Kaip susidoroti su nerimu el

Nerimas gali tapti varginančiu ir sunkiai valdomu jausmu, kuris trukdo mums mėgautis gyvenimu ir siekti savo tikslų. Tačiau yra būdų, kaip išmokti susidoroti su nerimu ir atsikratyti jo įtakos. Svarbiausia yra priimti savo jausmus ir ieškoti tinkamų strategijų bei praktikų, kurios padės jums nugalėti nerimą. Būtent šiame straipsnyje mes išnagrinėsime keletą efektyvių būdų, kaip pažaboti begalo jausmus ir rasti vidaus ramybę. Taigi, imkime šį kelionės žingsnį kartu ir atsikratykime nerimo kartu!

Užmegzti ryšį su kitais žmonėmis yra lengviau nei bet kada anksčiau. Galime greitai išsiųsti tekstinį pranešimą, kalbėtis socialinėje žiniasklaidoje ar net įrašyti balso atmintinę ar vaizdo įrašą. Žinoma, nesunku suprasti, kodėl šis pokalbis toks patrauklus. Tyrimai rodo, kad teigiama socialinė sąveika gali paskatinti dopamino – cheminės medžiagos, susijusios su malonumu ir gera savijauta – gamybą.

Tuo pačiu, kadangi bendrauti labai patogu, žinutėmis nesunku užsikrėsti. Jei penki žmonės jums greitai pasisveikina, tie sveikinimai greitai prisidės.

Įveskite el. pašto nerimą – šiuolaikinį reiškinį, kylantį iš mūsų pernelyg susieto pasaulio, kurį tikriausiai patyrėme visi – nesvarbu, ar tai laikas, kai bijojome išsiųsti pranešimą, ar spustelėti atidaryti tą svarbų atsakymą. Psichologė Kia-Rai M. Prewitt, mokslų daktarė, tiria el. pašto nerimo priežastis ir pateikia patarimų, kaip susitvarkyti su perpildytais gautaisiais.

Kas yra el. pašto nerimas?

Atsakymas į el. laišką dažnai gali atrodyti kaip sunkus darbas, nes tai yra kažkas papildomo, kurį turite valdyti kasdienėje veikloje.

„Tai papildo dalykų, už kuriuos turi būti atsakingas, sąrašą“, – sako dr. Prewitt. „Žmonėms, kurie teikia pirmenybę tekstinėms žinutėms ar socialinei žiniasklaidai, el. paštas yra dar vienas būdas bendrauti, ir tai gali būti ne jų pageidaujamas bendravimo būdas.

Tačiau el. pašto nerimas „pasireiškia įvairiais būdais“, – sako dr. Prewittas. „Tai gali būti susiję su jausmu, kad esate priblokšti, nes jūsų el. Tai gali būti susiję su atidėliojimu – pavyzdžiui, jei tikitės kažko neigiamo, bijote ar nerimaujate, kaip atsakyti ar išspręsti problemą el.

Žmonės nerimauja visais el. laiškų gyvavimo etapais. Galite nerimauti dėl svarbios žinutės siuntimo. Jei iš karto neišgirsite, tai gali sukelti susirūpinimą. Ir kai gausite atsakymą, galite nekantrauti jį atidaryti.

Greitas socialinių tinklų ir žinučių siuntimo tempas taip pat sukuria nerealius lūkesčius dėl atsakymo į el. „Jei siunčiate el. laišką ir tikitės iš kieno nors neatidėliotino atsakymo – o vietoj to negirdite ir esate nežinioje – tai gali sukelti nerimą“, – sako dr. Prewittas.

Kodėl elektroninis paštas kelia nerimą?

Kiekvienas, linkęs į socialinį nerimą ar net nerimą apskritai, taip pat gali būti jautrus el. pašto nerimui. „Jei jau nerimaujate dėl to, kaip žmonės į jus žiūri, tai, ką rašote, gali sukelti nerimą, nes nesate tikri, kaip jie galėtų interpretuoti tai, ką rašote“, – sako dr. Prewitt.

El. pašto nerimas taip pat dažnai kyla dėl nesutapusių lūkesčių, priduria ji. „Visi darbe turime skirtingų pareigų, todėl gali kilti lūkesčių dėl to, kaip ir kada turėtumėte atsakyti į el. laiškus. Kažkas gali nerimauti, kad kiti žmonės tikisi, kaip ir kada jie turėtų reaguoti.

Jei esate sąžiningas ir didžiuojatės tuo, kad sudarote darbų sąrašus, o baigę patikrinate, kas yra, bendravimo el. paštu tempas ir apimtis taip pat kelia stresą.

„Jei natūraliai manote, kad atsakymas į el. laiškus laiku ir apgalvotai yra atsakingo elgesio forma, tuomet galite jaustis nerimauti, jei jausite, kad negalite atlikti savo pareigų“, – sako ji. . „Iš kitos pusės, el. pašto tikrinimas taip pat gali atitraukti nuo kitų darbo užduočių.

Taip pat neįtikėtinai lengva suklysti siunčiant el. laiškus – nesvarbu, ar tai prilygsta gėdingai rašybos klaidai, pamiršus išsiųsti priedą ar neteisingai parašius kieno nors vardą.

„Žmonės dažnai atsiduria laiko trūkyje, kai atsako į el. laiškus“, – sako dr. Prewittas. „Jei reikia paskubėti rašyti elektroninį laišką, tikrai gali kilti nerimas. Lengva ką nors praleisti, padaryti klaidą arba suabejoti, ar naudojate toną, kuris laikomas tinkamu ar įžeidžiančiu.

El. laiškuose taip pat trūksta tokio balso posūkio ir emocinio konteksto, kuris išaiškintų nesusipratimus. Pavyzdžiui, rašymas visomis didžiosiomis raidėmis laikomas šaukimu, o kas nors gali manyti, kad esate nemandagus, jei vartojate skyrybos ženklus ar konkretų pasisveikinimą. „Gali nerimauti, ar el. laiške teisingai suvokiamas jūsų ketinimas, ar ne“, – sako dr. Prewittas.

Kaip įveikti elektroninio pašto nerimą

Kovoti su krūva el. laiškų gali jaustis stulbinantis, nors daktaras Prewittas turi patarimų, kaip žmonės gali išlikti ramūs nardydami. Be to, būdai, kaip paprastai susidorojate su stresu ar nerimu, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimai ar nusiraminimo metodai, tokie kaip meditacija. taip pat gali sumažinti el. pašto nerimą. El. laiškų prioritetų nustatymas pagal svarbą taip pat naudingas, nes turint konkretų planą didesnė užduotis gali būti lengviau valdoma.

Realiai nustatykite atsakymo į el. laišką laiką

Pagalvokite apie savo el. pašto įpročius: galbūt neturėsite laiko iš karto atsakyti į žinutes dėl skubių terminų, atostogų ar kitokio buvimo toli nuo savo stalo. Yra tikimybė, kad tas pats pasakytina ir apie kitus žmones. „Jei išsiųsite el. laišką, gali užtrukti ilgiau, kol gausite atsakymą“, – sako dr. Prewittas. „Tai, kad negaunate greito atsakymo, nereiškia, kad kažkas negerai“.

Nustatykite ribas, kaip dažnai tikrinate el. laiškus ir į juos atsakote

Dr. Prewitt siūlo kiekvieną dieną skirti laiko atsakyti į el. laiškus, nes tai rodo, kad ne visada esate pasiekiamas. „Jūs nustatote tam tikras ribas, kada siunčiate daiktus“, – sako ji. „Žmonės nesitiki, kad visada būsite pasirengęs nedelsiant išsiųsti atsakymą.

Tiesa, nustatyti ribas gali būti sudėtinga, nes esame taip prisijungę prie el. pašto per savo telefonus ir kompiuterius. Ne darbo valandomis gali tekti palikti savo darbo telefoną ar nešiojamąjį kompiuterį nuo girdimumo arba net visiškai išjungti įrenginius, kad netikrintumėte pranešimų.

Pasakykite kitiems, kai nesate pasiekiami.

Darbas ne įprastomis darbo valandomis kartais yra neišvengiamas. Tačiau daugelis žmonių tvirtai nežiūri su darbu susijusių el. laiškų ar žinučių naktimis ar savaitgaliais. Valdykite lūkesčius dėl pasiekiamumo. Jei netikrinate žinučių po penktadienio penktos valandos, būkite iš anksto apie tai.

El. laiškus laikykite trumpus ir mielus

Kadangi mūsų smegenys turi persijoti tiek daug informacijos, trumpesni el. laiškai yra geresni. „Būkite tiesmukas ir glaustas“, – sako dr. Prewittas ir siūlo, kad nuo trijų iki septynių sakinių ilgis būtų geras, atsižvelgiant į tai, kokią informaciją norite perduoti.

„Kai kuriems žmonėms tiesioginė ir glausta kalba gali sukelti nerimą, nes galite nerimauti dėl tono, kurį siunčiate, jei jis nėra toks draugiškas, gražus ar šiltas“, – sako dr. Prewitt.

Nors ir kyla pagunda šį nerimą kompensuoti siunčiant ilgesnius el. laiškus ar keičiant toną, daktaras Prewittas sako: „Manau, kad geriausia klysti dėl formalumo, nebent yra abipusiai sutarti patogūs ar pažįstami santykiai su laiško gavėjas“.

Neatsakykite į varginančius el. laiškus iš karto

Retkarčiais gausite el. laišką, kuris jus suerzins, nuliūdins ar tiesiog supyks. Kai taip atsitiks, nepagailėkite minčių pačiame įkarštyje. „Jei gausite varginantį el. laišką, prieš atsakydami pristabdykite“, – sako dr. Prewittas. „Giliai įkvėpkite, kad neatsakytumėte pykčiu“. Kita galimybė yra parašyti atsakymą el. paštu ir palikti jį juodraščių aplanke, kad galėtumėte peržiūrėti vėliau. Taip pat prašome patikimo kolegos pasižiūrėti prieš paspausdami siųsti. „Skirkite šiek tiek laiko apmąstyti, kokia yra problema ir ką norite perduoti el. paštu“, – sako dr. Prewitt.

Paprašykite paaiškinimo

Suprantama, kad gavus el. laišką, kurio nesuprantate, kyla nerimas. „Prašyti paaiškinimo yra visiškai tinkama, jei nesate tikras, ką tas asmuo bando jums pasakyti“, – sako dr. Prewitt. „Visiškai gerai atsakyti ir pasakyti: „Noriu įsitikinti, kad suprantu, ko manęs klausi“, arba „noriu įsitikinti, kad atsakau tinkamai“. Tai ko tu klausi?’

Paradoksalu, bet greitas telefono skambutis ar vaizdo pokalbis gali sumažinti el. pašto nerimą. Tiesioginis pokalbis gali išspręsti problemas greičiau nei raštu pirmyn ir atgal.

Ir jei visa kita nepavyksta, iš naujo sukalibruokite savo perspektyvą. Su pacientais, kurie susiduria su nerimu, daktarė Prewitt sako, kad ji dažnai kalbės apie bauginančius scenarijus žengdama žingsnį atgal. „Jei aš kalbu su pacientu, kuris norėtų paprašyti susitikimo su savo vadovu ar kolega: „Kas blogiausia, kas gali nutikti? Blogiausia, kas gali nutikti, yra tai, kad jie gali pasakyti „ne“, – sako ji. „Ir tada, priklausomai nuo to, kas tai yra, galiu paklausti: „Kokia tikimybė, kad tai įvyks?

Sužinokite daugiau apie mūsų redakcinį procesą.

Sprendžiant su nerimu yra svarbu įsisąmoninti savo jausmus ir mintis bei ieškoti sveikų būdų su jais susidoroti. Gyvenimo būdas, kuriame yra pakankamai poilsio, fizinio aktyvumo, socialinės paramos ir emocinės palaikymo, gali padėti sumažinti nerimą. Svarbu išmokti įveikti savo baimės ir rūpesčius, siekti vidinio ramybės ir palaikyti teigiamą požiūrį į gyvenimą. Kad ir kokios būtų iššūkiai, svarbiausia prisiminti, kad yra įvairių būdų sugebėti susidoroti su nerimu ir rasti vidinį ramybę.