Kaip pandemija pakeitė mūsų gyvenimus

Sveiki gyvi, mieli skaitytojai! Gydytoju dirbu jau ne pirmus metus, ir, patikėkite, per savo karjerą esu matęs visko. Tačiau pandemija… tai buvo kažkas visiškai kita. Šiandien norėčiau su jumis pasikalbėti apie tai, kaip šis sunkus laikotarpis pakeitė mūsų visų gyvenimus, ir pasidalinti savo, kaip mediko, patirtimi šioje beprecedentėje situacijoje.

Teigti, kad naujoji koronaviruso (COVID-19) pandemija pakeitė pasaulį, būtų per menka. Per mažiau nei metus nuo viruso atsiradimo – ir kiek daugiau nei 6 mėnesius nuo viruso sekimo pradžios Jungtinėse Valstijose – jis apvertė kasdienį gyvenimą visame pasaulyje.

Pandemija pakeitė tai, kaip mes dirbame, mokomės ir bendraujame, nes socialinio atsiribojimo gairės lėmė virtualesnį tiek asmeninį, tiek profesinį egzistavimą.

„Ipsos“ atlikta apklausa buvo atlikta nacionaliniu mastu reprezentatyviam 1000 suaugusiųjų, 18 metų ir vyresnių, gyvenančių JAV, imtimi.

Štai ką nustatė apklausa.

Psichikos sveikatos iššūkiai

Nenuostabu, kad pandemija sukėlė psichikos sveikatos problemų bangą. Nesvarbu, ar tai priklausomybės valdymas, depresija, socialinė izoliacija ar tiesiog bendras stresas, kurį sukėlė COVID-19, mes visi tai jaučiame.

Atrodo, kad tai ypač paliečia jaunesnius žmones. 55 % apklaustųjų nurodė, kad nuo pandemijos pradžios patyrė psichikos sveikatos problemų, įskaitant 74 % respondentų nuo 18 iki 34 metų amžiaus.

Iš šių respondentų keturios dažniausiai pasitaikančios problemos buvo:

• Stresas (33 % iš viso; 42 % 18–34 metų amžiaus)
• Nerimas (30% bendras; 40% 18–34 metų amžiaus)
• Depresija (24 % iš viso; 31 % 18–34 metų amžiaus)
• Vienatvė arba izoliacija (24 % iš viso; 31 % 18–34 metų amžiaus)

Daugelis taip pat jaučiasi priblokšti dėl nuolatinio, kartais kintančio ir prieštaringo informacijos srauto apie virusą ir pandemiją. Apskritai 41% apklaustųjų teigė, kad COVID-19 naujienos ir informacija juos taip pribloškė, kad nekreipė dėmesio.

Pandemijos sukelta dvejonių

Nors didžioji pasaulio dalis pandemijos metu kartais sustojo, sveikatos priežiūros poreikis neprireikė. Vis dėlto 38 % respondentų teigė, kad dėl pandemijos praleido arba atidėliojo profilaktinius sveikatos priežiūros apsilankymus, nors sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai labai stengėsi užtikrinti, kad tie susitikimai būtų saugūs visiems.

Moterys dažniau praleidžia šiuos susitikimus nei vyrai – 46–29 %, o net 15 % visų respondentų vengė lankytis dėl rimtesnių problemų, tokių kaip sužalojimas ar net krūtinės skausmas.

„Tuo metu, kai turime sutelkti dėmesį į tai, kad išliktų kuo sveikesni, neturime praleisti profilaktinių apsilankymų pas savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus. Kai pasigendame ankstyvų ligos požymių, leidžiame jai peraugti į rimtą ar net gyvybei pavojingą ligą“, – sako infekcinių ligų ekspertė, medicinos mokslų daktarė Kristin Englund.

„Mūsų klinikos ir ligoninės imasi visų galimų atsargumo priemonių, siekdamos užtikrinti, kad mūsų sienose pacientai būtų saugūs nuo COVID-19. Negalime leisti, kad baimė dėl vienos ligos neleistų mums daryti to, ką turime daryti, kad išliktume sveiki“, – tęsia ji.

Tai ypač pasakytina apie vaikus, kuriems reikia tęsti įprastą skiepijimą. Kaip pažymi pediatras Skyler Kalady, MD: „Negalime pamiršti kitų ligų, kuriomis vaikai gali užsikrėsti, pavyzdžiui, tymų ir kokliušo (kokliušo), be tų reguliarių skiepų“.

Išlikti sveikiems pandemijos metu

Bet ten yra gera žinia, susijusi su respondentų sveikata. Nuo gyvenimo būdo pokyčių iki geresnių mitybos įpročių žmonės naudoja šį laiką tam, kad taptų sveikesni daugelyje sričių.

Nuo pandemijos pradžios beveik du trečdaliai apklausos dalyvių (62 %) teigia, kad jie labai pakeitė gyvenimo būdą, įskaitant:

• Daugiau laiko praleiskite lauke arba gamtoje.
• Patobulinti miego modeliai.
• Pratimų programos pradžia arba keitimas.
• Kiti sveikos mitybos pokyčiai.

Valgymas ir mankšta yra naujos daugelio respondentų dėmesio sritys. Trečdalis dalyvių (34%) teigia, kad valgo daugiau sveiko maisto, o dauguma (87%) teigia, kad išlaikys šį įprotį.

Tuo tarpu daugiau nei ketvirtadalis respondentų (28 %) teigia, kad pandemijos metu padidino pratimų dažnumą, o tai gali būti ženklas, kad vis daugiau žmonių naudojasi treniruotės namuose pranašumais, o sporto salės išlieka rizikinga veikla.

Geresnis sveikatos suvokimas

Vis dėlto sveika gyvensena yra daugiau nei tik mankšta ir maistas. Ir 68% respondentų teigė, kad dėl pandemijos jie daugiau dėmesio skiria tam tikriems kitų sveikatos problemų rizikos veiksniams. Jaunesnių, 18–34 metų, respondentų šis skaičius yra dar didesnis (77 %). Kai kurie iš šių rizikos veiksnių yra šie:

• Stresas, nerimas, depresija ir psichinė sveikata (37 proc.).
• Lėtinių ligų, autoimuninių ar kitų lėtinių ligų rizikos veiksniai (36 proc.).
• Svoris (32%).
• Fizinis pasirengimas (28 proc.).
• Plaučių sveikata (15 proc.).

Be to, pandemija skatina žmones geriau rūpintis rimtesnėmis problemomis, nes 41% respondentų, kurie jau serga lėtinėmis ligomis, teigė, kad dabar jie dar labiau linkę gydytis.

Šeima ir pandemija

Per visą pandemiją matėme tiek privalumų, tiek trūkumų, kai ilgai bendradarbiaujame su šeima. Be abejo, šeimoms, kurioms teko susidurti su mokyklinio amžiaus vaikų nuotolinio mokymosi situacijomis, buvo papildomas stresas.

Tačiau kai kurie pranešė apie teigiamą patirtį su savo šeimomis taip artimoje aplinkoje. Apskritai 34 % atsakiusiųjų teigė, kad jaučiasi artimesni savo šeimai, o namų ūkiuose su vaikais 52 % teigė, kad jaučiasi užmezgę naujus ryšius. Be to, 78% sutiko, kad karantinas privertė juos vertinti savo santykius.

Kalbant apie stresą su vaikais, 27% apklaustųjų, kurių namų ūkyje yra vaikų, teigia, kad jų vaikams buvo naudinga daugiau laiko praleisti su šeima.

Vakcinacijos

Artėjant gripo sezonui ir užsitęsus koronaviruso pandemijai, šiais metais ypač svarbu pasiskiepyti nuo gripo visi. Remiantis apklausa, 26% respondentų teigė, kad dabar jie labiau linkę pasiskiepyti nuo gripo. O tarp suaugusiųjų nuo 18 iki 34 metų 35% labiau linkę pasiskiepyti nuo gripo.

Kalbant apie COVID-19 vakcinos gavimą, 60% respondentų teigė, kad taip, jie tikrai gautų tą vakciną, kai tik bus. Iš tų, kurie atsakė „ne“ arba nebuvo tikri, ar pasiskiepys nuo COVID-19, pagrindinės priežastys buvo susirūpinimas dėl galimo šalutinio poveikio (61 proc.) ir susirūpinimas vakcinos veiksmingumu (53 proc.).

Outlook

Trumpuoju laikotarpiu apklausoje dalyvavę asmenys rodo, kad artimiausioje ateityje yra saugūs ir laikosi gairių. Ir čia išlieka jų rūpesčiai.

Išlikti budriems

78 % apklaustųjų teigia, kad švenčių nepraleis, kaip įprastai, tik 9 % planuoja lankyti šventines pamaldas bažnyčioje ir tik 12 % planuoja dalyvauti šventiniuose paraduose arba Naujųjų metų išvakarių fejerverkų šventėse.

Respondentų taip pat atideda įprastą asmeninį bendravimą – 78 % teigė, kad iki metų pabaigos nepaspaus rankų su žmonėmis ir tik 13 % teigia, kad apkabins ne šeimos narį.

Turbūt nenuostabu, kad COVID-19 atgimimas kelia didelį susirūpinimą tarp apklaustųjų. Daugiau nei pusė (59%) teigė, kad yra susirūpinę dėl dar vieno atvejų skaičiaus padidėjimo, o 44% teigė, kad nerimauja dėl kito karantino etapo.

Taip pat nenuostabu, kad du trečdaliai (68 proc.) 55 metų ir vyresnių respondentų – grupė, kuriai būdinga didžiausia rizika susirgti sunkia liga ar mirti nuo COVID-19 – yra susirūpinę dėl dar vieno susirgimų antplūdžio.

Išlikti pozityvus

Nepaisant šių rūpesčių ir sunkumų, su kuriais susidūrė pandemijos metu, tie, kurie atsakė į apklausą, taip pat parodė, kad jiems pavyko rasti teigiamų dalykų savo patirtyje.

Apskritai 78% apklaustųjų teigė, kad nors karantinas ir socialinis atsiribojimas buvo sunkus, dėl to jie vertino savo santykius. Tuo tarpu 65% teigė, kad pandemija privertė juos iš naujo įvertinti, kaip jie leidžia laiką, ir 58% teigė, kad tai privertė iš naujo įvertinti savo gyvenimo tikslus.

Ir nors 58% teigia, kad pandemija visam laikui pakeitė jų gyvenimo būdą, beveik trys ketvirtadaliai (72%) teigė, kad vis dar turi vilties dėl ateities.

Gydytojo akimis mačiau, kaip pandemija skaudžiai palietė mus visus. Nors kova su virusu dar nesibaigė, išmokome prisitaikyti, branginti artimuosius ir vertinti paprastus gyvenimo džiaugsmus. Ši patirtis, nors ir sunki, mus sustiprino ir priminė apie žmogiškumo svarbą. Tik bendromis pastangomis galime įveikti sunkumus ir kurti saugesnę ateitį.