Kaip vienatvė veikia jūsų sveikatą

Sveiki, esu gydytojas, Lietuvoje dirbantis jau ne vienerius metus. Pastaruoju metu vis dažniau susiduriu su pacientais, kenčiančiais nuo vienatvės ir jos neigiamo poveikio sveikatai. Nuo širdies ligų iki depresijos – vienatvė gali būti rimta problema. Tad pakalbėkime atvirai – kaip vienatvė veikia mūsų savijautą ir ką galime su tuo daryti? Pasidalinsiu savo patarimais, paremtais ilgamete patirtimi, ir padėsiu geriau suprasti šį svarbų klausimą.

Turėdami visus patogius bendravimo su kitais būdus, pvz., susirašinėdami žinutėmis ar naudodami socialinės žiniasklaidos svetaines, tokias kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“, manytumėte, kad kam nors bus sunku būti vienišam.

Bet taip nėra.

2023 metais JAV generalinis chirurgas paskelbė patarimą dėl vienatvės ir socialinės izoliacijos padarinių. Remiantis patarimu, daugiau nei pusė visų amerikiečių kasdien praneša apie vienišumo jausmą. Ir nors įvairaus amžiaus amerikiečiai praleidžia mažiau laiko bendraudami asmeniškai, toks ryšys dažniau pasitaiko 15–24 metų žmonėms.

„Vienatvė yra epidemija“, – sako psichologė Amy Sullivan, PsyD. „Esame labiausiai socialiai susijusi visuomenė, tačiau tiek daug žmonių patiria didžiulę vienatvę.

Dr. Sullivanas sako, kad vienatvės problema turi nuostabų poveikį – ji gali turėti įtakos tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai. Tiesą sakant, patarime cituojamas tyrimas, kad vienatvės ir socialinio atskirties jausmo poveikis yra panašus į surūkant 15 cigarečių per dieną.

„Vienatvė yra universali žmogaus emocija. Mes visi kartais jaučiamės vieniši“, – priduria psichologas Adamas Borlandas, PsyD. „Turime atpažinti, kada turime tą žmogiškojo ryšio troškimą. Mes esame socialūs padarai, o kai neturime tokios galimybės, čia atsiranda vienatvė.

Dr. Sullivan ir Dr. Borland paaiškina, kaip vienatvė gali paveikti jūsų sveikatą, ir dalijasi būdais, kaip valdyti vienatvę.

Kaip vienatvė veikia tavo kūną

Visi skirtingais gyvenimo laikais galime jaustis vieniši. Tai nebūtinai susiję su buvimu fiziškai vienumoje, tai labiau apie tai jausmas vienas. Pagalvokite apie tai kaip apie proto būseną – norite turėti socialinį ryšį ir bendrauti su kitais, bet jaustis vieniši.

Dr. Sullivan pabrėžia, kad vienatvė nėra tas pats, kas socialinė izoliacija. Tai daugiau apie tai, kaip jūs suvokiate savo ryšio su kitais lygį.

„Žmogus, kuris yra socialiai izoliuotas ir neturi daug socialinių kontaktų, gali visai nesijausti vienišas, bet kažkas kitas gali jaustis vienišas net tada, kai yra apsuptas daugybės žmonių“, – patikslina ji.

Ir nors vienišumo jausmas yra nemalonus išgyvenimas, jis gali turėti ir ilgalaikių pasekmių sveikatai.

„Kai patiriate vienatvę, jūsų kortizolio, streso hormono, lygis pakyla“, – aiškina ji. „Kortizolis gali pabloginti pažinimo veiklą, pakenkti imuninei sistemai ir padidinti kraujagyslių problemų, uždegimo ir širdies ligų riziką.”

Vienišumo jausmo poveikis sveikatai

Kai galvojate apie visus dalykus, kuriuos darote, kad būtumėte sveiki, pavyzdžiui, valgykite subalansuotą mitybą, mankštinkitės ir pakankamai išsimiegate, galite ne iš karto pagalvoti, kaip socialinių ryšių palaikymas gali būti naudingas tam tikroms sveikatos būklei arba užkirsti kelią jų atsiradimui.

Tačiau vienatvė ir su ja susijęs kortizolio padidėjimas gali turėti neigiamos įtakos jūsų sveikatai.

„Mes aiškiai žinome, kad sėdėjimas, rūkymas ir nutukimas yra susiję su lėtinėmis ligomis“, – sako dr. „Tačiau aš manau, kad vienatvė yra dar vienas lėtinių sveikatos sutrikimų rizikos veiksnys.”

Su vienatve susijęs pavojus sveikatai yra:

• Aukštas kraujospūdis.
• Peršalimas ir gripas.
• Širdies ir kraujagyslių ligos.
• Insultas.
• 2 tipo diabetas.
• Demencija.
• Nerimas.
• Depresija.
• Savižudybė ir savęs žalojimas.
• Priešlaikinė mirtis.

„Žinome, kokį poveikį stresas daro kūnui, o vienatvė yra labai įtempta“, – priduria dr. Borlandas. „Jei patiriame vienatvę, nebūtinai rūpinamės savimi taip, kaip turėtume. Ir tai gali sukelti sveikatos problemų“.

Patarimai, padėsiantys susidoroti su vienišumo jausmu

Taigi, kaip galite valdyti savo vienišumo jausmą? Dr. Sullivanas ir dr. Borlandas siūlo šiuos patarimus, kurie padėtų paversti vienatve.

Labiau suvokkite savo jausmus

Normalu retkarčiais jaustis vienišam, bet jei pastebite, kad jaučiatės vienišas dažniau nei ne, laikas imtis veiksmų. Daktaras Borlandas siūlo susisiekti su kitais ir pabandyti užmegzti pokalbį. Apsvarstykite galimybę savanoriauti, prisijungti prie knygų klubo ar užsiregistruoti sporto lygoje.

„Tam gali tekti išeiti už savo komforto zonos ribų“, – pažymi jis. „Jei neturite kitų, su kuriais galėtumėte susisiekti, yra organizacijų, kuriose galite dalyvauti.

Suprasti poveikį sveikatai

Daugelis žmonių, kurie rūpinasi savo sveikata gerai valgydami ir sportuodami, ignoruoja šį svarbų gerovės aspektą. Tačiau socialinis ryšys yra toks pat svarbus kaip sveika mityba ir pakankamas miegas.

„Sukurkite ir palaikykite sveiką kasdienę rutiną“, – pataria dr. Borlandas. „Tai gali apimti pratimus, meditaciją, sveiką mitybą ir susitelkimą į dėkingumą.

Dirbkite siekdami didesnio socialinio ryšio

Kai kurie pavyzdžiai? Planuokite leisti laiką su draugu, o ne bendrauti žinutėmis. Netgi pasirinkę pokalbį telefonu el. paštu galite jaustis labiau susieti.

Maži kasdieniai sprendimai taip pat gali padėti.

Pasikalbėkite su bendradarbiu, o ne siųsdami tiesioginę žinutę ar el. laišką, stenkitės eiti koridoriumi.

Padarykite mažas paslaugas žmonėms ar atsitiktinius gerumo veiksmus

Galbūt tai nuperka kažkam kavos arba nusiunčia apgalvotą, ranka rašytą raštelį draugui. O kai duodi kitiems, tai taip pat nukreipia mintis nuo savęs.

„Tokie dalykai yra tikrai galingi ir padeda pagerinti jūsų ryšį“, – pabrėžia dr. Sullivan.

Padarykite pertrauką socialiniuose tinkluose

Draugų sklaidos kanalų slinkimas nepakeičia tikro asmeninio bendravimo.

„Mes pastebėjome, kad kai žmonės atsitraukia nuo socialinės žiniasklaidos, jie daug tyčia ieško tikrų santykių“, – sako dr.

Dėmesys kokybei, o ne kiekybei

Kavos pasimatymas su draugu, su kuriuo jus sieja autentiškas ryšys, labiau numalšins jūsų vienatvę, nei turėdami tūkstančius „Facebook“ draugų ar „Instagram“ sekėjų.

„Kai žiūrime į socialinę žiniasklaidą, tai toks ryšio jausmas, bet jis nėra toks gilus. Mums trūksta asmeninio bendravimo, kurį galime pasiekti tik būdami kartu“, – sako dr. Borland. „Galite turėti daug „draugų“ socialinėje žiniasklaidoje, tačiau tai nėra gili.

Kada kreiptis pagalbos

Atminkite, kad vienatvė gali ištikti bet kam, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, lyties ar rasės.

Vienišumo jausmas kartais yra depresijos simptomas. Terapeutas gali padėti jums tai išspręsti ir sukurti strategijas, kaip atkurti ryšį su kitais. Ir kartais vienatvė gali tapti sunkiai įveikiama vėže, tačiau pasikalbėjimas su sveikatos priežiūros specialistu gali padėti.

„Manau, kad žmonėms gali būti baisu ištiesti ranką“, – pripažįsta daktaras Salivanas. „Jei iškeliate save ten, kyla pavojus būti atstumtam. Tačiau galiausiai atlygis yra daug didesnis nei rizika.

Taigi, draugai, kaip matėme, vienatvė – ne šiaip psichologinis diskomfortas, o rimtas veiksnys, galintis paveikti mūsų sveikatą. Per savo praktiką mačiau ne vieną atvejį, kai socialinės izoliacijos pasekmės prilygo lėtinėms ligoms. Rūpinkimės savimi ir vieni kitais – bendravimas, kaip ir sveika mityba ar sportas, būtinas gerai savijautai. Nepamirškite to!