrandžio siurbimas gali būti rekomenduojamas toksinų nurijimo gydymo būdas arba ne, priklausomai nuo daugelio veiksnių, pvz., kas buvo išgerta, kiek ir kiek seniai. Kai kuriais atvejais skrandžio siurbimas gali būti neveiksmingas arba pernelyg rizikingas, palyginti su kitais gydymo būdais. Nepriklausomai nuo konkretaus gydymo, apsinuodijimą reikia gydyti kuo greičiau ir prižiūrint gydytojui.

Kiti toksinio nurijimo gydymo būdai gali būti:

• Aktyvuota anglis.
• Specifiniai nuodų priešnuodžiai.
• Viso žarnyno drėkinimas.
• IV skysčiai.
• Pagalbinė ventiliacija.
• Vaistai nuo traukulių.
• Psichikos vertinimas ir gydymas.
• Priklausomybės ir sveikimo gydymas.

Skrandžio siurbimas kaip skubi procedūra yra įprastas dalykas filmuose ir televizijos dramose. Tačiau iš tikrųjų tai nėra numatytasis alkoholio ar narkotikų perdozavimo gydymas. Skrandžio siurbimas laikomas saugiu ir veiksmingu tik tam tikromis sąlygomis. Nepaisant to, jums ar mylimam žmogui kada nors gali prireikti to tam tikslui. Tai gali būti nepatogu, bet jei jums to reikia, tai verta.

Kai jums išpumpuojamas skrandis, organizmas gali labiau atsigauti nuo perdozavimo ar apsinuodijimo. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tokiu būdu pašalinus skysčius iš organizmo, gali būti sutrikdyta elektrolitų pusiausvyra ir išsekimas. Todėl svarbu po procedūros kruopščiai sekti gydytojo rekomendacijas ir stebėti savo sveikatą. Svarbiausia žinoti, kad skrandžio išpumpavimas yra tik laikina priemonė ir nepakeičia sveikos gyvensenos bei prevencijos svarbos.