Kaip stresas ir širdies liga susiję?

Sveiki! Daugiau nei X metų dirbu gydytoju Lietuvoje ir nuolat susiduriu su stresu bei jo poveikiu mūsų širdžiai. Nors dažnai nekreipiame dėmesio, stresas gali tapti rimtų širdies ligų priežastimi. Šiame straipsnyje trumpai ir aiškiai aptarsime streso ir širdies ligų ryšį bei ką galime padaryti, kad apsaugotume savo širdį.

Nesvarbu, ar dėl ginčo prarandate miegą, ar dėl eismo praleidžiate kitą susitikimą, ar artėjančių vestuvių detalės jus užvaldo – stresą sukeliantys įvykiai yra įprastas reiškinys kasdieniame gyvenime.

Tačiau kai stresas tampa nuolatiniu palydovu, jis gali sukelti rimtų neigiamų pasekmių mūsų sveikatai. Stresas padidina apnašų skaičių ir gali kauptis arterijose. Dėl to trombocitai tampa lipnūs ir linkę formuotis krešuliams, kurie gali blokuoti šias arterijas. Stresas taip pat gali sukelti arterijų susiaurėjimą, dėl ko širdis netenka maitinančio kraujo ir gali sukelti krūtinės skausmą arba širdies priepuolį.

Moterys yra ypač pažeidžiamos streso poveikio širdžiai – atsiprašau, ponios! Štai kodėl taip svarbu, kad moterys, sergančios širdies ligomis (ar jos rizikos veiksniais), atpažintų stresą ir išmoktų su juo susidoroti sveikai.

„Mes visi galime jaustis perdegę, išsekę ir patiriame stresą“, – sako psichologė Carolyn Fisher, mokslų daktarė. „Bet tai nereiškia, kad negalime nieko padaryti.

Kas yra stresas?

Stresas gali būti plačiai apibrėžtas kaip grėsmė ar jūsų kūno reikalavimas, kuris nusveria jūsų gebėjimą su juo susidoroti.

Moterys dažniausiai patiria stresą dėl namų, šeimos gyvenimo ir su sveikata susijusių įvykių, o vyrus gali varginti finansai, su darbu ir santykių problemos.

Nepriklausomai nuo priežasties, stresas sukelia mūsų kovos arba bėk reakciją, kuri užlieja kūną adrenalinu. Kai stresas tampa nuolatinis, kūnas išlieka budrumo režimu. Ir nuolat didelis streso hormonų kiekis gali sukelti fiziologinius pokyčius.

Įveikimo stiliai skiriasi

„Deja, moterys praneša apie didesnį streso lygį ir jaučia streso poveikį labiau nei vyrai“, – sako daktaras Fisheris.

Moterys yra linkusios susidoroti užsiimdamos socialine veikla, pavyzdžiui, skambindamos draugams, arba sėsdamos, pavyzdžiui, skaitydamos, žiūrėdamos televizorių ar valgydamos.

Vyrai kreipiasi į fizinę veiklą, pavyzdžiui, mankštinasi ar sportuoja.

„Aktyviai reaguoti į stresą yra sveikiau ir veiksmingiau nei to išvengti miegant, geriant ar izoliuojantis“, – aiškina daktaras Fisheris.

Streso valdymas – kaip elgtis

Yra daug būdų, kaip sumažinti jūsų atsaką į stresą:

• Biofeedback. (Ši technika moko jus kontroliuoti savo kūno reakciją keičiant mintis ir emocijas.)
• Meditacija.
• Kvėpavimo pratimai.
• Autogeninė treniruotė. (Ši praktika apima kalbėjimą ar mąstymą žodiniais ženklais skirtingoms jūsų kūno dalims.)
• Progresuojantis raumenų atsipalaidavimas.
• Sąmoningumu pagrįstas streso mažinimas.
• Mesti iššūkį nenaudingiems mąstymo modeliams.

Siekiant maksimalaus veiksmingumo, šie metodai turėtų būti palaikomi kitais sveikais elgesio būdais.

„Pakankamai miegodami, tinkamai maitindamiesi ir mankštindamiesi jaučiamės labiau apsiginklavę ir pasiruošę“, – sako daktaras Fisheris.

Kad ir kokius streso valdymo metodus pasirinktumėte, turėsite juos reguliariai praktikuoti, kad išvengtumėte streso kaupimosi.

„Tai turi tapti jūsų kasdienės rutinos dalimi, pavyzdžiui, maudytis ar valytis dantis“, – sako daktaras Fišeris. „Tačiau pagalvokite apie naudą. Kas gali pasakyti, kad kai stresas išnyks, kitas didžiulis stresorius niekada nepasikartos? Bent jau turėsite priemonių, kad tai nepakenktų jūsų sveikatai.

Kokie yra dažni streso simptomai?

Išmokite atpažinti šiuos simptomus prieš ištikus širdies priepuoliui ar kitai rimtai medicininei problemai:

Fizinis:

• Nemiga.
• Virškinimo trakto problemos.
• Raumenų įtampa.
• Migrenos.
• Lenktynių širdis.
• Prakaitavimas.
• Skausmas.
• Nuolatinis nuovargis.

Emocinis:

• Nusivylimas.
• Nerimas.
• Depresija.
• Pyktis ir baimė.

Elgesio:

• Isolation.
• Mankštos trūkumas.
• Pabėgimo elgesys, pavyzdžiui, gėrimas ar miegas.
• Valgyti daugiau arba praleisti maistą.
• Daiktų vengimas.
• Kova ir agresyvus elgesys – verbalinis ar neverbalinis.

Kognityvinis:

• Negalvojant dalykų iki galo.
• Prastas sprendimas.
• Atminties sutrikimas.
• Neigiamos mintys.

Taigi, mieli mano, stresas ir širdies ligos – ne juokų darbas. Nors aš jau ne vienerius metus dirbu gydytoju, vis dar stebiuosi, kaip stipriai mūsų emocijos veikia širdį. Svarbiausia – išmokti atpažinti streso požymius ir laiku imtis veiksmų. Rūpinkimės savimi ir savo širdimis!